[LNP] Kovo 11 -oji. Pokalbiai apie kovą už laisvę

Day 2,669, 12:48 • Published in Lithuania Lithuania • by iPSiArt




Kovo 11 –oji. Sąjūdį ir Lietuvos nepriklausomybę sukūrė tuometiniai progresyviai mąstantys ir tautinės savimonės nepraradę inteligentai ir jaunimas. Jaunimas tada ir dabar – po 25 metų. Reali Lietuva prieš 25 metus okupuota TSRS ir lenkų okupuota eLietuva Erepublike . Kokie panašumai ir skirtumai? Imu interviu iš žmogaus, kuris nuo pat 1988 m. gegužės aktyviai dalyvavo Lietuvos Sąjūdžo kūrime, o vėliau – buvo aktyvus jo dalyvis, padėjęs Lietuvai ateiti iki oficialios Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. 1991 m. sausio įvykių metu gynęs Lietuvos Respublikos Parlamento rūmus



Ar labai skiriasi jaunimo karta, kūrusi Sąjūdį ir gynusi nepriklausomą Lietuvą prieš 25 metus nuo dabartinės jaunų žmonių kartos. Kokie tie skirtumai ?

Kad nėra kaip jų sulyginti, nes situacija kitokia. Tada jaunimas aktyviai jungėsi į labai prasmingą veiklą ir net nebuvo svarbu kokios pažiūros. Jeigu situacija pasikartotų, tikrai manau, kad ir dabar dug jaunimo atsirastų. Vien tai, kad Šaulių sąjungos gretos smarkiai išaugo prasidėjus įvykiams Ukrainoje, daug ką pasako.



kaip manai, ar daug būtų Erepublik žaidėjų tarp jų?

Tikiuosi, kad daug, nes dauguma čia žaidžiančių domisi ir realios valstybės reikalais ir šis žaidimas padeda tokius dalykus suvokti. Teko bendrauti su tais, kurie čia žaidžia ir yra vyresnių klasių moksleiviai, tai jų brandumas pilietiškumo, patriotiškumo atžvilgiu tikrai aukštas.



Ką tau reiškia būti nacionalistu? kodėl nacionalistas?

Man nacionalizmas yra kaip būti kovotoju už savo tautos išlikimą, ne tik valstybę. Prie sovietų neturėjome realios valstybės ir buvome visais būdais nutautinami. Suvokimas, kad esi lietuvis labai padėjo juo išlikti ypač kai mane dėl to nuolat vadindavo nacionalistu. Pavyzdžiui Rusijoje labai gaug šovinistų, jei jie būtų nacionalistai, gal ir nejaustume iš jų pusės nuolatinės grėsmės.



Galbūt tas noras kovoti dėl išlikimo paskatino tapti ne tik kovotoju bet ir mentoriumi? Kuo būti sunkiau? Ir kuris iš šių vaidmenų yra svarbesnis?

Abu yra svarbūs, tai skirtingi vaidmenys. LIkimas mane šiame žaidime kažkada išprovokavo būti beveik metus Naujokų ministru, dėjau daug pastangų, kad padėti naujiems žaidėjams įsijungti, mentoriaus darbas jau buvo kaip tęsinys ano. O skirtumas toks, pakariauji sakykim valandq į dieną, o mentoriumi būni visą laiką. Nesu dabar labai aktyvus mentorius, dažniausiai padedu tiems, kurie patys kreipiasi, nes visokių naujokų čia ateina,net labai ir vulgarių. Kai būna antplūdis, tai ir pavargsti nuo naujokų, nes klausimai dažniausiai tokie patys.



Šiandien Erepublik Lietuva išgyvena nebūtinai pačius geriausius laikus. Kaip kažkada reali Lietuva buvo okupuota TSRS, taip dabar esame okupuoti lenkų. Kas padėtų mums išlikti kaip tautai ir atsikurti kaip valstybei? Ar esame tam pasirengę?

Jėga prieš mus didelė stovi, reikia sąjungininkų. Gal patys ir susikaupę visi atsikovotume regioną vieną ar du, bet be sąjungininkų bus sunku juos išlaikyti, jei lenkai nenusileis, bet vis tiek reikia mėginti, tik visiems kartu ir tam paskirti x laiką iš anksto. Dabar gi matau, kad sukilimuose būna tik keli kovotojai iš Lietuvos.



O kaip paskatinti žmonių norą kovoti? Juk ne visiems kovotojams kovoti apsimoka (bent jau kartais taip teigiama)

Pats žinai, kad yra CO, tai veikia, kai pinigų yra. Na bet pinigų nėra kaip suprantu. Tiesiog KAM ministras tuomet, šiuo atveju, turi rašyti laiškus būriams ir rinkti GVARDIJĄ išsilaisvinimui, kito kelio nėra. Jeigu žaisime tik dėl to kas apsimoka, greitai neliks žaidėjų iš vis čia, nes nusibos. Tikiuosi, kad bus toks CP ir KAM ministras, kuris surinks GVARDIJĄ kovai ir koordinuos karius savanorius šioje kovoje (Gvardija – tai aktyviai kovoti pasiryžę piliečiai, priklausantys įvairiems būriams – autoriaus pastaba).