Join the new world

Didis magistras Bartalamėjus Pašlemėkas užsigeidė valdyti visas žemes, taip užtikrindamas 4 karalysčių žlugimą, bet tam užtrukdė Lenapartų ir Solistų karalysčių sąjunga. Pasitelkę sėkmės žiedą karalius Žygalistas ir Migalistas pakvietė į komandą Lilasų lordą Architą, tačiau Architas turėjo savus principus ir dvejojo. Pamparistas ir Gliukotas sustiprino savo pozicijas šiaurėje. Jų turtingasis vadas didysis magistras norėjo sukurti utopinę bendruomenę, kuriai vadovautų vien pašlemėkai.

154 metais po Cawxzisvito į Hailandijos žemes savo sūnaus – Seksito atvyko senasis Kuršistitas. Seksitas Eksitas Keksitas buvo jaunesnysis Migalisto patarėjas, todėl lordas taip lengvai savo jaunojo padėjėjo atiduoti neketino. Tuo tarpu sudrumstas Hyper Pacanas nujojo pranešti šią žinią savo suteneriui Pašlemėkui, bet jam tai buvo nesvarbu. Bartalamėjaus prioritetas išliko užimti visą Hailandiją, kuri buvo pavaldi gausiai Solistų giminei. Sukęs ir užsukęs savo galvą, jis tvirtai užtvirtino, kad vienintelė galimybė užimti Hailandiją, tai yra smogti Migalistui skaudžiausią smūgį - atimti Seksitą Eksitą Keksitą. Dar truputėlį atsukęs savo galvą, Didysis, tiesiog Milžiniškasis, Magistras susidėjo su Vedžitu - septynių visatų užvisačių visatausku. Būdamas senas lavonas Bartalamėjus nesugebėjo savarankiškai vadovauti karams, todėl paskyrė šį postą jaunam ir entuziaztingajam Hyper Pacanui, kuris užplūdo visą spaudą savo garsiais pareiškimais apie karą. Laiškai tiesiog plaukė iš jo pilies „Raganių kvartetas“. Iš visos šiaurės, padedamas Pamparisto bei Gliukoto, Hyper Pacanas surinko 50000 pėstininkų būrį su kuriuo nukeliavo iki Migalisto karalystės. Solistai buvo pasirengę ginti savo pilį, tačiau Hyper Pacano kariauna buvo vieninga, lyg kumštis. Nepraėjus dienai Hyper Pacanas užėmė Solistų pilį, bet tuo pasinaudojo gudrusis Žygalistas, užpuolęs subyrėjusią Pacano kariuomenę. Neilgai trukus, Lenapartai įsitvirtino ne tik Solistų, bet ir „Raganių kvartete“. Į Hailandijos žemes atvyko senai laukta vasara, kurį pabudino jaunuosius ir užmigdė senuosius. Migalistas susitarė su Žygalistu dėl naujos sąjungos:
- Bičiukas, ėėė... Davai nedarom bizabrazo. Tu man Solistų Hailandiją, aš tau sąjunga su tais bizabrazais. – sako Migalisto dešinioji ranka Deivitronas Solistas.
- Kaip toks žemas diplomatikierius drįsta bendrauti su karalystės galva, pačiu Žygalistu. Klaupkis prieš mane, laukini! – užtrimitavo karalius Žygalistas.
Deivitronas nebuvo lengvai palenkiamas lazda, gal tik didesne lazda, bet menėje Žygalistas neturėjo lazdų. Pačioje jo pilyje nebuvo gaminamos lazdos, todėl palenkti Migalisto dešiniosios rankos nebuvo šansų.
Juk pačio Deivitrono istorija buvo sunki: Už septynių sąvartynų, gimė narsus karžygaitis Deivitronas. Jo širdies vožtuvai pumpavo karališkąjį kraują, tačiau rūstusis Hyper Pacanas su savo patikėtiniais Adolfu ir Hitleriu atėmė jaunikaitį iš mamos glėbio. Atlikusi DNR tyrimą mama sužinojo, jog tėvas Migalistas. Solistų valdovas nieko nelaukęs įveikė du draugus: Adolfą ir Hitlerį bei išgelbėjo jaunąjį sūnų. Tai kuo baigiau? Ai. Neiškentęs Deivitrono vingrybių, Žygalistas maldaujamai tarė:
- Pakviesk man patį Migalistą.
Nujojo gūdžią naktį Deivitronas negailėdamas savo arklio, kuriam buvo arti Plato begalviai viščiukai. Pireš pat gimtąją Solistų tvirtovę „Sol oficialus chatas“ arklys nusidangino į dangaus aukštybių aukštybes, palikdamas tik baisią smarvę po savim. Deivitronas, be abejo, to nepaliko dievams, todėl riebiai nusikeikęs bei apspardęs arklį, vos ne vos nusikako iki pilies sienos.
- Migalistai, o didysis ir aukščiausiasis Hailandijos galybių valdove, didžiojo Hedisto sūnau, bla bla bla, bla bla bla, Žygalistas liepė, jog tu bla bla bla ir bla bla bla. – Deivitronas pylė žodžius nelaukdamas atsakymo.
Jo balsas tirtėjo ir bruzgėjo, tačiau Migalistas, patyręs strategas ir profesionalus skaitytojas iš užkietėjusių lūpų, suprato kur suka jo padėjėjas ir paėmęs 50 sargybinių, nujojo link Žygalisto tvirtovės Samogitijoje.
- Kokius gi niekšelius augina tavoji šeima. Nepagalvojai kas pakeis tave? – pasidomėjo karališkasis karalius Žygalistas, vos tik Migalistas atidarė menės duris.
- Pampamčičko kariuomenė nesnaudžia, o ir pats po Hyper Pacano kariuomenės antplūdžio esi nusilpęs. Leisk padėti seniems draugams Lenapartams. Kaip bebūtų mes sąjunga, o Bartalamėjus nori mus išskirti. – ramiai dėstė Migalistas
Žygalistas pasikasė savo vešlią ožiuko barzdelę ir pasimuistęs taburėte bei atsigėręs subrandinto vyno iš pat Kipritiko kojyčių, jis tarė:
- Tebūnie tavo valia. Hailandija grąžinama Solistų karalystei. Tik laikyk tą bizabrazijų už gerklės, nes pridarys problemų. – patikino barzdotasis Žygalistas.
Migalistas nusilenkė Žygalistui, bet paskutinią pastabą praleido. Visi Solistai, Migalisto akimis, turėjo būti šventi bei gerbiami Karalystėje.
Grįžęs į „Sol oficialųjį chatą“ Migalistas sukvietė aukščiausius Solistus ir iškėlė klausimą: Ką daryti? Ištikimiausi vasalai buvo Šakalakas Solistas, Pacukapas Solistas, Erninis Solistas, Seksitas Eksitas Keksitas Solistas, Deivitronas Solistas, Targecas Solistas, Nobeliskas Solistas. Gaila, bet ne visi susirinko į tarybą:
Funtytė Solistė, Akvilionė Solistė - dvi seserys pabėgusios į svetimus kraštus, nes nepajėgė iškęsti Pamparisto nepatogių laiškų, kuriose pirmasis sakinys buvo: Ar šiandien tu laisva?
Vaicitas Solistas - savo gyvenimą pašventęs Dievų pažinimui. Garbina galingąjį Plato ir prašo, jog jis sunaikintų didį priešą Gliukotą. Susirinkime nedalyvavo, nes turėjo mišias, kuriose aukojo Plato mastercarderių kreditines.
Respubijus Solistas - atliko misionieriaus pareigą laukiniuose kraštuose. Visai neseniai grįžo į karalysčių žemes suteikti Solistams neregėtos šlovės. Susirinkime nedalyvavo, nes... Rimtai, kodėl nebuvai???
Nukainorisi Solistas - šalto proto vasalas, kuris įsikūręs prie pat sienos, skiriančios Solistų karalystę su Moderistų. Ištikimas savo giminei. Nedalyvavo, nes turėjo susitikimą su dantistu. Linkime sėkmės!
Linksmasis Solistas - padėjęs ant visko. Mėgsta šaltą alų ir karštas mergas. Nedalyvavo, nes jam p*.

Migalistas visiems vyrukams suteikęs taurę gaiviųjų gėrimų (tarp jų tikrai nebuvo alaus ar kitokių alkoholinių gėrimų) (Garantuojam) (Erninis apsinešė) tarė:
- Mano broliai, pusbroliai, sūnėnai, vaikaičiai, šiandien mes susirinkome, nes Hailandijoje sunkūs laikai! Į mūsų žemes nagus kabina supykdytas Hyper Pacanas ir Pamparistas, o ką kalbėti apie Gliukotą... Turime tapti vieningi...
- Pala, pala, šefas... Ėėė, kur mūsų arbatpinigiai. Žadėjai tris pilis prie Baltųjų rūrų jūros. – pertraukė jaunasis Deivitronas.
- Tylėk, šūdeli! Tegu pienas nuo ausies nukrenta, tada burbėk apie penkias pilis kažkokioj šiknoj. – sudrausmino senasis Šakalakas.
- O man dėdė Migalistas žadėjo spyrį į subinę, va teip vat. – įsiterpė Seksitas Eksitas Keksitas (čia aš?).
Šakalakas buvo drūtas kresnuoliukas vyrukas, todėl su 1,5 (pusontro) piršto patiesė laibuolius ant stalo ir privertė atsiprašyti Migalisto. Priėmęs atsiprašymą iš jaunųjų benkartų, Migalistas tęsė:
- Pamparisto kariuomenė artėja prie Hailandijos sienos. Moderitai su Lilasais tikriausiai bus sąjungoje. Litasitai sprendžia puses iš vėjo stiprumo ir krypties, todėl mums tai nepalanku. – aiškino Migalistas.
- Kodėl? – paklausė Erninis.
- Nes pas mus nebūna vėjų, a tu supranti plaukuočiau! Nėr vėjo! Ką, blyn, niekad nebuvai išėjęs į lauką? Noliferi, blyn.... – įsikarščiavo Pacukapas. – Kelintas lvl. WoW‘e?
- 21.
- Nu blyn.... Dar ir susibotinęs nubas. Tai tu, blyn, iškišk nosį bent į lauką, kad toks idiotas žaidimuose esi... – tęsė Pacukapas.
- Ramybės, jaunieji Solistai. – Gendalfo stiliuku prisijungė Targecas.
- Ar gėris blogį nugalės... Ar blogis gėrį paties. Štai koks klausimas visatos platybėse iškyla. – Jodos stiliuku pokalbį pradėjo Nobeliskas.
Taip kūrėsi vis nauji ginčai, nepadėjo net atnešta kvapnioji kava ar kramtoškė „Solbit“. Atrodė, kad nėra jiems galo, bet į menę įlėkė padavanas (adjutantas) Obis van Karabachobis.
- Šimšalabinbaladuchadžai. – pasisveikino adjutantas.
- Ir tave tuo pačiu. – pasveikino Migalistas. – Kokias naujienas atneši?
- Bartalamėjus Pašlemėkas atvyko tartis dėl taikos.
Ooooooō!!! Ar tai įmanoma? Seksitas paspringo kramtoške, Erninis pribėgo padėti, bet Eksitui užėjo panikos priepuolis ir netyčia mosuodamas rankomis pataikė Erniniui į nosį ir jis ją susilaužė. Menėje nuvilnijo juoko banga, bet vienintelis Migalistas rimtai trynė savo smakrą. Galbūt jis buvo susirūpinęs Bartalamėjumi, galbūt nematė kaip Eksitas paspringo, o galbūt nesijuokė vien dėl to, kad norėjo atrodyti kietas, o galbūt nesijuokė, nes pats buvo patyręs šį išgyvenimą. Kodėl?

Tęsinys kažkada...

P.S.: Taip, tai propagandinis Solidarumo straipsnis. (Muahhahahaha)