Join the new world

Kartą sustojo laikas. Laikrodis liovėsi mušęs valandas, stumdęs minučių rodykles, o sekundės buvo paverstos jo marijonetėmis…

Tai buvo daugiau nei prieš ketverius metus. Taip, tai ypatingas skaičius: keturi metų laikai, keturios pasaulio šalys, vėjų kryptys, keturi temperamentai, keturi elementai (ugnis, vanduo, oras ir žemė)…

Viskas, kas lemia mūsų gyvenimą, vienaip ar kitaip yra susiję su tuo, atrodo, paprastu simboliu…

Taip atsirado ir šis eilėraštis, kurį parašiau sulaukusi aštuoniolikos metų.

Kuo jis ypatingas? Kodėl jis turėtų rūpėti kiekvienam iš mūsų?

Laikas - klastingiausias plėšrūnas žemėje. Jo protas, nasrai ir nagai patys grėsmingiausi ginklai, prieš kuriuos neatsilaikė nei vienas žmogus. Šis klastingas padaras puola iš pasalų, pasinaudodamas įbauginimu. Tada bejėgė auka pasiduoda ir pradeda plaukti pasroviui, nes kitas kelias atrodo nebeįmanomas. Pabaisa, tarsi įsikandusi į aukos kūną, tempia jį į savo urvą, esantį kažkur tolimose ir sunkiai pasiekiamose platybėse...

Tačiau kelias priklauso nuo aukos stiprumo. Vieniems įvykių priėmimas ir susitaikymas su įprastumu nesuteikia nieko. Bėga metai. Rytojaus darbai perkeliami į dar vieną rytojų, o dar vieno rytojaus darbai, į kitą rytojų…

Šie žmonės nori daug, bet galimybės jų ribotos - nuogi, nuginkluoti jie neturi jokios galimybės, jų nepasiekia joks šviesos spindulėlis, kuris sunaikintų ar bent sužeistų šį negailestingą plėšrūną…

Kiti iš karto tvirtai įsikibę plėšrūnui į kailį, laikosi kiek išmano. Jie kanda atgal, bando šį žvėrį nuvarginti, priversti prarasti budrumą, kuris leistų ir toliau jiems dominuoti ir klausyti ne pabaisos diktuojamų sąlygų, o patiems imtis iniciatyvos gyvenime.

Tad čia grumiasi ir viltis, ir skausmas, ir ilgesys. Viliasi ir ilgisi praradę norą siekti tikslų savo jėgomis, o kenčia stiprieji, stengdamiesi kovoti už savo būtį, už geresnį ir jų pačių susikurtą rytojų.

Kita vertus, tai galimybė pamatyti kitokią būtį.

Yra keli keliai. Visi patiriame skirtingų nuotykių, susipažįstame su daugybe žmonių, pamatome įvairias gyvenimo puses.

Tai ne tik kova dėl savo būties, bet ir galimybė patirti kažką neįprasto, mielo ar kartais net bauginančio… Bet viskas susiveda į patirtį, kuri gyvenime yra neįkainojamas dalykas. Ši patirtis veda pirmyn ne tik brandindama mus fiziškai, bet ir emociškai. Išgyvendami dieną po dienos pradedame suvokti įvairius dalykus savaip, matyti žmones kitaip nei matėme anksčiau. Fizinis patrauklumas tampa mažiau svarbus, nes galiausiai brandus protas atskleidžia didesnes žmogaus protines galimybes, didesnį jo turtingumą...

Taip yra ir Erepublik’e. Čia žaidžiant bręsta mūsų mąstymas, kurį lemia gaunamos žinios ne tik iš kitų, bet ir iš asmeninės patirties.

Kai kurie iš mūsų atidedame savo darbus, kai kurie iš mūsų juos darome iš karto. Svarbiausia yra atsakomybė, supratimas, jog tai, ką atidedame čia, atidedame ir realiame gyvenime. Šis, kaip ir kiti žaidimai, skirti mus pamokyti gyventi savarankiškai, su atsakomybe… Tad kuo esate Jūs?

Pagarbiai

TheUnit MajoNingyo