Join the new world

Sveiki,Erep‘iečiai!!!

Šį kartą straipsnis vėl nevisai susijęs su eRep‘o žaidimu... Tai mano antras straipsnis,kuris,tikiuosi,privers susimąstyti bei pagalvoti ir padaryti išvadas dėl savo elgesio ir t.t.
Šį kartą norėčiau pakalbėti (pasamprotauti) apie pagiežą bei pyktį.




Šiais,gan nelengvais laikais,padaugėjo pagiežingų,visiems ir visaip kenkiančių žmonių. Jie dažniausiai savo pyktį lieja pašiepdami kitą (silpnesnį), pasislėpę (šiuo atveju kalba eina apie internetinius komentarus), o sutikę tą žmogų akis į akį-dažniausiai savo agresiją pamiršta,arba ji būna labai švelnios formos, tačiau tikrai žeidžianti.
Mūsų bendruomenėje kažko labai baisaus nematau,tik pavienius atvejus,tad išskirti kažko labai įspūdingo nėra. Labai džiugu. Nors čia mūsų labai daug skirtingo amžiaus,socialinės klasės,skirtingo mąstymo bei pažiūrų žmogučių-visi atranda savo „nišas“, savus naujus draugus,savas partijas bei pareigas,ir gyvename pakankamai draugiškai.

Ištrauka iš knygos “Žmogaus gyvenimo nesėkmių ir ligų priežastys bei galimybės jų išvengti”
„Žmonės juokiasi trumpai, o pyksta kartais visą gyvenimą. Pyktis žaloja asmenybę. Daugelis žmonių, ir ypač moterų, yra metų metus kaupto pykčio saugyklos. Pyktis kartais įgyja to­kias formas, kurių pats žmogus nebeatpažįstą. Ar jam tikrai pikta? O gal ilgu? Gal jis tiesiog išalkęs?
Žmonės dažniausiai pyksta dėl tų pačių priežasčių: kai pasijunta nuvilti, apgauti arba patiria didelį skirtumą tarp to, ko siekė, ir to, ką gavo.”

Turėti vidinės agresijos jokiu būdu nereiškia gatvėje ar darbe kiekvienam kibti į atlapus, nors būna ir taip. To nedarome, nes žinome, kad tai nepriimtina, kad tai -neišsiauklėjimo, netašytumo požymis. Žmogaus piktumas ir agresyvumas dažnai būna vidinis, tad ir reiškiasi subtiliau: per mintis, poelgius, sprendimus, nuolatines vienodas klaidas (nemokėjimas pripažinti, kad būni neteisus, ir nuolatinis ieškojimas priežasties kituose), per galimybes bendrauti ir draugų ratą, per atkaklumą, siekiant tikslo, ir tam naudojamas priemones. Taip pat per savanaudiškumą bei egocentrizmą ir artimo žmogaus kančią, vaikų ligas ir nesėkmes, per vidinės šilumos ir gerumo trūkumą, negalėjimą sukurti šeimos, nesugyvenamumą ir t.t. Neretai šie bruožai pasireiškia per bendrą žmogaus gyvenimo filosofiją, kurią galima apibūdinti žodžiais “moralu tai, kas naudinga”. Šios savybės dažniausiai nepriklauso nuo žmogaus išsimokslinimo, pasiekimų, o taip pat nuo kitų jo būdo bruožų.
Daugiausia problemų gyvenime turi ir sukelia jų kitiems žmonės, turintys labiausiai nenusisekusį derinį “piktas, agresyvus, jautrus ir nusivylęs”. Bet, jeigu pats tai suvoki, turi šansų šį tą pakeisti…
Slopinamas pyktis, deja, niekur nedingsta. Nesitikėkite, kad jis savaime praeis. Jis tarsi partizanas, atakuojantis iš pasalų, sprogdinantis tarpusavio santykių tiltus, kuriais nebegali sugrįžti atgal. Galvos smegenyse pyktis ir visi sielvartai kaupiasi, kol sustingsta, susislegia, pavirsdami į pagiežingą depresiją iš kurios išsivaduoti gali, deja, ne kiekvienas. Ieškodami išeities, žmonės dažnai pradeda alinti save girtavimu, narkotikais, įsivelia į agresyvias grupuotes. Nuoskaudų kaupimas vienam grandioziniam barniui – niekam tikęs sprendimas. Fiziniu smurtu išreiškiamas pyktis yra žalingas ne tik pykstančia] am, bet ir kitiems į pykčio-smurto sūkurį įtrauktiems žmonėms. Po tokių smurtinių išpuolių tenka gyventi tarp žmonių, kurių tu neapkenti ir kurie neapkenčia tavęs. Tai – galingas dvasios, sielos ir galvos smegenų valdymo struktūrų naikinimo mechanizmas, kuris skatina onkologines ligas, pradžioje pasireiškiančias per nervinius spazminius priepuolius, skatinančius bioenergetinių duobių atsiradimą, vidurių užkietėjimą, aukštą kraujospūdį, stenokardiją galūnių tirpimą, nemigą ir pan.

Kiekviename iš mūsų yra “šėtono prado”. Visi mes esame nuodėmingi, tik vieni labiau, kiti mažiau, vieni vienokiomis ydomis aptekę, kiti – kitokiomis. Dėl to mes esame ir nuostabūs, ir puikūs, ir bent truputį, o kartais – ir tikri pabaisos. Viskas priklauso nuo dvasios ir sielos švarumo, padedančio ne tik atsverti gyvuliškus instinktus, bet ir įveikti juos.

P.S. jei nors vienas žmogutis,po mano straipsnio nuspręs kažką savyje keisti,būsiu labai laiminga! Nebūkime pagiežingi,nes tai kenkia sveikatai ir grožiui,o nuo pykčio susiraukšlėjusios panelės niekam nepatinka 🙂


Su meile,
KM draugiškoji karolina.emilija24