[KM]PASIKALBĖJIMAI SU iPSIArt: ESMINĖS ŽMOGAUS VERTYBĖS IR DESTRUKCIJOS ŠEŠĖLIS

Day 2,388, 03:45 • Published in Lithuania Lithuania • by TheUnit MajoNingyo


Lygindami šiuolaikinį žmogų su ankstesnių epochų atstovais rasime nemažai panašų. Nors naujosios technologijos ir sukūrė sąlygas išmokti būti kitokiais, tačiau yra dalykų, kurie nepasikeičia. Nesvarbu, kiek bus sukurtų naujų istorinių laikotarpių, epochų ar technologijų, kurios dar labiau išpaikins mūsų kūnus ir sielas. Tai nuolat nepasiduodantys vertybiniai nuostatai, kuriuos sunku išrauti, apdailinti net su didžiausiomis pastangomis. iPSIArt šiomis nenugalimomis ir svarbiomis vertybėmis laiko meilę, sąžiningumą ir atsakomybę. Kuo šios vertybės svarbios? Ar tikrai neatsirado atsparių žmonių, kurie bando diegti naujas tiesas ir griauti nusistovėjusią tvarką?

Aukščiausiųjų vertybių trejybė



Dauguma žmonių įvardintų begalę vertybių, kuriomis kiekvienas iš mūsų (ir jie patys) turėtų vadovautis. Tačiau iPSIArt pasirinko tik tris, jo nuomone, pačias svarbiausias, be kurių gyventi būtų sunkiausia.

1. Meilė

Pirmoji iš jų - meilė. Tai tarsi pamatas visoms likusioms vertybėms, mūsų gyvenimams. Tuo nei kiek nesuabejojo Juozas, tikindamas, kad meilė - varomoji jėga.

“Aš pats ne kartą įsitikinau, kad jeigu negali mylėti savęs, negali mylėti ir kitų. Tas pats yra ir tada, kai mylėdamas kitus, negali mylėti savęs… Žmogus nėra vien kompiuteris ar pragmatikas. Visų mūsų antroji pusė - jausmai. ”, - tvirtino iPSIArt.



Anot jo, meilė - tai vienas stipriausių dalykų, skatinančių žmones atlikti nepaprastus ar net beprotiškus poelgius, kurių jie nedarytų mąstydami tik racionaliai.

“Tai priverčia sutelkti jėgas, peržengti save, parodyti ką turi ir ką sugebi geriausiai bei laimėti. Tai kurią ir azartą, ir gyvenimą, pilną gyvenimo, o ne tik egzistencijos”, - teigė Juozas.

2. Atsakomybė

Antra vertybė (atsakomybė) - savo svarbumu nenusileidžia pirmąjai. iPSIArt ši vertybė yra svarbiausia kalbant apie individą ir ir jo teises, nes visuomenė yra daugiau nei individų rinkinys. Tai bendruomenės.

“Realiame gyvenime tai - šeima, kaimynai, kolektyvai, kuriuose mokomės ir dirbame, leidžiame laisvalaikį. Galiausiai ir pats sociumas”, - pasakojo Juozas.

Anot jo, kiekvienas žmogus, turėdamas ryšių su tam tikra(-omis) bendruomene(-ėmis) kažką gauna ir duoda, užtikrindamas abipusį ryšį - kad kažką gautum, turi kažką ir duoti, jei nori būti reikalingas bendruomenei. eRepublik tai būtų kariniai būriai ir partijos.



“Tai mažos kartu su nariais augančios bendruomenės (kolektyvai), kurias vienija tam tikros idėjos, asmenybės, saviraiška ir kiti dalykai.” - tikino Juozas.

Tačiau svarbiausią vaidmenį jis skiria valstybinėms institucijoms, kurios kaip tik turėtų orientuotis ne į abipusišką naudą, .t.y. turėtų skirti daugiau dėmesio kitų, o ne savo lūkesčiams.

“Seimą, vyriausybę su visais darbuotojais ir patį prezidentą priskirčiau tiems, kurie įsipareigoja daugiausia, atiduodami daugiau nei gauna. Todėl visada man rūpėjo ir rūpi, kad jie nepervargtų ir neišeitų, nes aktyviųjų kolkas išeina daugiau, nei užauginame galinčių juos pakeisti”, - atviravo iPSIArt.

Anot jo, čia itin svarbi yra sąžininga konkurencija ir konfliktai tarp partijų ir karinių būrių, jog kuo mažiau aktyviausių žaidėjų paliktų žaidimą.

3. Sąžiningumas

“Be sąžiningumo negali būti ir pasitikėjimo”, - tikino Juozas.

Anot jo, negali reikalauti to, ko negali duoti pats.

“Sąžiningumas nėra tas pats, kas yra atvirumas. Tačiau sąžiningumas pirmiausia yra principų ir vertybių turėjimas, jų ir savo žodžio (pažadų) laikymasis.”, - pasakojo Juozas, - “Todėl būtų itin sveika , jei konkurencija ar konfliktais tarp partijų ir būrių neišstumtumėme aktyvių žaidėjų, kad ir kokiam būriui ar partijai jie priklausytų”.

Tačiau realybė kiek kitokia - vykstančios kovos ir toliau “pareikalauja” aukų, nes lietuviai niekaip nepasimoko. iPSIArt tuo net nesuabejojo:



“Turbūt tipiškas lietuvis įsivaizduoja, kad įveikti priešą galima tik jį sunaikinant. Reiktų atsiminti, kad sunaikinus priešą nebeliks su kuo konkuruoti ir kovoti. O tai - karinis žaidimas”, - teigė jis.

Įveikti priešą galima ir kitu būdu. Juozas tai įvardijo kaip priešininko nugalėjimą jo nepersekiojant, laimint idėjų kovose, nesiekant viešai išsityčioti, pažeminti, sumenkinti.

“Mes nelabai mokame diskutuoti. Problema yra ta, jog dominuoja noras “pastatyti į vietą” savo oponentą visais įmanomais neigiamais būdais. ”, - dalinosi savo įspūdžiais iPSIArt.


Mokytis pagarbos niekada ne vėlu?

Vykstančios idėjinės dvikovos tampa įžulesnės ir veržlesnės, o žmonės keičiasi, tačiau į priešingą pusę - tampa vis žiauresni. iPSIArt tuo net nesuabejojo, teigdamas, jog vykstantys pokyčiai neduoda jokios naudos. Priešingai - gaudami kitų palaikymą žmonės elgiasi vis įžūliau ir negailestingiau. Jis įvardijo, kas galėtų padėti išmokyti kitus pakantesnio elgesio ir išvengti dar didesnių krizių už dabar vykstančias.

“Juos pakeisti yra sunkiai įmanoma. Tačiau yra žmonių, kurie pasistengę gali tai padaryti. Tai tie patys bendruomenių lyderiai (Partijų pirmininkai, karinių būrių vadai), skirdami didesnį dėmesį neadekvačiamį savo narių elgesiui.” , - teigė Juozas.



Jis tikino, kad aktyviai reaguodama į tokius dalykus, bendruomenė aiškiai parodo, kas jai nepriimtina, o atitinkamai besielgiantys nariai arba prisitaiko, arba pasitraukia.

“Kai blogai besielgiantys nariai neoficialiai yra palaikomi arba į jų elgesį žiūrima pro pirštus, tuomet toks blogas elgesys tęsiasi ir toliau”, - tikino iPSIArt.

Tačiau šiuo metu bent kolkas jokių pokyčių jis nemato - plaukiama pasroviui į blogesiąją pusę.

“Manau, kad bendruomenių lyderiai apsimeta, jog nemato, to, kas vyksta, nes nori pakariauti”, - svarstė Juozas.



Nors ir gyvename pagal tam tikras vertybes, kiekvieno vertybinė skalė savita ir net vertybės skirtingos. Tačiau pripažinti kitaip mąstantį tampa sunkus uždavinys, nes kiekvienam atrodo, jog yra teisus tik jis pats. Apie tai F. Nyčė yra pasakęs: “Žmogui nejaučiame neapykantos tol, kol jį menkai vertiname; neapkęsti pradedame tada, kai laikome jį lygiu ar aukštesniu už save”.
Tad menas neapkesti - tarsi masinė psichozė, kuria užsikrėtėme ir kuria gyvename.


Pagarbiai

TheUnit MajoNingyo