Join the new world

Kaip ir realiame gyvenime, taip ir žaidime mes nuolat kariaujame. Nesvarbu, ar tai visą pasaulį apėmęs ginkluotas konfliktas, ar kelių partizanų sukelti neramumai okupuotame regione.
Kiekvienu atveju griebiamasi ginklų, skanduojami kovos šūkiai, ruošiamasi susidūrimui. Kiekvieną kartą dėl kažko liejamas kraujas, aukojama laikas, pastangos ir lėšos. Viskas turi savas priežastis ir pasėkmes.

Kadangi eRespublika yra karu paremtas žaidimas, būtent dviejų ar daugiau konfliktuojančių pusių susidūrimai lemia Naujojo Pasaulio veido kitimą. Vienos jėgos nusilpsta, kitos iškyla. Kuriasi ir nyksta imperijos. Kinta tarptautiniai santykiai, sutvirtinamas arba nutraukiamas iš realaus pasaulio perkeltas ryšys.

Dėl šios priežasties norėčiau atrinkti ir leisti jums prisiminti, o gal pirmą kartą susipažinti, su mūsų virtualiąją valstybę ir/ar pasaulį sudrebinusiais konfliktais, po kurių nusėdusios dulkės lyg atveriama užsklanda pradeda naują nesibaigiančio vaidinimo dalį.


Negalėjau nepastebėti mūsų spaudoje po eLatvijos pasitraukimo iš Phoenix aljanso nuolat išdygstančių straipsnių, iškeliančių šios valstybės puolimo galimybę. Juose skatinama atsiriboti nuo mus siejančių etninių saitų, abiejuose pasauliuose vyraujančių šiltų, vos ne broliškų (ką ten vos, juk ne be reikalo esame vadinami "braliukais&quot😉 santykių. Ei, tai tik žaidimas! Baikit verkšlent ir spyriotis, juk atsirado tokia puiki proga!
Tačiau ar tai iš tiesų tiesa? Ar turėtume tiesiog imti ir nutraukti šią abipusę draugystę?

Tokiais klausimais ir pradėsiu pirmąją istoriją apie konfliktą, iš kurio nebūtume sėkmingai išsikapstę vieni.

eLenkijos - eLietuvos karas

Kada: 2009 metų spalio ketvirtoji - penktoji. Prasidėjo eLenkijos karo paskelbimu, tad netikėtumo faktorius buvo minimalus. Žinoma, visuomenę apėmė šokas, tačiau iki karo veiksmų pradžios buvo likusi para (tiek užtrunka, kol kongresas patvirtina/atmeta pasiūlymą), todėl pradėta ginkluotis bei laukti nurodymų iš aukščiau. Įdomiausia tai, kad agresoriai mus užpulti teturėjo aštuonias minutes, nes būtent po tiek laiko, įsigaliojus karo padėčiai, aktyvuotųsi Tarpusavio Pagalbos Paktas (toliau - MPP) su eVengrija. Norėčiau priminti, kad tuo metu vengrai galėjo didžiuotis gyveną stipriausioje Naujojo Pasaulio valstybėje, o didžiulis naujų žaidėjų antplūdis mūsų kaimynystėje dar nebuvo įvykęs.

Priežastys: žaidimo kūrėjai eLenkijos neapdovanojo nė vienu daug resursų turinčiu regionu, todėl jie žūt būt troško jį gauti. Taikiniu pasirinktas mūsų grūdinių kultūrų gausa pasižymintis teritorinis vienetas - Sudovia regionas. Taip jau atsitiko, kad, nors ir buvome viena iš PEACE aljanso treniruočių karą organizuojančių šalių, tuo metu turėjome vos kelis aktyvius MPP, todėl stipriausios mums galinčios padėtis valstybės buvo ePranzūcija ir eKinija. Kitais žodžiais, mums nebūtų pavykę atlaikyti tiesioginio puolimo. Treniruočių karą paminėjau ne be reikalo. Jo sustabdymas taip pat buvo vienas iš siekiamų tikslų.

Eiga: Laikas bėgo, o tauta vis dar buvo nežinioje. Pagaliau išleidžiamas Lietuvos Kariuomenės vardu pavadintos organizacijos straipsnis, kuriame apie gresiantį karą užsimenama tik tiek, kad jis bus. Pranešama, jog treniruočių mūšiai laikinai nutraukiami, o vėlai vakare prasidės mobilizacija, kurios metu piliečiai bus skirstomi į būrius, tai yra, sudaroma kariuomenė (tuo metu jos dar neturėjome. Buvo atidaryta svetainė, kurioje visi galėjo registruotis. Tačiau žadėto paskirstymo į būrius sulaukėme tik po kelių mėnesių: iš dalies dėl nederamai veikiančio žaidimo API, dalinai nevalstybinės karinės organizajos "Cerberus Hounds" susikūrimo dėka). Prašoma kaip galima greičiau persikelti į Sudovia regioną. Po kiek laiko pasirodo dar vienas - šįkart skubus - pranešimas, kuriame visi Sudovijoje esantys piliečiai raginami evakuotis į Lithuania Minor. Negalintiems to padaryti savomis lėšomis siūlomi valstybiniai bilietai. Deja, jų nepakako visiems norintiems, todėl kilo šiokia tokia sumaištis. Erzelį padidino pranešimo atnaujinimas, nurodantis be leidimo nekovoti nė viename regione.
Prasidėjo regionų atidavinėjimas eLatvijai. Lietuviai nejuokais sunerimo: valdžia tyli, o dabar dar vienas akibrokštas! Dauguma dar nesuvokė tokių veiksmų priežasties, tad tegalėjo stebėti ir laukti. Atsitraukta iš visų, išskyrus vienos mums priklausančios teritorijos - Lithuania Minor. Lenkai dar bando skelbti karą latviams, tačiau suvokia, kad jų planas neišdegė.
Atliekama regionų grąžinimo teisėtiems savininkams ceremonija. Konfliktas pasibaigė.

Pasėkmės: Sėkmingai apsigynėme nuo lenkų agresijos, tačiau sugriauta beveik visa valstybės infrastruktūra, taktiniams manevrams bei apie juos nenumanančių piliečių ginklavimuisi išleista tūkstančiai auksinių. Dėl neaiškios valdžios pozicijos grėsmės akivaizdoje visuomenė suskaldyta į dvi dalis: pritariančius bei prieštaraujančius veiksmams, kurių buvo imtąsi. Drįstu teigti, kad tai buvo paskutinis vinis į Cawx karstą, po kurio jis nusprendė pasitraukti iš aktyvios politinės veiklos.

Moralas: jei ne mūsų šiauriniai kaimynai latviai, nežinia, kaip galėjo susiklostyti sėkmingai pasibaigęs sandūris su agresyviai nusiteikusia eLenkija. Tad neskubėkite jų pulti, nes niekada negalime žinoti, kada bus sumanyta dar kartą pabandyti pasisavinti mūsų žemes; juolab, kad šįkart nebeturėsime paros pasiruošti, o ir patys arkliai (žr. Daniocho straipsnį) iš valstybės-vidutiniokės tapo viena iš stipriausių jėgų žaidime, todėl tokias avantiūras gali sau leisti.

Šaltiniai:

[IM] Kas įvyko kare su eLenkija? What happened during war with ePoland?
Prezidento kreipimasis. Karo padėtis.
[KAM] Pasiruošimas gresiančiam karui. Kariniai veiksmai
[KAM] SKUBU! Karo veiksmai!
Wikipedia: Poland-Lithuania War


Tai tiek. Iki kito karto 🙂

p.s. Ar pastebėjot pasikeitusį laikraščio paveiksliuką? Katė nusprendė, kad pas mane nėra perspektyvų atsiskleisti jos talentams (galėjo bent pasakyt, kokiems. Nujaučiu, kad pasišalino dėl to, jog pastaruoju metu nebegauna tuno konservų), tad teko ieškoti naujo modelio. Čia į pagalbą nusprendė ateiti Gedvilgaudgailė. Ačiū jai 🙂