Čia buvo Bravo_Man 2011

Day 1,174, 10:01 • Published in Lithuania Lithuania • by Bravo_Man

Taip, prieš jus atsirado tiltas į jūrą ir kreivi užrašai ant visų galimų medinių jo dalių.

Sveiki nesveikieji skaitytojai, su jumis šį niūrų žiemos vakarą sveikinasi pačio populiariausio lietuviško laikraščio redaktorius, direktorius ir pavaduotojas – Bravo_man. Dauguma jūsų apie mane nieko nežino (kaip gerai). Ši įžanginė pastraipa, pažadu, bus pati „normaliausia“. Štai ir jos pabaiga.

Pradėjau žaisti dar gūdžiais V1 laikais. Nuo pirmos dienos kai tik galėjau – pradėjau kariaut. Atsimenu padariau eilinę klaidą – iškariavau visus HP kiek tik turėjau, teko prašyti naujokų ministerijos keletos litų, kad galėčiau grįžti į „beveik gyvų“ sąrašus. Visus pinigus kuriuos uždirbdavau išleisdavau ant ginklų. Visus litus iki vieno, kadangi batono užtekdavo 1 visai dienai, o ir tą patį pigiausią pirkau.

Mano pirmasis SS buvo tarsi išganymas (buvo duodamas už 5 STR). Primenu, kad tuo metu visi visi gaudavo 0,04 str per diena, tad 5 surinkt jau buvo šis tas. Keletą dienų po to sekė pirmoji Lenkijos invazija į Lietuvos teritoriją. Nevykusi ji buvo, tuo metu gražiai sužaidėm su latviais ir visas lenkų padarytas dmg praėjo veltui, kadangi tą pati regioną užpuolė Latviai, ir prezidentas (tuometu Cawx), paspaudė „Retreat“ mygtuka, ko pasekoje regionas tapo latvių, o lenkai vis dar kovojo dėl neegzistuojančio lietuviško regiono. Būtent pirmojo puolimo metu KAM laikraštyje suradau skelbimą, kuris kvietė registruotis tuo metu dar Beta stadijoje veikusią Dionizo kurtą API sistemą, kurios orginalus adresas šiuo metu sutampa su esamos, vokiečių sukurtos API sistemos adresu.

Vis sukau galvą kaip įsigyti nesugriūnantį q5 namą, kurio vertė mano pirktu laikotarpiu siekė 30G. Todėl pradėjau aktyviai kviesti visus pažįstamus žaisti šį žaidimą, ko pasekoje per mėnesį turėjau SB medalį, bei namą inventoriuje. Niekas negalėjo manęs sustabdyti,turėjau viską, na gal tik STR kiek trūko.

Iš štai pagaliau armijos beta sistema pradėjo veikt, patekau į naujokų 2 būrį (buvo 4). Tuomet ir prasidėjo mano „kelionė“, kuri ir yra šio straipsnio tikslas. Kadangi kariavau su ginklais, pamažu pradėjau lenkt visus mano lygio žaidėjus dėl rank bonus‘ų. Taigi pagal bazinį damage „augau“, iš reguliarių 5 iki 1, tada į aktyvius būrius, galų gale pasiekiau pačią viršūnę. Ten, kur nebeliko kur augti. Atsimenu atsiversdavau vis „informacija“ skirsnį, kuriame matesi kaip iš naujokų pamažu perėjau į Nr.1 būrį.

Maždaug šiame laikotarpyje atsirado paleistuvė Lana,kuri siūlė už savo paslaugas suteikti net 0,12 STR per dieną. Nuo to laiko visas žaidimas tapo paremtas Boosteriais, kurie iš esmės dar greičiau didina atotrūkį tarp senų ir turtingų žaidėjų, ir naujų. Vienintelis galimas dalykas, tai Mastercard, kurios dėka dar galima išlaikyti tokį pat atstumą, tačiau pasivyti įmanoma tik tada kai už tave stipresnis žaidėjas sustoja žaisti, ar būną užbanintas, ar jam dar kažkas nutinka.

Po keletos mėnesių buvo įkurtas PHX būrys. Į jį taip pat užsirašiau, buvo, drįstu teigti, pats geriausias būrys kuriame buvau per visą erep istoriją. Turėjom visų tel. Numerius, gaudavome žinutes kur kada kariausim, ir kariaudavom visi, ir būdavo išties smagu. Drįsčiau teigti jog tuo metu kai patekau į nr.1 būrį ir prasidėjo PHX būrys buvo geriausi laikai ir LK istorijoje. Skaiciuodavom visa dmg, net 3-7 dmg nenuleisdavom vėjais, ir persimetinėdavom didelio Q ginklus į org, kad pasigydę ligoninėj daugiau dmg padarytume su 100 hp. Taip, tada dar buvo svarbu kiek HP turi, kuo mažiau hp, tuo mažiau dmg. Primenu, kad naujokai kirsdavo 6-8 damage max. BH svarbiuose mūšiuose siekdavo 35K max, kadangi buvo įvestas 25HP pack per diena limitas.

Keletas didelių šuolių ir atsiduriame tamsiuose V2 laikuose. Laikotarpis kai neprisijungdavau prie šio žaidimo savaičių intervalais. Vienintelis geras dalykas kūrį galiu pasakyti apie V2, tai buvo beta, prisigaminau 7K aukso ir prisijuokiau iš visko, tikrai geras atsiminimas iš ten.Visa LK praktiskai sugriuvo, jau neminint to, jog geriausių „pilotų“ būryje buvo 4-6 aktyvūs kariai. Sistema buvo perdaryta, tačiau žala – neišvengiama, būrių būrių būriai priminė pažangią vieno internetinio portalo „Draugų draugų draugų“ sistemą. Ties sistemos egzistavimo viduriu grįžau ir pradėjau aktyviai kovoti. Praktiškai tik dėl kariavimo ir grįžau į šį žaidimą.

Tada „netikėtai“ V2 buvo atšauktą, dingo ~400,000 žaidėjų ir atsirado toks.. mišinys visų versijų, net sunku pasakyti kas čia per versija žinant visas buvusias. Pradėjau su apgailėtinais 800 str, ir štai po kažkiek laiko ir krūvos aukso pakėliau tą str dar ~1800 taškų. Pasiekiau 3 vietą LK pagal žalą/per smūgį. Šiuo metu tai būtų kažkur ~605.

Ir štai nuo šios versijos, kaip ir mini mano shout – „Time to make some changes“. Jeigu atsimenat jauną revoliucionierių, kuris siekė lygybės ir turėjo didelę širdį, bei mirė tikrai per anksti – tai žodžiai iš jo dainos. Nuo to laiko kai paskelbiau tą shout stengiausi užpildyti pilką foną savo profilyje, pilka spalva man neprimena nieko gero. Todėl vieną po kito surinkau visus trūkstamus medalius – BH,CH,RH,MM ir liko žinoma tik paskutinis CP. Kurio irgi sieksiu, tik žinoma savais būdais ir metodais, tačiau norėčiau Lietuvoje.

Ir kam viso šito reikėjo? Tai nėra reklama, tiesiog istorija, ką galima pasiekti Erep jeigu kažko tikrai nori, nuo pirmos dienos aš norėjau kariaut, ir kaip matot, man visai neblogai pasisekė. Ši istorija nėra skirta man, ji – jums. Ir tikrai nežinau ko iš jos reikėtų semtis, ar įkvėpimo ar pamokų. Tačiau jeigu kasnors manęs paklaustų – „Jeigu pradėtum vėl nuo 1 dienos, ką darytum kitap“. Aš kogero atsakyčiau, kad būčiau dar labiau kariavęs, viskas kas liko įdomaus, po visų šių atnaujinimų beliko karinis modulis, ir žmonės kurie žaidžia šitą žaidimą.

O šį žaidimą žaidžia išties daug gerų žaidėjų. Štai vienas iš jų, kurį asmeniškai pažįstu (pavadinkime jį 😵 atidavė 4000 str acc, kurį jam paliko išėjęs draugas, kitam erep fanui, kuriam ypač patinka šis žaidimas. Deja jo kūnas ne toks tvirtas kaip noras žaisti – jam paskutinė vėžio stadija, taigi tokia, kad ir simbolinė dovana turėjo tikrai praskaidrint fano dienas. Tai bene gražiausias ir nuoširdžiausias gestas kurį mačiau per visą savo erep „karjerą“.

O čia, Lietuvoj, kur lietus lija ir žmonėms skauda kai kitas šypsos... Skiriu šią dainą visiems šiuo metu „aktyviems“ žaidėjams, ir tiems kuriuos sutikau žaidime:

http://www.youtube.com/watch?v=bdoZEmiNXJY&feature=related