[eNM] Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą

Day 2,323, 13:36 • Published in Lithuania Lithuania • by GodleSsS
Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą


Trečiadienio vakarą, po visų dienos darbų, prisėdau prie stalo. Žinojau, kad reikia paruošti egzamino darbą, todėl pradėjau mąstyti, apie ką man geriau rašyti. Bandžiau net kitų klausti, stengiaus išklausyti visų pasiūlymus, bet niekas netiko. Pagalvojau, gal ir mano draugai ką nors patartų, bet jie tik pasijuokė iš to, kad “apsikroviau” papildomais namų darbais. Tačiau vėliau vienas iš jų, taip pat juokdamasis, bandė itikinti, jog eRepublik ir kitokie panašaus tipo žaidimai žmogui nieko neduoda. Būtent tada aš ir supratau, kokią genealią temą jis man padiktavo.

Gimiau eRepublik’e 2011 rugpjūčio 29 dieną, prieš nepilnus trejus metus. Registravausi tam, kad padėčiau eLietuvai apsiginti nuo priešų. Galvojau viskas tuom ir baigsis. Taigi pradėjau treniruotis, vykdžiau naujokų misijas, tačiau domėjimasis vis dėlto pradėjo nykti, atsirado laiko trūkumas. Šios priežastys privedė prie to, kad pagaliau mečiau šį žaidimą.

Atėjo laikas, kai vėl, po nemažai laiko, prisijungiau į eRepublik’ą. Pradėjau visai kitą taktiką. Šį kartą toliau tęsiau treniravimasį, bet kartu pradėjau mokytis karo paslapčių LKA, vėliau LSA, taip pat įstojau į Solidarumą, kur galėjau pradėti savo šiokią tokią politinę veiklą. Tačiau vasara dar kartą atemė iš manęs šį užsiėmimą.

Po antrojo grįžimo, aš pradėjau suprasti, kad galima iš šio žaidimo išpešti ką nors naudingo. Užsirašiau darbui URM, žinoma, tik tada, kai pasiūlė Hedas. Gavau ambasadoriaus eSlovėnijoje darbą. Visa tai leido man pradėti domėtis ne vien treniravimusi, bet ir domėjimusi savo darbu, informacijos rinkimu, o kur dar pareigingumas, bei punktualumas. Šios savybės pradėjo ryškėti ir mano vidiniame “aš”.

Aš ne tik nenustojau domėtis šiuo žaidimu, bet pradėjau skverbtis dar giliau. Net užsiregistravau NM mokyklėlėje, kad galėčiau pasisemti dar daugiau patirties, nors dauguma dalykų, namų darbų buvo susiję su man jau mokamais dalykais. Teko bendrauti su kitais studentais, dalintis patirtimi, nors ir URM bendrauju su vURM, kitais ambasadoriais, kitos šalies atstovais. Todėl teko bendraujant išmokti įprasti rašyti be klaidų. Šis dalykas man itin labai padeda, nes tai pagelbės ir RL (Real-life) CV rašyme.

Taigi negalima visada teigti, jog žaidimai tik gadina mus, atima iš mūsų laisvą laiką, tiktai kenkia ir nieko nepadeda, nes kartais būna visai kaip man, bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Žaidimai kartais padeda pritaikyti įvairius įgudžius tikrame gyvenime, ir tikiuosi, kad aš toks ne vienintelis.

Žinoma, labai noriu padėkoti mokytojams, kurie stengėsi, padėjo;
taip pat žmonėms, kurie šį projektą finansavo, bei prižiūrėjo, taip aukodami savo laiką. Didelis AČIŪ Jums! 🙂