Šešėlių žaidimai 2

Day 1,805, 11:55 Published in Lithuania Russia by A..U

Na kadangi buvo ten daug norinciu, sukurpiau 2daliJ jei patiko yra mygtukas donate😃, vote vis tiek jokios naudos. Puse ten pavotinusiu vote spaudzia pamate str aipsni, nick, o ne perskaite teksta J
Teksta suskirsciau I 2dalis nes atsibos skaityt…,am paciam atsibodo skaityt ji rasant.1 dalis neidomi 2 idomesne manau todel ja ir spauzdinsiu kita karta.
Beje kas nesupranta kas cia vyksta, skaitykit 1dali ir. Dekui aurimaass, kad isspauzdinai str.

ŠEŠĖLIŲ ŽAIDIMAI: ĖJIMAS ŽIRGU 1 dalis.

Saulė jau buvo aukštai pakilusi ir negailėdama spindulių, apšvietė Lithuanian Shadows karių bazę. Jos karšti spinduliai skverbėsi į LSvadavietę ir pastate darėsi tvanku. Būtent šioje vietoje ir buvo nuspręndžiami svarbiausi sprendimai, susija su karu ir žmonių gyvybėmis.Būtent čia ir laukė TU vadas Pararam ateinančio GW
Pararam buvo aukštas lieknas, jaunas vaikinas. Siauri, prancūziško kirpimo ūseliai darė jį gana panašų į žaismingą renesanco laikų don žuaną. Skrupulingai prižiūrimi plaukai ir nagai, darė jį dar labiau populiaresnį tarp moterų, ypač vyresnio amžiaus.
Žinai, saulute, jie regis užtruko. Ką tu į tai, jei mes tą laiką, kol jie sugrįš, išnaudotume pažinti vienas kitą geriau.- Pararam kreipėsi į prie rašomojo stalo esančią uniformuotą merginą, susisukusią plaukus į kuodą ir įdėmei kažką rašančią. Aš esu Pararam. Kuo tu vardu?
-Pahira, - nė nepakeldama akių šaltai atsakė mergina ir toliau kažką rašė.
Pararam priėjo prie stalo.
-Gražioje vietoje jūs čia įsikūrėtė. Net neabejoju, kad vakarais saulėlydžiai čia nuostabūs, - neatstojo TU vadas.Būtų puiku, kada kartu tų saulėlydžių pažiūrėti. Beje ar kas nors jums kada sakė, kad jūs esate labai žavinga ir tiesiog pritrenkianti mergina, - pararam paėmė Pahiros ranką nuo stalo?
-Supraskit mane teisingai sere, Aš nežvejoju komplimentų. Pagaliau pakėlusi akis taip pat šaltai atsakė Pahira ir ištraukė ranką iš Pararam delno.
Tuo tarpu į vidų įėjo 5 Lsai.(ir davė Pararam į kaulus -juokauju čia šiaip įdėjauJ )
Sveikas Pararam, kaip matau neatsisakai savo senų įpročių,- padavė jam ranką GW. Seržante Pahira, būkit gera, užkaiskit man puodelį kavos, aš vis dar nepailsėjęs po naktinio žygio.
-Klausau sere! Pahira greitai atsistojo ir nuskubėjusi link kabineto kampo pasilenkė prie ten ant žemės esančio arbatinuko.
-O jūs turite gerą skonį atsirenkant vadovybės narius,- žiūrėdamas pavymui į grakščią pasilenkusios merginos figūrą, tarstelėjo Pararam.
-Verčiau neturėk tuščių vilčių. – atsakė GW. Ji, jei tiesą kareivei kalba, jau yra susižadėjusi su eiliniu 2n2kas. Be to, skirtingai nei tavo kariai, ji šaudydama dar ir pataiko.Verčiau sakyk kiek karių atsivedei su savimi?
-Karių pasiėmiau 30, įskaitant ir mūsų pitbulį Jonasgood. Daugiau negalėjau, mums ir patiems reik savo teritoriją ginti… 2n2kas sakai…na kare ir meilėje visko būna..o ypač tokiame kare, kokiame mes kariaujame…
Gw paskutinį TU vado sakinį praleido negirdomis.
-Sakyk kokią ten staigmeną man “atnešei”?
Pažiurėk pats, Pararam parodė, į gretimo kabineto pravertas duris,- ji ten.
Visi 6suėjo į vidų ir pamatė ant kėdės sėdintį surištą žmogų. Jis buvo visas purvinas, apiplyšusiais drabužiais, apžėlęs kaip laukinis miško žmogus, tačiau iš drabužių nuoplaišų buvo galima atskirti Geležinio vilko uniformos likučius. Pats žmogysta atrodė sergantis, kažką aimanavo ir visiškai nesioriantavo aplinkoje.
-Kur jį radot, -gw atsisuko I TU vadą?
-2dienos kelio nuo čia. Jis gulėjo be sąmonės ant slapto kelio, vedančio link jūsų stovyklos.. Pamanėm, kad gal koks jusiškis ar šnipas ir nutarėm jį supakuot bei pristatyt čia.
CCfan pakviesk medikus, tegul jį apžiūri, nuskuta, nuprausia. Aš noriu jį kuo greičiau apklausti. Ir…leitenante VD,- atsisuko į arčiausia esantyjį. Nauji the Unit kareiviai reikalauja daugiau maisto mūsų sandėliuose. Mums reikės papildyti atsargas. Skiriu tau užduotį. Pasiimk porą pagalbininkų iš rezervo 3divizijos būrio ir nuvyk į Paežerių miestelį papildyti resursų. Tu žinai kur, - nusišypsojo gw.
VD atidavęs pagarbą, apsisuko ir išėjo. Jam išėjus po 5minučių atėjo daktaras Acteka su dviem seselėm ir ėmesi darbo. Čia pat vietoje apiplovė, apskuto, apkirpo miško žmogų panašų į beždžionę. Pasižiūri…
-Marzzz! čia gi marzzz!
Marzzz-buvo Geležinio vilko ilgametis vadas. Tačiau iš jo ir šio būriu jau kuris laikas nebuvo gaunama jokių žinių.
-A… aaa….a
-Marzzz ką sakai, nesuprantame, kalbino jį tiek Actekas tiek pribėgęs GW.
-AAA…a….aaaa…a.a.a.a…
-Actekai ar gali ką nors jam padaryt, kad jis prakalbėtų, nieko nesuprantu.?
Gal jei trenkčiau jam šautuvo buože per galvą, jis pradėtų sakyt “bė …bė”,- sumurmėjo kampe tylėjęs kareivis Merkasz
Ką sakei kolega? Neišgirdau? Atsisuko į Merkasz daktaras Actekas.
-Sakau, daktare, gal jei duotume jam šiek tiek laiko, jis pailsėtų ir atsigautų, - susizgribo kareivis.
-Tu teisus Merkas,- sutiko Actekas. Neškim jį į mūsų karo ligoninės patalpas. Pailsės ir po kelių dienų gal pavyks jį pakalbinti. Beje Merkasz,- vėl atsisuko daktaras,- man kaip tik reikėtų pagalbininko…gal tave domintų daktaro profesija? Esi rūpestingas žmogus, o tehcnikos išmokinčiau.
Dėkoju už pasiūlymą, pagalvosiu, - linktelėjo Merkasz ir nusišypsojo.

Tesinys in progresss atsibodo rasytiJ ryt dabaigsiu.