[CP] Antrasis straipsnis - pirmoji savaitė, karas su eGudija, ministerijos

Day 1,424, 12:08 • Published in Lithuania Lithuania • by Arkangelas


Sveiki, piliečiai,
Rašau Jums truputi vėliau, nei tikėjausi, tačiau ką jau padarysi - kartais gyvenime taip jau nutinka. Na, o papasakoti tikrai turiu ką: tai ir nelabai sėkmingai besitęsiantis karas su eGudija, pasikeitimai ministerijose ir nemažai kitų dalykų. Netempdamas į naktį pradėsiu. P.S. Gero ir įdomaus skaitymo.







(Ant paveiksliuko spauskite: pelės ratuką arba ctrl + spustelėkit su pele)



» Pirmoji savaitė
» Ministerijos
» Karas su eGudija
» Planai



Tiksliau sakant, pirmosios 8 dienos. Oi, patikėkit... ko tik per jas nenutiko. Viskas iš pradžių.
Dar net galutinai nepaskelbus rinkimų rezultatų, mane užplūdo begalės laiškų. Pradedant sveikinimais, baigiant maisto prašymais – čia viskas tuo pagrindu, kad esu šalies Prezidentas, reiškia turiu būti labai turtingas ir tikrai galiu jiems kas dieną siųsti maistą... Naujokai, ką ir bepridursi, nors kai pagalvoji, juk ir mes visi kažkada tokiais buvom.. ^.^

Po balsavimo rezultatų patikrinimo, prasidėjo tikri smagumai. Per pirmąsias 5 savo kadencijos minutes man teko inicijuoti taikos pasirašymą su eRusija ir pradėti karą prieš eGudiją. Dabar jau galiu atskleisti, visą priešistorę. Nežinau tiksliai kas - ar TcTarget'as, ar Pokštas sugalvojo kaip čia pagyvinti jau recesija tapusią eLietuvos kasdienybę, praskaidrinti niūrią egzistenciją naujomis žemėmis ir net 40proc. bonusais grūdų ir maisto gaminime. Jis/jie pastebėjo, jog eRusija buvo stipriai užsiėmusi su įvairiais savo ir sąjungininkų karais. Buvo sukeltas pasipriešinimo karas (RW) originaliuose gudų regionuose, kuriuos dėl grūdų bonuso kontroliavo eRusija. Nemažomis pastangomis karas buvo laimėtas ir mes vėl turėjome priėjimą prie taip išsvajotų kovų su Baltarusija ir bonusų.
Ir kaip jau rašiau, vos gavus Prezidento teises, man buvo išsakytas visas šis planas, todėl man beliko paskelbti karą gudams. Daugiau apie karą pakalbėsiu atskiroje skiltyje.

Po karo paskelbimo iškart kibau į darbą ministerijose. Pradėjau ministerijų aktyvumo patikrinimą, pokalbius su ministrais, planų apie kiekvienos ministerijos ateitį sudarymą ir t.t.. Viskas sekėsi tikrai gan neblogai. Kai kurios ministerijos buvo perkeltos į naujas konferencijas, surasta naujų darbuotojų. Labai džiugu, jog tą dieną kai pradėjau aktyviai dirbti, visos ministerijos išleido po straipsnį 🙂

Tačiau juk negali viskas eiti kaip sviestu patepta. Taip juk nebūna, kad ir kaip būtų gaila 😕 Prasidėjo barniai su VRM komanda ir apmaudą širdyje dėl žmonos pralaimėjimo CP rinkimuose laikančiu gliooku. Kiek įmanydamas stengiausi nekreipti dėmesio nei į jo įžeidžiančius shout'us ar įvairias replikas čatuose. Tačiau kantrybė trūko ir man. Pradėjus dialogą, jis peraugo milžinišką konfliktą besitęsiantį per kelis čatus, tarp jų ir eSeimo, URM ir kt., įtraukusį ne vieną , ir ne du žmones... Neapsikentęs tos nepagarbos sau ir kitiems sunkiai dirbantiems ministerijose žmonėms, paleidau VRM su ministru. Nors jis, kaip vėliau supratau, manęs neišgirdo, nes jau kitą dieną pranešė apie tai, kad jis paleidžia visą VRM ir pats traukiasi iš pareigų.

Kita vertus, po viso šito gyvenimas nušvito tikrai žymiai gražesnėmis spalvomis. Visuose čatuose tapo paprasčiau bendrauti, nes nebebuvo kas užkabintų ir pradėtų prie nieko neprivedančias diskusijas, kaip jie tai vadina, ar tiksliau ginčus kaip nemaža dalis ministerijų darbuotojų suprato.

Likusias porą dienų, įskaitant šią, buvau stipriai užsiėmęs karo reikalais. Strategavimas, pagalbos prašymas iš sąjungininkų, ir panašūs dalykai mane tiesiogine tų žodžių prasme prikaustė prie kompiuterio ekrano. Prie jo jau praleidžiu daugiau nei 10val per dieną.. 😕



Gal dar kas prisimenat pirmajame savo straipsnyje rašiau, jog ministerijos ir ministrai liks tokie kokie ir buvo valdant TcTarget. Bet įvyko truputi kitaip.



Pamatęs, jog šiam karui reikia kur kas daugiau diplomatijos, nei kad tikėjausi iš pradžių, suradau ir į URM viceministrų kėdes paskyriau iPSiArt su Moriarčiu. Taip pat LK vado, KAM ministro ir šiaip žmogaus, be kurio eLietuva vargu ar egzistuotų, nemažai kieno eLietuvos pilkuoju kardinolu tituluojamo Pokšto pavaduotoju (viceministru) paskyriau Alkolakį. Jis tikrai nemažai nusimano apie karybą , bei visus su tuo susijusius reikalus.
Kita, kaip jau minėjau, išformuota VRM.



Štai ir priėjome, manau, pačią įdomiausią šio straipsnio vietą. Šio karo priešistorę jau parašiau, laikas truputį artimesnei praeičiai, dabarčiai ir, aišku, kas be ko - ateičiai.

Pradžia buvo tikrai nekokia, manau, visi pastebėjote, jog vienu metu buvome praradę Dainavos regioną ir teko tikrai stipriai ginti Sudovią.

Kokios to priežastys? Visų pirma, labai didelę dalį savo mūšių pralaimi visas ONE aljansas ir proONE narės. Todėl, didžioji dalis kiekvienos aljanso narės pajėgų nukreipiama į savo ar į savo artimiausių kaimynių kovas. eLietuvai kuo galėdamos padeda eTurkija, eJunginė Karalystė, eMakedonija, eIndonezija bei kelios kitos šalys. Antra, mes kaip ABC, kaunamės trimis frontais – Gudija, Rusija ir Suomija. Tai tikrai stipriai išskaido visą ABC potencialią įtaką. Trečia, neseniai įvykęs eGudijos babyboom'as - nors jis nėra labai didelis, tačiau jis tikrai juntamas. Ketvirta ir, manau, svarbiausia to priežastis - eGudijos mūšius prieš mus kaip CoD (dienos mūšis) nustato jei ne visos, tai bent jau didžioji dauguma EDEN bei TERROS aljanso valstybių. Į šiuos mūšius, aišku eGudijos pusei, buvo siunčiama begalės MU (karinių dalinių).

Reziumuojant, kad ir kaip besistengėm vieni, vos su kelių šalių stipresne pagalba laimėti prieš tokių galingų aljansų tandemą, vilčių nelabai buvo..

Tačiau kaip jau dabar matote, situacija kiek pasikeitė. Vakar vakare, įsitraukus sąjungininkams, perėmėme iniciatyvą, per RW šiandien atsikovojome Dainavą, laimėjome kovą Sudovijoje, perėjome į puolimą ir kaip rodo pirmieji šio mūšio jau puolant eGudijos Hrodzienskaja (Gardino) regioną pasiekimai, mums kol kas visai neblogai sekasi tą iniciatyvą išlaikyti. 🙂

Na ir karo ateitis. Nei aš pats, nei, manau, nei vienas iš Jūsų, mieli skaitytojai, nesame kokie nors ekstrasensai, orakulai ar dar kokių nors ypatingų galių turinčios asmenybės (jei tokių yra , būtinai praneškite, manau, visai eLietuvai Jūsų paslaugos praverstu 😃). Kadangi nežinau nei vieno tokio drįstu teigti, jog niekas nežino kaip visas šis karas pasibaigs. Mums telieka tikėtis, jog mes gausime taip norimus 40proc. grūdų ir maisto gamybai. Sakoma, kad viltis miršta paskutinė 😉 Kita vertus, mūsų padėtis tikrai nėra beviltiška, o daug kas priklausys ir nuo mūsų visų aktyvaus dalyvavimo mūšiuose ir ne tik dalyvavimo, bet ir draugų paraginimo.




Jų šį kart tikrai nėra daug:

» Paspartinti ABC MU kurima, nes jis dabar kažkur užstrigo.

» Atgaivinti LK - atrodo trumpas ir paprastas dalykėlis, tačiau patikėkite - čia labai daug darbo reikia nuveikti... Dieve, Dieve...

» Sutvarkyti VRM - atleidau buvusį, tai reikia surasti ir naują - tokios jau tos gyvenimo taisyklės.

» Kas savaitę išleisti po straipsnį su šalies vidaus ir užsienio naujienomis - manau nieko aiškinti nereikia.

» Suorganizuoti bendrą NM ir KM projektą, kuris būtu skirtas „baby boom'ui” - kas ir kaip turėtumėte sužinoti jau artimiausioje ateityje!

Tai tiek šiam kartui. Gero ir įdomaus Jums žaidimo! 🙂