Join the new world

Sveiki gyvi, brangūs piliečiai. Po netrumpos pauzės pagaliau paėmiau savo senąją spausdinimo mašinėlę, nuo kurios paskutinį kartą dulkes valiau vokiečių okupacijos laikmečiu. Šalia pasidėjęs kavos puodelį, pradėjau galvoti, apie ką čia parašius. Bežiūrint į tuščią lapą, nelauktai pyptelėjo kompiuteris ir apačioje sužaižaravo Skype ženkliukas. Entuziastingai nuspaudęs ant žybsinčio mygtuko, pamačiau naują žinutę Lithuanian Shadows pokalbių kambaryje. Akyse šmėkštelėjo liepsna. Garsiai sutraškinęs pirštus, ėmiausi taip pasiilgtos klaviatūros.

►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►

Ne, žinutė visai nebuvo kuo nors ypatinga. Karinis būrys pranešė į kokius mūšius reikėtų atkreipti dėmesį. Mintys buvo nukreiptos visai ne į tą pusę. Staiga prisiminiau visų žinomą mintį. Mintį, su kuria sutinka visi. eRepublik - žaidimas be apibrėžtų sienų. Manau visi pritars, jog pačiame eRepublike vyksta vos 10% čia žaidžiamo žaidimo.


Skype

Dauguma iš čia esančių ir rimtai žaidžiančių piliečių, tikrai neįsivaizduoja eRepublik be Skype. Skype padeda bendrauti tiek politiniais, tiek vyriausybiniais reikalais. Kiekviena partija turi bent po vieną uždarą pokalbių kambarį, uždarą ratą, kurio narius sieja bendra partija. Šiuose pokalbių kambariuose gvildenamos įvairiausios temos. Nuo partijos tikslų ir siekių, iki ne su žaidimu susijusių temų.
Dabar paskaičiuokime, kiek eLietuva turi ministerijų. Na o kiekviena ministerija, žinoma, turi po pokalbių kambarį, kuriame valstybės tarnautojai diskutuoja darbo reikalais (ir ne tik). Užtenka pažiūrėti kaip kasdien dūzgia Kultūros Ministerija. Pokalbiai, kurie dažnai baigiasi brukalu (spam'u). Atėjus po geros dienos gali net akys iššokti, kai staiga atsiranda pora šimtų neskaitytų žinučių. Chiebra kartais tikrai persistengia.


eRepublik lietuviškas forumas


Taip, mes turime netgi forumą. Jis šiek tiek prisnūdęs, tačiau tikrai gyvas. Jame vyksta aršios politinės diskusijos ir balsavimai dėl naujų Seimo projektų. Forumo sienos ne kartą aplaistytos politikų krauju, nes ten ne vienam politikui, iš nervinės įtampos neatlaikė nervai. Nuožmios politinės kovos ir idėjinių priešų alsavimas ten nuolat jaučiamas. Kas dar nėra matęs šio forumo, nuoširdžiai siūlau ten apsilankyti ir pabandyti jį gaivinti. Tu visada gali būti pirmas. Pirmas, nuo kurio viskas prasidėjo!


Ideologiniai priešai ir partijų karai


Kiekvienas žmogus skirtingas. Savitumas yra nuostabi savybė, tačiau netgi ji turi savo minusų. Kur yra dvi nuomonės, ten atsiras ir ginčas. Kad ir koks subtilus ir į ginčus nesiveliantis žmogus būtum, ilgiau pažaidus šį žaidimą, natūraliai atsiras vienas ar du žmonės, kurie išsiskirs tuo, jog jų nuomonė ar veiksmai absoliučiai kirsis su tavaisiais principais ir turima nuomone. Galų gale, tokie nesutarimai, ypač paskatinti politinių pažiūrų, tampa pretekstu pykčiams. Ne kartą mačiau aklos beprotystės, kai vienai žmonių grupei pasižymėjus spaudoje, jai oponuojanti grupė supuola drabstytis purvais komentaruose. Vėliau tokie maži nesutarimai perauga į didžiulius Partijų karus, kuriuose nesibodima nusižengti net įprastoms moralės normoms ar nerašytoms erepublik taisyklėms. Jeigu tokie karai pagauna pagreitį, pradedama laužyti net tikruosius ir rašytines šio žaidimo taisykles (netikrų paskyrų kūrimas ar nepaliaujamas brukalas). Nors tokie karai, kaip ir bet kokie, sutraukia daug žmonių dėmesio ir atgaivina spaudą, tačiau nuo to kenčia šalies vienybė ir gerovė. Ar tai gerai? Spręsti Jums.


Muzikos klubas


Dar visai nesenai atsiradęs, visus pakerėjęs muzikinis kampelis, kuriame renkasi piliečiai norintys paklausyti gerų dainų, pabendrauti, bei pasidalinti savo muzikiniu skoniu. Kas dar ten nebuvo, tikrai noriu pasiūlyti apsilankyti, o ypač vakare. Jeigu pataikysite ant kokio nors muzikinio vakaro, pamatysite tikrų tikriausią dūzgiantį avilį. Užsikrėtimas gera nuotaika - garantuotas!




Paties susigalvoti tikslai


Žaidžiu šį žaidimą jau beveik tris metus. Per tą laikotarpį ne kartą mačiau kaip šis žaidimas yra metamas ne tik naujokų, bet ir garbingo amžiaus piliečių. Dažnam pasitraukusių pritrūksta žaidimo teikiamo malonumo, viskas tiesiog atsibosta. Tačiau kaip išlaikyti šio žaidimo patrauklumą, jeigu jau atrodo, jog viską išbandei?

Susigalvok ir išsikelk sau tikslų!
1) Daugumos žmonių keliamas tikslas - surink visą medalių kolekciją.
Patikėk, tikrai reikės pavargti. Nors šiuo metu BH medalis nuvertėjęs, o žurnalisto medalis yra tiesiog nusiperkamas (vos vienas lietuvis jį yra jį gavęs pelnytai - Daniochas). Tačiau yra keletas žmonių, kuriems šio medalio siekti sąžiningai - garbės reikalas. Kitus medalius taip pat surinksi ne taip jau lengvai. Samdinio medalis tikrai neatsiras vos spragtelėjus pirštais. Ką jau kalbėti apie Sukilimo medalį.. Tik surinkus visus medalius, galėsi pasakyti, jog išsisėmei.

2) Aplankyti kiekvieną pasaulio šalį. Anksčiau tai buvau padaręs. Kiekvienoje šalyje nusipirkau po vieną valiutos vienetą. Tačiau panaikinus skirtingas valiutas ir jas visas sujungus į vieną, viskas išnyko. Ką darbar sugalvoti? Pabandyti aplankant kiekvieną šalį, nukauti bent vieną po vieną karį, taip pažymint tai į Samdinio medalio lentelę. Sunku? Taip. Neįprasta? Taip. Tai kodėl gi ne?

3) Susigalvok specifinį įprotį. Iškarto atsiprašau visų metalo pardavėjų, nes jau kelis metus savo gamykloms pirkdamas metalą, iš žmogaus nuperku beveik visą metalą. Palieku vos vieną vienintelį metalo gabalėlį. Lengva, keista, tačiau tai tapo įpročiu, taip įliejant įdomumo į, atrodytų, visiškai eilinį ir niekuo neišsiskiriantį, kasdieninį veiksmą.

4) Surink visų fabrikų aukščiausią lygį. Teks daug metų vargti, tačiau turėsi ne tik užsiėmimą, bet ir pragyvenimo šaltinį.

5) Nebeturi ką veikti? Užsienio reikalų ministerija; Vidaus reikalų ministerija; Naujokų ministerija; Kultūros ministerija nuoširdžiai laukia Tavęs! Įsidarbink ministerijoje. Ne tik užmuši nuobodulį, tačiau ir prisidėsi prie tėvynės gerovės. Kodėl ne?

6) Nuobodu? Trūksta nuotykių? Nebijai kritikos? Tuomet kelias į politiką atviras tau. Tačiau būtina nepamiršti, jog čia būtina kantrybė ir puiki iškalba. Geležiniai nervai būtini. Kaip bebūtų gaila, čia visada bus žmonių, kurie aklai spjaudysis savo tulžimi ir net nežinodami kas yra argumentacija, drėbs savo nuomonę už gryną tiesą. Nebijai tokių niekdarių? Rask bendraminčių, vienykis ir ginkit savo nuomonę kartu!

7) Turi laiko, tačiau absoliučiai nėra ką veikti? Tapk šalies prezidentu. Visos valstybės likimas priklausys nuo tavęs ir tavo komandos. Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, jog jeigu prezidentu tapsi okupacijos metu, traukiant valstybę iš duobės, į kurią ji buvo įstumta nedėmesingų oponentų, laukia bemiegės naktys. Diskusijos su priešų ir sąjungininkų vadais truks ne vieną ir ne dvi valandas. Tačiau visą naktį diskutuojant ir nuožmiai, visais įmanomais diplomatiniais būdais spaudžiant prieš prie sienos rezultatas bus pasiektas. Jeigu įdėsi pakankamai pastangų į vadovo postą, viskas atsipirks. Užbraukus šį punktą, žinosi, jog tikrai prisidėjai prie valstybės gerovės, pateisinai uždėtą atsakomybę, bei nenuvylei tautos.


►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►

Svarbiausia, jog žaidimas nesukuria sienų. Išvardinta tik maža dalis veiklos, kuria galima užsiimti.
Kaip A. Fersmanas yra pasakęs, ,,Nėra ribų fantazijai, nėra sienų proto skvarbumui, nėra ribų technikos jėgai, įveikiančiai gamtą."
Tu, brangus pilieti, visada gali įveikti bet kokį administracijos sukurtą barjerą. Žmogaus fantazija tokia beribė, jog sugeba iš žaidimo padaryti ne vieną žaidimą. Kurti bendruomenę, rašyti konstitucijas ir statutus. Kurti, mes tai galime. Tam, jog gyvenimas netaptų monotoniškas ir nuobodus, mes tai privalome daryti. Linkiu rasti savo kelią.

Nuoširdžiai,
Migasss