Kova dėl kovos? Ar tikrai?
•
by Rabarbarai
Sveiki narsOliai,
"Sukurkime konfliktą vardan konflikto, kovą vardan progreso, nes tai, pirmiausia paskatins žmones suaktyvėti, kibti į darbą ir, savaime suprantama, atves prie kokybiškos spaudos, o ne nevykusios propagandos, kurią pastaruoju metu, atrodo, kuria padarai, užstrigę keliais etapais žemiau evoliucijos grandinėje." - teigia visų gerbiamas Nexrow savo straipsnyje "Žvėris žvėriui - žvėris".
Man kyla tik vienas klausimas - kur yra riba? Kur yra ta riba, kai kova dėl kovos, konfliktas dėl konflikto ne skatina suaktyvėjimą, o kaip tik gimdo ir sėkmingai auklėja Nexrow aprašytus padarus, užstrigusius keliais etapais žemiau evoliucijos grandinėje?
Aš visomis savo rabarbariškomis ataugomis, lapais ir kitokiais išsikišimais už nuolatinę konkurenciją tarp atskirų grupių. Tikrai neverta ginčytis - visiškos taikos būsenoje gyvenimas eLietuvoje sustoja. Tačiau būkim biedni, bet teisingi - protingai ir subtiliai "užvažiuoti" savo straipsniuose ant priešininkų sugeba vos keli žaidėjai. Visi kiti pamatę kaip tai linksma ir smagu bando kopijuoti ir dažniausiai tai daro nesėkmingai.
Viską ant savo pečių laiko vos keli žaidėjai
Taip pat nedidelė paslaptis, kad visą eLietuvos gyvenimą ant savo pečių tempia vos kelios nedidelės aktyvistų grupelės. Jų nuomonės ir požiūris dažnai išsiskiria ir būtent nuo jų tarpusavio bendravimo priklauso padėtis eLietuvoje. Būtent jie tegali būti vieninteliu įmanomu filtru. T.y. būtent jie nubrėžia tą ribą, kai kova dėl įtakos, valdžios ar įsitikinimų ir yra tikra vyriška kova dėl įtakos, valdžios ar įsitikinimų.
Labai lengva įsitraukti į kovą be taisyklių, kur toleruojamas bet koks elgesys. Kur galų gale ne tik kad nebeturi reikšmės nei tikslas, nei priemonės, bet to tikslo išvis nelieka. Ar to mes norim? Galbūt iš pradžių atskirom grupelėm tai gali atrodyti lyg trumpiausias kelias iki pergalės... bet reik suvokt viena - šitam žaidime nėra galutinės pergalės. Yra tik nuolatinė kova, kuri viską stumia pirmyn.
Tai kurgi ta riba?
Kas brėžią galutinę ribą maždaug aišku. Tik klausimas - kaip žinoti ar ji nėra brėžiama per toli? Tiek toli, kad viskas pradeda griūti, suktis į kitą pusę ir užpuolikas netikėtai tampa auka, o auka užpuoliku, destrukcija keičia progresą, o aktyvumas subliūkšta į aktyvių žaidėjų pasitraukimą į pogrindį... Manau, verta apie tai pagalvoti. Ypač aktyviausiems, turintiems galimybę filtruoti eLietuvoje kuriamą gyvenimą.
Pabaigai tik vienas skainys
Ar galim padaryti taip, kad po kiekvieno mūšio norėtųsi priešininkams paspausti ranką už savimonę, pagarbą kitai barikadų pusei bei sumanumą?
--
"Gan ilga mano istorija, yra klaidų na ir ką." - TheDpsLTU
Rabarbarai ir taškas.
Facebook
Twitter
Discord
Comments
Tamsta esi vienas iš tų, kurie, jei tik nori, gali tikrai kokybišką skaitalą iškepti. Ir paskaityti tamstos rašinius visuomet yra verta ir malonu. Ne ką mažiau malonu yra sulaukti atsakymo (ar klausimo?) į mano paties nuomonę. Tačiau, kadangi aš tingiu dar vieną straipsnį rašyti ta tema, kai pastarasis, atrodo, ir taip nėra labai vykęs, tai apsiribosiu sutrumpinta jo versija - paklode.
Žvelgiant per teorijos prizmę, jau rašiau pokštui po savo straipsniu, jog tiek konfliktus, tiek ir jų kurstytojus galima suskirstyti į vertus ir nevertus dėmesio. Pats skirstymas yra subjektyvus ir priklauso nuo to, kiek esi linkęs aukoti laiko ir nervų vardan savo įsitikinimų gynybos. Tačiau tai yra gerai, kadangi galima pasirinkti bet kuriame konflikte paprasčiausiai nedalyvauti, jį ignoruoti, arba tiesiog stebėti iš šalies. Todėl masinė destrukcija dėl trolių prasidėti gali tik tokiu atveju, jei jų užpultas asmuo ar grupė yra susikoncentravę į kovą prieš tuos pačius trolius iki tokio lygio, kad jiems net viduriai užkietėja. O tokiu atveju pokyčiai yra netgi reikalingi.
O jei kalbėsime apie praktinę patirtį, esu ne kartą buvęs abiejose barikadų pusėse - esu buvęs ir valdžios atstovas, kovojantis prieš opoziciją, ir šiek tiek parėkauti galintis nemalonus tipelis, kaišiojęs pagalius į valdžios triratuką. Nei kiti man, nei aš kitiems niekad nesukėliau rimtos destrukcijos. Taip, yra buvę įžeidimų, pykčių, nervų protrūkių, bet ne chaoso. Tai visada vienaip ar kitaip išsivystė į progresą. Tiesiog ne visada visi (ypač tie, kurie yra puolami opozicijos) yra linkę tai pripažinti. Esu matęs kelis išskirtinius atvejus, kai sunervintas žmogus pasitraukia iš vienos ar kitos institucijos, bet tai dažniausiai būdavo tokie asmenys, kurie nelabai daug naudos atnešdavo (geriausias pavyzdys - Baneris, jei tokį žinai). Todėl protingai atsirenkant, į ką reaguoti, o į ką - ne, ir dar protingiau įgyvendinant tą reakciją, in the long run rezultatas visuomet bus progresas.
Tikrai sutinku, kad pats galutinis rezultatas beveik visais atvejais yra progresas. Bet iki progreso ilgas kelias nueinamas. Čia panašiai kaip kaupimas ateities kartoms - jiems bus geriau, bet mes to jau nepajausim. Tai klausimas ar tikrai norim būt tokiais altruistais, ar visgi reiktų kažkaip bandyt pasireguliuot įvykius eLietuvoje, kad laimėtų visi?
P.S. Dėkingas už tai, kad priminei Banerį 😃
Nepasakyčiau, kad labai ilgas tas kelias. Aišku, institucijose, kuriose konservai giliai įsišakniję (ilgą laiką tokia institucija buvo LK, tačiau dabartine situacija ten nesidomėjau, tai nežinau), pokyčius paskatinti nėra lengva. Ypač opozicijai. Tačiau, kai pavyksta juos išjudinti, paprastai tie pokyčiai yra pakankamai apčiuopiami, kad skatintų viltį toliau keistis. Be to, reikia pripažinti, kad kartos čia ne taip ir dažnai keičiasi. Valdžia per tą laiką spėja pasikeisti ne vieną ir ne du kartus.
O jeigu grįžtant prie temos, mano tikslas yra kokybiška spauda. O ji, reikia pripažinti, dažniausiai vystosi būtent rimtų politinių kovų pašonėje. Šiuo atveju, matydamas Mykolo, Giedriaus ir tavo straipsnius, džiaugiuosi. Atmosfera pasidarė kur kas malonesnė.
Gerbiu tavo nuomonę ir, kaip jau sakiau, straipsnis man patiko. Tiesiog taip jau yra, kad požiūriai mūsų ne visais aspektais sutampa. Ir tai yra gerai - daugiau skirtingų perspektyvų galima tikėtis pamatyti spaudoje 🙂
Ne į temą, bet kad jau apie banerį, tai atsiminiau jo išsamų wiki puslapį, vis juokas suima paskaičius: http://wiki.erepublik.com/index.php/Baneris
Rabarbaro lapų šakojimuisi aš pritariu ir norėčiau pažvelgti į Lurk PTO pavyzdį kaip į bandymą kreiptis į tuos pavienius aktyvistus, o ne tiesioginę kovą su troliais.
Teisingai draugas Monte, Lurk padarė šiokią tokią gėdą mūsų partijai, bet nieko, Jūs labai nepergyvenkite, mes eiliniai partiečiai savo dorais ir garbingais darbais bandysime šią klaidą ištaisyti, o taip pat reabilituoti mūsų partiją prieš mūsų lietuviškąją visuomenę. Džiugu, kad tokie liūtai, politikos grandai, ir ekonomikos guru, pripažįsta mūsų partiečių daromas klaidas ir nepraleidžia to pro pirštus. Už draugą Monte, už LNP, už Lietuvą!!!
Pasiilgstu v1 ne vien dėl ekonomikos, bet ir dėl daug paprastesnio(, o gal sudėtingesnio?) dalyko niekuo nesusijusio su eRepublik programuotojais. Jei kas tada paklausdavo - "ar rekomenduotumėte eRepublik draugui?", atsakymas būdavo - "be abejonės". Dabar - "jokiu būdu".
Kuo žavėjo? Galimybe mokytis: (išbraukiu eKonomiką) bendravimo kultūros, lietuvių gramatikos, anglų kalbos, netgi nekurių politikos niuansų.
o7
Vote, be abejonės o7
Kadangi anksčiau už mane parašę daugmaž atspindėjo tai, ką pats pasakyčiau, šiam momentuidaugiau minčių nekyla, jei bus, parašysiu.
vote
V o7