[KM] Kas tas paslaptingasis meninkas?

Day 1,915, 14:07 • Published in Lithuania Lithuania • by Akviliutte


Sveiki, Šaunieji Valentinai,

Ištiesų mane labai pradžiugino ši paroda, na visų pirma ji buvo paslaptinga, idomi... Ir visų antra tai, kad gavau nemažai Jūsų žinučių su klausimais, kas tas menininkas? 😃

Ar atspėjau, čia jis, o gal ne jis? Man buvo itin smagu neatskleisti visų kortų ir laikyti paslaptį... 😃

Na bet šiame straipsnyje jos bus atverstos ir tikrieji meno darbai bus išeksponuoti su tikraisiais Jų autorių vardais. Bei sureitinguoti nuo pirmosios vietos iki paskutiniosios, taigi meniškiausias žmogutis pačiame viršuje.

Ačiū visiems dalyviams, Ačiū balsavusiems, Ačiū už kritikas, nors Jų ir nebuvo 😃 Ačiū ir už gerą malonų žodį.

Pagarbiai Akviliutte

1. Archi tektas



Pavadinimas: Veidas iš sapno.
HB, B4 grafitas. A3 formatas



Pavadinimas: Paslaptinga pagunda.
Įrankiai: A4 vatmanas, 2H, 2B ,6B bei spalvoti pieštukai



Pavadinimas: Pamėgti skausmą.
Įrankiai: A3, Plunksna-tušas, akvarelė.

4. miestiete



Aprašymas: fotografija ,, Laša saulė vienišam medžiui"

3. Povilas1989



Aprašymas: Mano meilė...

2. Peyoteros (dalinasi 4- vietomis)



Aprašymas: Darbelis vadinasi "Kill all humans"...
Atliktas su 3DSMax pagalba.

5. Giedre Armani (dalinasi 4- vietomis)



Fotografija: ,,Iš perspektyvos"

Pirmosioms 2 vietoms, bus išsiųstas menininko apdovanojimas:
Archi tektui 3000 LT
miestietei 1000LT

Beja Kultūros ministerija sveikina visus su beveik besibaigiančia diena, tačiau nepamirštama ir visada liekančia mūsų širdyse Vasario 16-ąja...





LIETUVA BRANGI

Graži tu, mano brangi tėvyne,
Šalis, kur miega kapuos didvyriai:
Graži tu savo dangaus mėlyne!
Brangi: tiek vargo, kančių prityrei.

Kaip puikūs slėniai sraunios Dubysos,
Miškais lyg rūta kalnai žaliuoja;
O po tuos kalnus sesutės visos
Graudžiai malonias dainas ringuoja.

Ten susimąstęs tamsus Nevėžis
Kaip juosta juosia žaliąsias pievas;
Banguoja, vagą giliai išrėžęs;
Jo gilią mintį težino Dievas.

Kaip puikūs tavo dvarai, tėvyne,
Baltai iš sodų žalių bekyšą!
Tik brangią kalbą tėvų pamynę
Jie mūsų širdis mažai ką riša.

Kaip linksma sodžiuos, kai vyturėlis
Jaukiai pragysta, aukštai iškilęs,
Ar saulė leidžias, ir vakarėlis
Ramumą neša, saldžiai nutilęs.

Bažnyčios tavo ne tiek gražybe,
Ne dailės turtais, ne auksu žiba;
Bet dega meilės, maldos galybe,
Senųjų amžių gyva tikyba.

Kai ten prieš sumą visi sutarę
Graudžiai užtraukia „Pulkim ant kelių“,
Jausmai bedievio vėl atsidarę
Tikėti mokos nuo tų vaikelių.

Graži tu, mano brangi tėvyne,
Šalis, kur miega kapuos didvyriai!
Ne veltui bočiai tave taip gynė,
Ne veltui dainiai plačiai išgyrė!
(Maironis)