Join the new world

Sveiki! Su jumis ir vėl Lietuvos atgarsiai.

Šiandien yra liepos 19-oji. Diena, kai į eRepublik prieš metus atklydau aš, Ignas Grinevičius, kai kurių dar atpažįstamas kaip geltonai žaliai raudonas bebras. Naudodamasis proga šiame straipsnyje prisiminsiu, kokie buvo tie metai, ką per juos teko patirti.

Į eRepublik užklydau radęs žaidėjo dragiz reklamą krepsinis.net puslapyje, komentaruose po naujiena. Per šio žaidėjo nuorodą ir užsiregistravau. Iš pradžių nebuvau aktyvus: padirbdavau, pasitreniruodavau, nusipirkdavau maisto ir kartais atsiversdavau spaudą. Iš realaus gyvenimo buvau atsinešęs nuostatą, jog valdžia, švelniai tariant, nėra ypatinga, ir todėl nuolat norėdavau jai įkąsti komentaruose po straipsniais. Nuo to mane sulaikė abejonės, ar šiame žaidime esu pakankamai susipratęs. Ir ačiū Dievui.

Suaktyvėjau praėjus beveik mėnesiui po užsiregistravimo, kai pamačiau, jog prasidėjo periodas, kai galima skelbti savo kandidatūrą į kongresą. Nors maniau, kad ten sėdi tik patys pačiausieji, nusprendžiau išmėginti savo jėgas. Buvo belikę išsirinkti partiją, iš kurios kandidatuosiu. Manęs nežavėjo nei Sąjūdis, nei Lietuvos laisvės sąjunga, nei jų tarpusavio ginčai, tad apsidžiaugiau išvydęs naują partiją - charazay.com. Iš jos ir kandidatavau. Prieš rinkimus parašiau prisistatymą, porą straipsnių, pradėjau diskutuoti virtualios Lietuvos skype chate ir savo paties nuostabai, kadnidatuodamas tuomet gausiausiai apgyvendintame regione Lithuania Minor, buvau išrinktas - tapau vienu iš “wildcards”.

Rugsėjis buvo dar kupinesnis veiklos - buvau išrinktas partijos prezidentu ir užsiėmiau jos kėlimu į viršų, pradėjau dirbti vyriausybėje kultūros ir naujokų ministrų padėjėju, paskui ir informacijos ministru, bet vėlgi savo paties nuostabai buvau... neišrinktas į seimą. Greičiausiai taip atsitiko todėl, kad kandidatavau regione, kur aktyvūs žmonės tuomet negyveno - Lithuanian Highland.

Spalį toliau tęsiau savo darbą tiek partijos prezidento, tiek informacijos ministro postuose, buvau išrinktas į seimą, o štai lapkritį, kai į prezidento postą kandidatavau tenorėdamas pasitikrinti, kiek žmonių palaiko mano vadovaujamą Gerovės sąjungą bei mane, rinkimuose užėmiau antrą vietą, tačiau, prezidento postą apleidus manteliukui, pirmą kartą tapau virtualios Lietuvos prezidentu. Likimo ironija - aktyvus prezidentas tebuvau, ko gera, porą dienų, tiesa, spėjau tapti vienu Phoenix steigimo dokumentą pasirašiusių virtualaus pasaulio prezidentų. Likusias prezidentavimo dienas praleidau ligoninėje. Juk pamenate tuomet siautusią pandemiją?

Gruodį, matyt, dėl buvusio neaktyvumo, nepavyko vėl tapti prezidentu - juo tapo Dionizas. Jo vyriausybėje teko dirbti plėtros ministru - ieškoti progų sukelti baby-boom.

Sausį Dionizas į prezidentus nekandidatavo, tačiau Sąjūdis vis tiek turėjo savo kandidatą - šįkart tai buvo Akello. Sąjūdžio remiamas kandidatas šį, kaip ir kitus mėnesius, liko nenugalėtas. Akello vyriausybėje dirbau užsienio reikalų ministru.

Vasarį atradau dar vieną šio žaidimo “kabliuką” - žurnalistiką. Tą mėnesį Lietuvos atgarsiai parašė, ko gera, daugiausia straipsnių įvairiomis temomis. Tą mėnesį ūpas mėginti prezidentu tapti dar kartą buvo nuslūgęs, bet vis dėlto nusprendžiau paklusti partijos valiai. Ji išrinko mane kandidatu į prezidentus. Nesitikėjau, kad rinkimai bus šitokie lygūs, tačiau Akello nusileidau tik šešiais balsais. Tai turbūt buvo įtempčiausi rinkimai per visą virtualios Lietuvos istoriją.

Kovą kandidatų į prezidentus sąraše nebebuvo politikos gigantų - aš, jau pasidabinęs bebro avataru, pirmą kartą tapau išrinktu virtualios Lietuvos prezidentu. Juo tapau ir balandį. Per tuos du mėnesius buvo pradėta vesti LTB ataskaitas, reformuota virtualios Lietuvos politinė sistema (Petras Pirmasis jau gegužę sistemą vėl pakeitė į senąją), bandyta kuo artimiau bendrauti su tauta ir t.t.

Taipogi kovą, tapęs prezidentu, išstojau iš partijos, kurios prezidentu buvau penkis kartus, kurioje praleidau pusmetį - Gerovės sąjungos. Priežasčių temos šiandien nelieskime - ji man nėra maloni.

Gegužę nebekandidatavau į prezidentus. Nusprendžiau pailsėti nuo vyriausybinio darbo, užsiėmiau Lietuvos liberaldemokratų partija, kurios prezidentu tapau dar balandį. Tapau virtualios Lietuvos ambasadoriumi Turkijoje ir Slovėnijoje, užsiėmiau straipsnių rašymu Lietuvos atgarsių laikraštyje.

Birželį tęsiau gegužę pradėtą veiklą, tačiau jo pabaigoje vėl grįžau į vyriausybę - į visuomenės reikalų ministro pareigas.

Liepą toliau likau tose pačiose pareigose ir pagaliau sulaukiau savo darbo vardan LLD vaisių - ši partija pagaliau tapo viena iš penkių daugiausia narių turinčių partijų virtualioje Lietuvoje.

http://i47.tinypic.com/svq7nd.jpg">

Norite padaryti man dovaną virtualaus gimtadienio proga? Pasinaudokite žemiau esančiais mygtukais (pasinaudoję antruoju dar spustelkite "join&quot😉.

http://i45.tinypic.com/2ih5rag.jpg">
http://i50.tinypic.com/2migl4.png">

Ignas Grinevičius