LDK (I straipsnis)

Day 1,667, 20:02 Published in Lithuania Lithuania by Fabrikantas

Daug dėmesio sulaukusi eKonstitucija, nors ir nebūdama tobula – o gal kaip tik dėl to, kad yra itin netobula? – taigi, ji ne tik padidino e-piliečių aktyvumą, bet net ir tam tikra prasme juos suvienijo. Ir tai visiškai natūralu, žmonėms būdinga vienytis grėsmės akivaizdoje. Kokios grėsmės? Na, mažų mažiausiai tai grėsė tapti diktatūra, kuomet mažuma užgrobia svertus ir iš aukšto diktuoja, peržengdama protingo būtinumo ribas.

Prieš mėgindamas pasiūlyti alternatyvą, pamėginau atidžiau pažiūrėti, kokioje e-visuomenėje gyvename. Turiu talentą taikliai pavadinti daiktus jiems tinkamais vardais, tuo ir užsiimsiu šiame straipsnyje.



Visuomenė, kurioje e-gyvename, nors ir yra respublika, tačiau anaiptol ne demokratinė. Žaidimo fizika (serveryje užprogramuotos žaidimo taisyklės) pažeidžia esminį tikros demokratijos principą: piliečių lygybę. Kai kurių veiksmų negali atlikti, nepasiekęs tam tikro lygio. Naujausi karinio modulio pokyčiai (kuriems pirmąsyk per savo e-gyvenimą iš esmės pritariu!) įteisina e-visuomenės pasidalijimą į gvardiečių, pėstininkų, desantininkų ir tankistų kastas.

Antra demokratiją naikinanti jėga yra... žaidimo chemija. Kalbu apie realaus pasaulio pinigus. Chemija vadinu veiksmus, kuriuos įmanoma atlikti, paneigiant e-pasaulio fiziką: gauti e-pinigų, papildomos sveikatos, papildomos griaunamos jėgos „iš oro“, ne tuo būdu, kuriuo juos gauna už dyką žaidžiantieji.

Jau rašiau, kad eLietuvos ir kitų valstybių visuomenė iš esmės yra feodalinė. Vyrauja natūrinis ūkis, realios rinkos nėra. Boto pigiai superkamos prekės turi maždaug tą patį ekonominį efektyvumą, kaip baudžiava ar vergovė (mažą). Esminis e-pasaulio variklis yra teritorinis karas. LDK šie prasme yra ne šiaip romantiškas praeities reliktas - šiame žaidime tai gana tikslus eLietuvos esmę atspindintis terminas.

Valdžios mechanizmas, nors ir turi savyje rinkimus, neatitinka trijų (keturių) valdžių atskyrimo principo. Svarbiausioji to priežastis yra ribota fizika (žaidime beveik ir negali būti kitaip), politinis modelis įstatymais vadina sprendimus, kurie iš esmės yra vykdomosios valdžios kompetencijoje: su kuo kariauti, kiek mokesčių rinkti, kaip paskirstyti biudžetą ir t.t.

Praktiškai eSeimas yra ne įstatymus leidžiantis parlamentas, o vykdomosios valdžios dalis. Būtų visai protinga, užuot švaisčius eLietuvos biudžetą Vyriausybės atlyginimams, paversti eSeimą vyriausybe: ministrų postus skirti tik kongresmenams, atlygį sumokant iš tų, kurie nedalyvauja Vyriausybės darbe, 5g.

Taip sustygavus kunigaikštystę, rinkimai į Seimą taptų tam tikru valdininko egzaminu, būtų galima turėti realias rinkimų programas (dirbsiu ministru, nuveiksiu tą ir aną), ir kadencijai pasibaigus įvertinti kongresmenus (dirbo? grąžino 5g? ir t.t.).

Beje, ministerijos yra vėlesnių laikų anstatas, kunigaikštystei pakaktų Ministrų, karaliaus patarėjų, atsakingų už atskiras sritis. Iš esmės taip ir yra, dirba vienas-du žmones. Nematau priežasčių to vadinti ministerija, skundžiantis, kad joje trūksta darbuotojų...

Taigi, turime į luomus padalintą visuomenę, kurią vienija feodaliniai karai, o papildomai suskaido religinės pažiūros – religija vadinu požiūri į Plato: vieni jam aukoja ir taip užsitarnauja papildomą e-palaimą, o kiti yra atkaklūs ateistai (aš – būtent toks), ir nemoka nė grašio.

LDK yra monoteistinė feodalinė respublika, su renkamu karaliumi ir Seimu, atliekančiais vyriausybės funkcijas ir turinčiais gana ribotas teises (Juodasis Sąrašas kol kas yra ties poveikio galimybių riba), piliečiai verčiasi natūriniu ūkiu bei kariniu plėšikavimu ir yra beveik visiškai nepriklausomi.

Vedu prie to, kad valdžių atskyrimas įmanomas tik už erep fizikos ribų. Žaidimo mechanikos rėmuose nėra tikrosios įstatymų leidybos, todėl čia nereikia ir teismų, prižiūrinčių, kad tų įstatymų būtų laikomasi. Istorija su eKonstitucija aiškiai įrodo, kad sukurti papildomą įstatymų sluoksnį virš žaidimo mechanikos yra sunku (nesakau, kad neįmanoma!), tačiau tai jau kito straipsnio tema.



Šis buvo skirtas tik nupiešti realiam LDK vaizdui, šiek tiek praskleidžiant modernios demokratijos terminijos užuolaidas, į kurias žaidimą įpakavo godusis Plato...