Fabrikanto kelias

Day 1,573, 22:40 Published in Lithuania Lithuania by Fabrikantas

Naujoke! Tikiu, kad esi protingas žmogus, todel nepasakosiu tau abėcėlės (kuriame lange ką spausti – visa tai rasi populistų ir kitų ministrų straipsniuose). Žaidžiu jau gerą pusmetį, sukaupiau šiek tiek patirties, kai ką išsiaiškinau, daug ko dar nežinau, bet tai normalu. Tikriausiai ir tu taip jautiesi?

Esi laisvas rinktis žaidimo stilių ir strategiją, bet jei tau pasirodys artimi principai, kuriais stengiuosi remtis – tuomet gal tau pravers ir kai kurios kitos mintys...

Pamatiniai Fabrikanto kelio principai yra šie:

1. Žaidžiu ne prieš kitus žaidejus ar šalis, žaidžiu prieš sistemą. Plato (sistemos personifikacija) tikslas aiškus: priversti žaidėjus išleisti kuo daugiau realių pinigų. Mano tikslas priešingas: neišleisti ne cento, patiriant kuo daugiau malonumo.

2. Laiko nėra, todėl neviešinu nei savo skaipo, nei p@što. Spauda – malonumo šaltinis, todėl laikraštį leidžiu nuo pat registracijos. Gali dirstelti archyve: neblogai kažkada pasilinksminau...

3. Beveik nekariavau, siekdamas ekonominės nepriklausomybės. Susirinkau tik lengvas karines misijas, todėl 26-ojo lygio buvau tik Kapitonas.

Schemą taikiau paprastą: dirbau užsienyje (algą versdavau į auksą), o savo įmones iki šiol aptarnauju tik pats, nieko nesamdydamas, – visą jų produkciją iš pradžių parduodavau botui.

Pinigų nelaikiau (dabar gal vertėtų laikyti kokių 10K rezervą auksui pirkti?), juos investuodavau į sodus ir salietrą, todėl pasiekęs 26 lygį apyvartą turėjau tokią, kad galėdavau tą daryti (pirktis q4 žaliavų įmonę) maždaug kas savaitę...



Beje, ekonominio augimo metu kasdien pakakdavo vienos 500 HP prisijungimo sesijos.

4. Auksą stengdavausi (ir dabar stengiuosi) išleisti apgreido akcijų metu. Taip, jų reikia palaukti. Bet jos tikrai apsimoka.



Tokiu būdu sugebėjau pasistatyti po dvi kepyklas (q2+q3) ir ginklų gamykas (q2+q3).



Jose savo rankomis pasigaminu tiek produkcijos, kad galėjau pagaliau pradėti naują savo kelio etapą:

5. Dabar parduodu tik žaliavų perviršį (atmetus keliones, kasdien lieka apie 700 LTL), o ginklus ir maistą iššaudau, lieka tik rezervas (apie 2500 HP), labai palengvinantis gamybos procesą.

Tokia strategija reikalauja iššaudyti gal trigubai daugiau HP, vadinasi, prireikia bent trijų 8 val atstumu viena nuo kitos dešimties minučių sesijų... Kasdien padarau MU užduotį, kaupdamas bazukos dalis ir šokoladukus ateičiai. Dar spėju kas dvi-tris dienas vienu žingsneliu (25 už pasirinktą šalį) priartėti prie Mercenary.

Apibendrinant, Fabrikanto kelio pradžią sudaro dvi dalys: pacifistiškas ekonominio ūkininkavimo pusmetis ir po jo einantis santūrus sportinis pakariavimas. Tokia karjeros struktūra turi vieną nuostabų dalyką: visišką nepriklausomybę. Man nereikia nei davinių, nei dotacijų.



Kriterijai, kada siūlyčiau persijungti iš ūkininkavimo į sportą, daugmaž keli:
a) ne anksčiau, nei įmonėse bus sukuriama apie 2000 HP
ne vėliau, negu nustos augti national rank.

Sportas kelia ne tik karo laipsnius, jis kelia ir patirtį, ir daro tai greičiau, negu ūkininkavimas. Bet be ūkinio pamato sportas tampa nebe sveikos e-visuomenės varikliu, o tik profesionaliu žaidimo draivo luošinimu (į galvą kažkodėl ateina įvairios sąvokos: reklama, politika, sponsoriai, pašalpos, prostitucija).

Sportas tikriausiai nėra paskutinė Fabrikanto kelio atkarpa. Vėl nustojus augti reitingui, teks sugalvoti ką nors nauja…