Join the new world

Labas vakaras, brangūs studentai.

Šios paskaitos metu aptarsiu dar vieną labai svarbų dalyką - straipsnių apipavidalinimą. Apie kodus, leidžiančius paįvairinti tekstą, jau kalbėjau. Šiandieną pamėginsiu papasakoti, kaip juos gražiai pritaikyti bei derinti su kitomis gudrybėmis.

Papildoma „literatūra“

Iš karto norėčiau paminėti, kad ruošdamas šią paskaitą rėmiausi puikiu vieno šaunaus žurnalisto, Kukučio, straipsniu, kurį galite rasti čia. Straipsnis patalpintas Google dokumento formatu, kadangi pats Kukutis ištrynė jį iš savo laikraščio dėl nustojusių veikti HTML kodų.

Šį straipsnį greičiausiai jau pastebėjo dauguma šiek tiek aktyviau skaičiusių spaudą vasaros metu. Tačiau visgi kai kur galbūt mano nuomonė truputį skirsis nuo Kukučio, o kai kur galbūt aš jį ir papildysiu, tad patariu išklausyti šią paskaitą iki galo.

Pastraipos

Taigi, pirmasis faktorius, „teksto sieną” paverčiantis į bent jau pakenčiamai atrodantį straipsnį, yra pastraipos. Ir aš kalbu ne apie tai, kad pradedant naują mintį, reikia rašyti iš naujos eilutės, ko moko mokykloje. Reikia daryti tarpus tarp pastraipų (manau jau spėjote pastebėti, kad aš juos darau savo straipsniuose). Tai turėtų būti vienos eilutės tarpas (didesni tarpai gali atrodyti net neskoningiau nei jokių tarpų).

Kartais galima įterpti kokių nors simbolių juostą ar juostas (kaip, beje, daro ir pats Kukutis), kad atskirtumėte pastraipas. Labiausiai tam tinka brūkšniai („--”, „__”), bangelės („~~”) bei kiti horizontalūs simboliai. Tačiau priklausomai nuo Jūsų straipsnio pobūdžio, galima pasirinkti ir kažką įvairesnio („@”, jei straipsnis apie internetą, „$“, jei apie pinigus, „%“ jei apie statistikas ir taip toliau). Tai priklauso tik nuo Jūsų išradingumo.

Galima kiekvienai pastraipai ar pastraipų grupei paskirti po pavadinimą, taip tarsi išskiriant atskiras straipsnio dalis. Pavadinimą patartina paryškinti ar bent jau atskirti tarpais nuo likusio teksto.

Taip pat galima įterpti ir paveikslėlių juostas, kaip kažkada mus mokino gerbiamas prezidentas Ignas Grinevičius savo straipsnyje. Tiesa, jo vartotas HTML kodas, kaip jau minėjau ankstesnėje paskaitoje, šiuo metu neveikia eRepublik terpėje. Galima bandyti tai padaryti su BB kodu, tačiau tokiu atveju reikia tikėtis įvairių nenumatytų problemų (juosta gali būti per daug ištęsta arba suspausta). Štai pavyzdys, kaip galima skirti pastraipas tokiomis juostomis.


Kaip matote, to paties Igno Grinevičiaus darbas, tačiau dar prieš sugalvojant naudoti HTML kodą. Dėl BB kodo, juostos išėjo šiek tiek siauresnės už patį tekstą, tačiau ir taip atrodo pakankamai gražiai. Svarbu tik nepersistengti (čia tų juostų galbūt šiek tiek per daug - atitraukia dėmesį nuo paties straipsnio turinio). Užtenka atskirti skirtingas temas (pvz., įžangą, dėstymą, pabaigą bei parašą).

Na, o po tokios tirados apie pastraipas, laikas pereiti prie paprastesnių straipsnio apipavidalinimo metodų.

Šriftas

Šriftas yra labai svarbi dalis. Šrifto dydžio keitimas yra labai veiksminga priemonė atskirti atskiras straipsnio dalis, galbūt skirtingas temas arba tiesiog „iškelti” svarbesnes mintis. Galima pažymėti jau „pabuvusio” straipsnio atnaujinimą didesnėmis raidėmis, kad visi pastebėtų, net ir galbūt tingėdami skaityti tą pačią rašliavą antrą ar trečią kartą. Taip pat, kaip gerbiamas lopatologas daniochas mėgdavo daryti savo laikraštyje, galima pažaisti su mažu šriftu paslepiant kokią nors dažnai kontraversišką mintį ir taip suintriguoti skaitytoją.

Tiesa, noriu priminti, jog šrifto dydžio keitimas kol kas žaidimo terpėje ne labai nori veikti, tačiau galbūt Jūs norėsite kažką parašyti ir už eRepublik sienų ir ten didesnis ar mažesnis šriftas galbūt bus naudingas.

Paįvairinti šriftą, kaip jau esu sakęs anksčiau, galima ne tik jį didinant ar mažinant. Labai gražiai galima ir pastorinti („bold“), pakreipti („italic“) ar pabraukti („underline“) tam tikras teksto dalis, norint jas išskirti.

Pastorinimas labai tinka potemėms bei svarbesnėms mintims parodyti. Tačiau nereikia persistengti, nes per daug primaišydami, savo straipsnį paversite mišraine, kaip sakė gerb. Kukutis. Panašiai yra ir su pabrauktu tekstu. Jūsų straipsnis neatrodys gražiai, jei pusė jo bus pabraukta, o kita pusė paryškinta. Tačiau šiais būdais išskirti svarbią mintį tikrai galima, o kartais net ir reikia.

Na, o pasviras tekstas labai tinka komentarams - jei rašote objektyvų informacinį ar statistinį straipsnį, galite įterpti savo subjektyvią nuomonę, parašytą pasvirusiu šriftu. Taip pat jis labai tinka rašant įvadą, kuris kartais nebūna susijęs su straipsnio tema. Arba įdedant straipsnio vertimą į kitą kalbą. Kadangi pasviras tekstas ne taip labai bado akis, kaip paryškintas ar pabrauktas, jį galima vartoti ir didelėms straipsnio dalims.

Paveikslėliai

Na, ir galiausiai, reikia paminėti šią vizualią priemonę. Turiu omenyje rimtus paveikslėlius, o ne juosteles tarp pastraipų. Beje, nepamirškite, jog vartodami vieną (paveikslėlį ar juostelę), apsieikite be kito, nes per daug margas straipsnis tikrai neatrodys gražiai.

Taigi, paveikslėliai neturėtų būti per daug dideli. Žinoma, eRepublik juos dažniausiai sumažina, tačiau ne visada. Be to, juk ne visada ir rašysite tik eRepublik terpėje. Tad jei paveikslėlis, kurį norite įdėti į straipsnį, Jūsų nuomone yra per didelis, sumažinkite jį, naudodamiesi kokia nors elementaria redagavimo programa. Jei nemokate to padaryti patys, paprašykite pažįstamų. Tikrai atsiras bent vienas, sugebantis tai.

Jei, išspausdinus straipsnį, atrodo, jog paveikslėlis per mažas, kad būtų galima įžiūrėti, visada galite įdėti nuorodą į didesnį jo variantą. Kaip tai padaryti, paaiškinau paskaitoje apie kodus. Tikiuosi dar pamenate.

Taip pat, paveikslėlių, kaip ir juostelių, neturėtų būti per daug. Užtenka vos vieno ar dviejų visam straipsniui pagražinti. Žinoma, gali būti ir daugiau, jei straipsnis ilgesnis.

Ir svarbiausia, paveikslėliai turi atitikti temą. Juk bet ko į straipsnį nedėsite (žinoma, simpatiškų merginų nuotraukos yra išimtis, tačiau čia jau labiau etikos ir moralės klausimas). Tad jei neturite ir nerandate nieko, tinkančio prie Jūsų pasirinktos temos ir stiliaus, geriau apsieikite be paveikslėlių. Tai tikrai nebus didesnis nuostolis, nei nesąmonių dėjimas į rimtą straipsnį.

Viskas priklauso nuo Jūsų vaizduotės

Būtent vaizduotė ir išradingumas yra svarbiausios savybės, siekiant gražiai apipavidalinti straipsnį. Galbūt Jūs pats susikursite sau kokią nors gražią juostelę iš įdomių unikalių simbolių ar Jūsų laikraštį simbolizuojančio paveikslėlio. Galbūt ir savotišką ženklą savo straipsniams sugalvosite. Tad leiskite savo vaizduotei šiek tiek paklajoti.

Tačiau nepersistenkite. Patys pažiūrėkite, kaip atrodo Jūsų straipsnis ir pamėginkite „užsiauginti” nuojautą, kada apipavidalinimas yra gražus, o kada jo per daug, kada šriftas išskiria svarbiausius straipsnio aspektus, o kada tiesiog bado akis. Juk visą gyvenimą negyvensite vien kitų patarimais.

Namų darbai

Na, šį kartą namų darbas bus šiek tiek rimtesnis. Pagaliau paprašysiu Jūsų parašyti straipsnį. Žinau, kad daugumai tai nebus pirmas kartas, tačiau vis tiek, noriu pamatyti Jūsų gebėjimus.

Užduotis tokia: parašyti straipsnį panaudojant kuo daugiau šiandien paminėtų straipsnio apipavidalinimo priemonių, tačiau jų nedubliuojant (pvz., tame pačiame straipsnyje nevartoti ir simbolių, ir paveikslėlių juostų skiriant pastraipas - išsirinkti vieną, Jums priimtinesnį būdą). Straipsnį patalpinkite Google dokumentuose arba išspausdinkite savo laikraštyje, jei tokį turite ir jei to norite. Geriausio ir gražiausiai apipavidalinto straipsnio autorių galbūt net ir apdovanosiu pora auksinių.

P.S. Šį namų darbą nebūtina pabaigti iki kitos paskaitos. Jam skiriamas dviejų paskaitų laikas (5-6 dienos), nes per kitą paskaitą nieko namų darbams neužduosiu.


Na, o dabar atsisveikinu su Jumis ir lendu atgal į Skydinę. Ačiū Jums už dėmesį ir gero Jums vakaro.
Pagarbiai,
Nexrow