[VKR iš okupuotos Sūduvos] Klaipėdos Sukilmas

Day 1,761, 11:40 • Published in Lithuania Lithuania • by radovanas
Muzikinis fonas

Draugai, sveikinu Jus su didžia sukilėlių pergale Klaipėdoje. Sveikinu Jus su Lietuvos atvadavimo pradžia. Šiam kartui ne apžvalga, o istorija apie kitą Klaipėdos sukilimą 89 metais anksčiau.




Na, istorija tai irgi prie kultūros a ne?



1923 m. Klaipėdos Sukilimas

Priešistorė

Po Vokietijos pralaimėjimo Pirmajame Pasauliniame Kare, Paryžiaus taikos konferencijoje, buvo nutarta Klaipėdos kraštą atskirti nuo Vokietijos ir pavesti laikinam Antantės valdymui. Iš dalies, taip padaryta Lenkijos prašymui. Taikos konferencijoje Lenkijos atstovas iš pradžių pareikalavo Mažąją Lietuvą sujungti su Didžiąja ir abidvi kartu prijungti prie Lenkijos, bet vėliau memorandume pasiūlė prie Lietuvos prijungti tik Klaipėdos kraštą, kuris, kol Lietuva nėra sąjungoje su Lenkija, turėtų atitekti Antantės didžiųjų valstybių, pagrinde Prancūzijos, kontrolei.
Patys Klaipėdos vokiečiai, sudarę maždaug pusę visų gyventojų, labiau norėjo paversti kraštą laisvaja valstybe (vok. Freistaat). Prancūzijos naujai paskirtas Klaipėdos krašto vyriausiasis komisaras jau 1923 sausio 10 d. buvo pasiruošęs suteikti Klaipėdos kraštui laisvosios valstybės statusą. Lietuviams reikėjo veikti greitai



MLS kariai



Pasirengimas sukilimui


Klaipėdos sukilimą lėmė Klaipėdos krašte Prancūzijos valdymo metais susidariusi politinė konjunktūra, ekonominiai ir etnopolitiniai Lietuvos interesai. Sprendžiant iš tuometinio Šaulių sąjungos pirmininko Vinco Krėvės atsiminimų, pirmiausia ši idėja („inscenizuoti krašto ginkluotą sukilimą“) buvo aptarta 1922 m. lapkričio 16 d. slaptame Šaulių sąjungos centro valdybos prezidiumo posėdyje. Po to su ja buvo supažindintas tuometinis ministras pirmininkas Ernestas Galvanauskas ir tuometinis krašto apsaugos ministras Balys Sližys. E. Galvanauskas savo ruožtu šį klausimą iškėlė 1922 m. lapkričio 20 d. ministrų kabineto posėdyje, kuriame buvo aptarta sukilimo strategija. Lietuvos generalinis štabas turėjo paruošti konkretų tariamai vietinių sukilėlių, Klaipėdos krašto savanorių, nepatenkintų prancūzų vykdomąja valdžia, sukilimo planą ir surasti jo vadovą. Sukilimą organizuoti pavesta Šaulių sąjungai ir tuometiniam jos vadovui Vincui Krėvei. Tai buvo labai naudinga Lietuvos Valdžiai, nes, nesėkmės atveju, ji butų nusiplovusi rankos, o Krėvė turėtų prisiimti visą atsakomybę.




Sukilėliai Rimkuose, pietinėje Klaipėdos dalyje




Šaulių sąjungos vadovybė, Berlyne susitikusi su Vokietijos(!) reichsvero (kariuomenės) vadu gen. Hansu von Seecktu, apsirūpino akcijai reikalinga ginkluote ir išgavo pažadą, kad nei vienas vokietis Klaipėdoje nešausiąs į lietuvius. Vokiečių paramą šiai karinei akcijai galima lengvai suprasti: Vokietijai naudingiau būtų jei Klaipėdą valdytų silpna Lietuva, nei stipri Prancūzija. Ernestas Galvanauskas taip pat gavo neoficialų Sovietų Rusijos ir Vokietijos diplomatų palaiminimą akcijai.




Vienas iš aktyvesnių sukilimo organizatorių Steponas Darius



Sukilimo vadu buvo paskirtas Lietuvos kariuomenės kontržvalgybos viršininkas Jonas Polovinskas, kuriam, priedangos sumetimais, suteikta Klaipėdoje gana paplitusi Budrio pavardė. Kiti vadovai taip pat turėjo pasikeisti pavardes. Štabo viršininkas kapt. Juozas Tomkus tapo Oksu, jo padėjėjas Juozas Šarauskas – Juozapaičiu ir pan. Priedangai Klaipėdoje iš lietuvininkų organizacijos „Prūsų Lietuvių Tautos Taryba“ veikėjų buvo suburtas „Vyriausias Mažosios Lietuvos Gelbėjimo Komitetas“, turėjęs oficialiai vadovauti neva krašto gyventojų sukilimui.




Mažosios Lietuvos Gelbėjimo Komitetas



Karinei akcijai tinkamas laikas, to nežinant buvo parinktas itin tiksliai: 1923 m. sausio 11 d. Belgijos ir Prancūzijos kariuomenės įžengė į Vokietijos Rūro sritį, prikaustydamos Europos spaudą prie būtent šio įvykio. Viena diena anksčiau Ambasadorių konferencijos atstovas Jules Laroche žadėjo paskelbti nusprendęs, kad Klaipėda turinti tapti Freistaatu (laisvąja valstybe).




Sukilimo manifestas




Užimti Klaipėdos kraštą turėjo 1923 m. pradžioje Kaune suformuota „Ypatingos Paskirties Rinktinė“, sudaryta iš trijų grupių. Pirmajai, vadovaujamai mjr. Išlinsko-Aukštuolio, reikėjo užimti Klaipėdos miestą, Antrajai (vadas – kpt. Mykolas Kalmantas-Bajoras) reikėjo užimti Pagėgius bei rūpintis pasienio su Vokietija apsauga, Trečiajai, vadovaujamai mjr. Jakšto-Kalvaičio, teko užimti Šilutę. Rinktinę, suformuotą užimti Klaipėdai, sudarė 1078 asmenys. Operacijos metu šis skaičius kito. Bendras įvairiu laiku dalyvavusiųjų skaičius yra 1753.



MLGK pirmininkas, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, publicistas Martynas Jankus, prie savo namų Bitėnuose




Sukilimas


Pagal planą operacija prasidėjo 1923 m. sausio 9 d., kai Šilutėje „Vyriausias Mažosios Lietuvos Gelbėjimo Komitetas“ paskelbė manifestą, kuriame paskelbta, kad „vokiškoji“ krašto direktorija ir kitos administracinės įstaigos yra paleidžiamos, o visa valdžia atitenka naujai direktorijai, kuriai vadovauja Erdmonas Simonaitis. Sausio 10 d. kariai su vokiškais šautuvais ir raiščiu ant peties su užrašu „MLS“ (Mažosios Lietuvos savanoris), perėjo sieną ir įžengė į Klaipėdos kraštą. Šilutė, Pagėgiai buvo užimti be pasipriešinimo dar tą pačią dieną. Apsuptos Klaipėdos puolimas prasidėjo sausio 15 d. rytą. Prancūzų karinė įgula pasidavė popiet. Žuvo du prancūzai, vienas vokiečių žandaras bei dvylika lietuvių. Pastarieji naktį buvo slapta išvežti į Kėdainius, Klaipėdoje sausio 20 d. iškilmingai palaidoti tik trys žuvusieji. Žuvę prancūzų kariai kreiseriu išgabenti į Prancūziją.



Sukilėliai



Klaipėdos krašto gyventojai „sukilėlių“ kariuomenei nesipriešino. Į 1923 m. sausio 16 d. suformuotą vadinamąją Jono Budrio armiją įstojo nemažai vietinių lietuvininkų, bet tai jie darė daugiausia ekonominiais, o ne politiniais motyvais (ekonominė padėtis Klaipėdos krašte 1922 m. pabaigoje buvo labai sunki).



Sukilėliai



Epilogas


Nepaisydama tarptautinės bendruomenės spaudimo, Lietuva neigė prisidėjusi prie Klaipėdos sukilimo (šis neigimas vėliau tapo „Klaipėdos atvadavimo“ mito sudedamąja dalimi). Derybos tarp Ambasadorių konferencijos ir Lietuvos vyriausybės atstovų baigėsi suvereniteto teisių Klaipėdos krašte perdavimu Lietuvos Respublikai. Kraštui buvo suteikta autonomija, o Lietuva gavo svarbų jūros uostą atvėrusį kelią prekybai su Vakarais.


Video apie Sukilimą







Lietuva - namai Dievų, Lietuva - aukščiau Visų!