{Pažintis} "Pasižiūrėki žmonėms į akis ir rasi ko ieškai"

Day 1,675, 05:10 Published in Lithuania Lithuania by miestiete
Trisdešimt aštuonerių metų Juozas eRepublik žinomas ne tik iš aktyvių diskusijų žiniasklaidoje, bet ir kaip buvęs ambasadorius Ukrainoje. Jis taip pat dirbo vURM, devyniskart eSeimo narys. Jam teko pabuvoti ir AK. Jis taip pat gali būti žinomas iš parengto ir patvirtinto valstybės premijavimo ir skatinimo įstatymo, yra vienas iš eLietuvos Konstitucijos kūrėjų. Karts nuo karto paremia įvairias kultūrines ir socialines akcijas. Pokalbis su iPSiArt.

– Iš kur sužinojai apie eRepublik žaidimą?
– Pradėjau žaisti Erepublik maždaug 2011 metų vasario mėnesį, radęs nuorodą viename iš naujienų portalų. Užsiregistravau kaip Vilnietisas, sudomino. Ne už ilgo, vienas iš žaidimo senbuvių man padovanojo savo acc. Įpareigojau jį sąžiningai naudoti eLietuvos labui, todėl persikėliau į pastarąjį, kuriame žaidžiu iki šiol.
Nuo balandžio iki šių metų rudens nekandidatuoju ir nekandidatuosiu į jokias pareigas, kadangi neturiu kada skirti dėmesio jokiems svarbierms reikalams.
Ateityje, norėčiau užbaigti darbus RL iki vasaros vidurio, pailsėti, o rudenį sugrįžti į aktyvų žaidimą. Tada turiu keletą minčių ką norėčiau nuveikti.
Beje, iPSiARt kitame žaidime yra tikrasis iPSiArt, o ne aš. Visi mus painioja ir iš to kyla nuolat nesusipratimai 🙂

– Kokie buvo pirmieji įspūdžiai?
– Pirmieji įspūdžiai buvo labai įdomūs, nes dar niekada neteko žaisti tokių žaidimų. Visiškai nieko nesupratau 🙂 Žinoma, nors ir buvo nuorodos naujokams ir gavau ginklų, tuoj pat viską iššaudžiau. Paskui sugalvojau "itin protingą" būdą kaip gauti papildomo aukso ir susikūriau keletą mulčių, kuriuos dar gudriau sudarbinau pas save ir viską, ką jie turėjo, sudovanodavau į pagrindinį acc. Ir koks siurprizas - po poros savaičių visi mulčiai netikėtai buvo užbaninti. Kodėl neužbanino pagrindinio acc iki šiol nesuprantu, bet, ko gero, todėl ir likau čia.

– Kodėl pasirinkai LNP partiją?
– Todėl, kad gyvenime laikau save nuosaikiu nacionalistu ir patriotu, nors tai ir nemadinga. Žaidime tai buvo gan sudėtinga, nes vos įstoję į partiją viešai ir aštriai užsipuoliau jos lyderius, dėl, mano nuomone, nederamo jų elgesio. Bet kas įdomiausia, jie manęs nesudirbo į šipulius, bet pakvietė į Tarybą. Ir per ilgą laiką ne kartą įsitikinau, kad nesvarbu, kokios asociacijos kyla žmonėms žiūrint į LNP pavadinimą, esame atvira ir labai demokratiška partija, nebijanti viduje diskutuoti ir turėti įvairias nuomones ir požiūrį. Čia daug įdomių žmonių. Ir aš patenkintas čia būdamas.
Mums svarbu vertybės. Visų pirma, išskirčiau asmeninę atsakomybę ir iniciatyvą už galutinį rezultatą - eLietuvos sėkmę. Nesinori girtis, tačiau būtent LNP liko daugiausia senbuvių. Jei žvilgtelėti į kariuomenę, kas dieną naktį koordinuoja būrių veiksmus, duoda nurodymus, prireikus dalina tankus, tarp kariuomenės aktyvistų daugiausia yra LNP narių. Vėlgi, daug partijos narių tarp ambasadorių – jie stengiasi kurti ir palaikyti ryšius su kitomis valstybėmis, derasi, bendrauja, stengiasi. Visa tai apibendrindamas aš vadinu pastangomis vardan eLietuvos sėkmės, įdomesnio žaidimo, visų piliečių.
Jokiu būdu nenoriu nuvertinti kitų partijų atstovų - aš drąsiai galiu išskirti kitas svarbias žaidimo sritis, kuriose jie yra nepralenkiami, pavyzdžiui, Verslo sąjunga - žaidimo ekonomikoje/versle, Solidarumas - pramogų, socialinių/labdaros akcijų organizavime, LLS - BB, informavimo ir naujokų įtraukimo reikalai, tačiau išskyriau sritis, kuriose LNP, mano akimis, turi lyderio pozicijas.
Kitos vertybės - nacionalizmas, kurį aš tiesiog pavadinčiau patriotizmu: eLietuvos reikalai yra svarbiausi. Todėl stengiamės ne vaikytis maksimalios asmeninės naudos arba tenkinti kažkieno interesus, bet esame čia, eLietuvoje, nesvarbu, kad kažkur galbūt didesni bonusai. Norime padėti eLietuvai, nors už tą pagalbą gal niekas nemokės. Ir mes liksime čia kas bebūtų: kaip buvome rumunų okupacijos metu. Ir nesvarbu kiek mėnesių reiks šaudyti RW pelkėse ir už krūmų, nesvarbu, kiek eLietuvos nebus žemėlapyje - mes liksime čia ir kausimės.

– Seime buvai devynis kartus. Kokiomis, tavo nuomone, savybėmis, turi pasižymėti geras politikas?
– Manau, kad geras politikas, visų pirmiausia, turi turėti idėjų. Svajonę, kurią jis norėtų įgyvendinti ir stengtis dėl jos. Ne mažiau svarbi savybė - komunikabilumas, reikia mokėti dalintis savo idėjomis, išklausyti kitus, mokėti siekti kompromisų, kur reikia užsispirti ir principingai atstovauti savo poziciją, o kur reikia - mokėti nusileisti. Nereikėtų susidaryti išankstinės kategoriškos nuomonės apie kitus savo kolegas, ypač jei dar neteko bendrauti su jais. Manau, dalį tų savybių turiu. Kai kurias jų pats norėčiau ugdyti, nes jaučiu kad man jų nepakanka, ypač - gebėjimas nusileisti, kompromisų paieška. Nuoširdžiai pavydžiu ramesniems žaidėjams jų santūrios ramios reakcijos.

– Papasakok šiek tiek apie save realiame gyvenime
– Realiame gyvenime esu daugiafunkcinis žmogus. Iš esmės užsiimu duomenų analize, strateginiu valdymu, kažkiek susijęs su personalo valdymu. Po darbo esu laisvai samdomas konsultatantas, mokantis asmenis ir organizacijas organizacijos ir projektų valdymo, planavimo. Tenka dirbti ir užsienyje.
Nuo mažens patiko fantastinė literatūra, teko dalyvauti Lietuvos fantastų suvažiavimuose, todėl iki šiol esu likęs fantastikos gerbėju. Taip pat mėgstu keliones ir gamtą. Kiekvieną vasarą nesulaukiu to laiko, kai galėsiu išvažiuoti ir pabūti gamtoje, miške ir pailsėti nuo visų rūpesčių. Tikiuosi šiemet po geros pertraukos išsitraukti dviratį ir numinti ne vieną šimtą kilometrų Neringoje.
Šiaip esu linksmas, kiek ironiškas, empatiškas, atviras, karštoko būdo, kartais impulsyvus. Nemėgstu didelių kompanijų, esu užsispyręs, bet merginoms mane daug lengviau įkalbėti.

– Kokios trys vertybės tau yra svarbiausios gyvenime?
– Sąžiningumas, atsakomybė, meilė. Ant jų laikosi pasaulis.

– Ar esi toks pat žaidime ir RL?
– Geras klausimas 🙂 Galbūt aš čia jaučiuosi kiek laisviau, nei jausčiausi RL, todėl šiek tiek blaškausi tarp noro visiškai atsipalaiduoti ir daryti kas tik šauna į galvą (trolinti) ir noro pabūti imtesniu aktyvistu. Tiesiog įvertinu, kad tas trolinimo noras kyla iš nuovargio ir noro "išsikrauti", o praėjus kuriam laikui tai jau pačiam atrodytų keistai. Nes realiame gyvenime trolinu saikingai, na bent kol kas neatsidūriau policijos suvestinėse, ar žiniasklaidos skandalų ir nuotykių rubrikose 🙂

– Minėjai, kad esi patriotiškas. Kodėl taip manai?
– Aš myliu žemę kurioje gimiau ir tautą, kuriai priklausau, nesvarbu kaip gyvenimas ir istorija pasisuktų. Žinau, kad ne visada mums sekasi ir negyvename taip, kaip norėtume ir galėtume gyventi, bet aš žinau, kad kažkas priklauso ir nuo manęs, aš taip pat galiu kažką nuveikti, padaryti ir pakeisti, kad nors per kruopą gyvenimas pasikeistų į gerą pusę, gal tik pavieniams žmonėms, o gal ir daugiau. Reiškia, mano pareiga tą daryti įvairiais būdais - ir kurti geras idėjas, palaikyti kitų žmonių idėjas ir juos pačius, dirbti įvairius darbus ten, kur gali prie jų prisidėti. Atskleisti save, kurti kažką: meną, mokslą, kitus dalykus, žmonėms taip pat yra patriotizmas. Nuo aplinkos valymo iki pagalbos skurdesnėms šeimoms – labai daug darbų, prie kurių kiekvienas iš mūsų gali prisidėti, ir tai yra labai svarbu, daug svarbiau nei gali atrodyti. Nesvarbu, kad už tai nemoka pinigų ir negauni kokio medalio, pasižiūrėki žmonėms į akis ir rasi ko ieškai.

– Kokia istorine asmenybe labiausiai žaviesi?
– Žaviuosi Julijumi Cezariu dėl jo karvedžio talento, drąsos ir įžvalgumo.
Žaviuosi Ričardu Liūtaširdžiu ir LDK didžiuoju kunigaikščiu Kęstučiu dėl jų riterystės ir garbės suvokimo.
Taip pat Pranciškumi Asyžiečiu už jo meilę paprastiems žmonėms ir supančiai gamtai.

– Kokiu posakiu dažniausiai vadovaujiesi?
– Jų yra du. Pirmasis „Si vis pacem para bellum“ (Nori taikos - ruoškis karui). Man jis reiškia tai, kad tam, jog pasiektum savo svajonę, reiks įdėti daug pastangų, vargo, o gal net ir kraujo. Galbūt net ir tam, kad tuos dalykus labiau gerbtume ir vertintume.
Antrasis „Visi po ta pačia Saule gimėme.“ Kiekvienas mūsų savaip svarbus, turi savo prasmę ir paskirtį gyvenime ir galimybes būti tuo, kuo svajoja. Reikia tik labai norėti.

– Ar pritari posakiui: „Geriau bloga taika, nei geras karas“?
– Sunku pasakyti. Turbūt viskas priklauso nuo situacijos. Pagunda man kužda pasakyti kiek kitokį principą - "Geriau mirti kovojant nei gyventi klūpant"

Gražios savaitės pabaigos.

Su šypsena,
miestiete