{Pažintis} "Aš kaip ir visi – nors prie žaizdos dėk"

Day 1,790, 09:53 • Published in Lithuania Lithuania • by miestiete


Šis senbuvis žaidėjas, jau kartą buvo pasitraukęs, tačiau vėl atgimė iš naujo. Vaidas pradžioje verslininkavo, vėliau įstojo į kariuomenę, galiausiai įkūrė Šaulius. Jis vienas pagrindinių dabartinės konstitucijos autorių, LK Tarybos narys. Taip pat aktyviai dalyvavo sprendžiant LTB valdytojo rinkimų klausimus. Pokalbis su niekada nebuvusiu Seime Krienu.

– Papasakok apie save eRepublik žaidime.
– Dauguma piliečių manęs greičiausiai nežino. Kad nežino sprendžiu iš įvairių rinkimų rezultatų. Dėl to aš esu beveik laimingas, nes apsaugojo mane nuo viešos mėsmalės ir padėjo likti šešėlyje, kuriame didžiąją savo žaidimo eRepublik dalį buvau ir tiesą sakant geriausiai jaučiuosi.
Biografija galėtų skambėti taip: Vyras. Gimiau 2009 metų gruodžio 13 dieną Žemaitijoje. Pradžioje verslininkavau, buvau užkūręs tarptautinį įmonių tinklą ir man labai neblogai sekėsi. Tada ieškodamas naujų iššūkių įstojau į kariuomenę ir gana greit gavau pavedimą įkurti būrį skirtą karybos naujokams. Taip gimė Šauliai. Noncom traukiantis iš KAM ministro pareigų buvau pakviestas į naujai sukurtą KAM vadovybę. Mano iniciatyva buvo įvykdyta reforma ir KAM transformavosi į LK, buvo įkurta LKT (LK Taryba). Adminams paleidus v2 buvau pasitraukęs iš eRepublik ir grįžau tik neplanuotai prikalbintas jau v3 laikais.
Pradžioje ketinau nesivelti į jokius reikalus, bet nejučiom atsidūriau ten, kur buvau prieš tai – LKT. Šiuo metu viena konkreti mano atsakomybė yra LKT pirmininkavimas – balsavimų vedimas ir tvarkos priežiūra. Šiaip aš krizių žmogus, kuris į trasą eina kai pasidaro blogai ir kiti nebesusitvarko, ar rankas nuleidžia.
Anksčiau krizės paprastai būdavo su karyba susijusios, paskutiniu metu tai pakitę. Pavyzdžiui, paskutinė mano aktyvi veikla buvo susijusi su konstitucija ir LTB. Bendrai žiūrint, žaidime esu daręs beveik viską. Tekę tiek CP pavaduoti, tiek diplomatinį darbą dirbti, tiek karius organizuoti, tiek verslininkauti. Džiugu, bet šiais laikais galinčių tai daryti žmonių daugėja ir man prasmių čia būti lieka vis mažiau. Nebuvau tik žurnalistu ir Seimo nariu. Beje dėl paskutinio „pasiekimo“ visai didžiuojuosi.

– Papasakok apie Šaulius. Kas tai per organizacija?
– Kalbant apie motyvaciją kurti Šaulius ir kodėl jie gavosi būtent tokie, reikia paminėti dvi aplinkybes. Lietuviškas realijas ir mano asmeninę patirtį.
Lietuva visada buvo mažas kraštas ir kalbos apie baby boom visada buvo gajos. Kadangi BB sukelti niekam nepavykdavo, buvo ieškoma būdų išlaikyti kiekvieną naujai prisiregistravusį žmogų, sudominti, užimti, kad tik nemestų žaidimo. Tam buvo įkurta naujokų ministerija, kurios misija buvo aprūpint ir apmokyt naujus žmones. Bet naujokų ministerijos funkcijos buvo bendresnės (turėjo tikti visiems – būsimiems žurnalistams, politikams, verslininkams ar kariams), plius į ją buvo nusitaikęs dar tik keliantis galvą Solidarumas, todėl ministeriją lydėdavo būti ir nebūti skandalai. Buvo neaišku kiek ilgai ji išliks. Sol gana agresyviai siekė tą funkciją nusavinti. Sakyčiau, tuometinė Sol strategija buvo sėkminga. Iki šiol galime tai matyti pasižiūrėję į partijos skaitlingumą.
Iš kitos pusės mano patirtis: kadangi man gana greitai atsibodo žaisti solo ir rūpintis vien savo asmenine gerove, jei ne įstojimas į karuomenę, aš žaidimą būčiau metęs po verslininkavimo etapo. Įstojimas į kariuomenę man atvėrė akis, parodė kitą žaidimo dalį, laiką praleistą žaidime įprasmino. Va tada aš iš tiesų užkibau.
Tokia mano patirtis kišo mintį, kad panašių žmonių į mane gali būti daugiau, tiesiog norint naujai atėjusius išsaugoti, reikia juos užimti ir kad karyba yra būtent ta veikla, kuri reikalingiausia ir gali labiau įtraukti.
Taip kilo mintis, kad kariuomenė gali turėti karinį naujokų ministerijos analogą. Nors tie nauji piliečiai mūšio lauke mažai vertingi, siekti užimti juos, siųsti juos į, kad ir išgalvotas, misijas, mokyti kariuomenės tvarkos, aprūpinti maistu, jei padaro klaidų, supažindinti su žaidimo principais. Kadangi ši mintis sulaukė palaikymo, gavau palaiminimą įkurti būrį su viena sąlyga – neprašyti davinių. Taip gimė Šauliai. Šauliai tapo tokia pačia sėkmės istorija, kaip šių laikų LKA. Lygiai taip pat privati iniciatyva, susidraugavę žmonės, kurie paskui nenorėdavo eiti į rimtesnius būrius, Šaulių kareivėliai būdavo geriau išmuštruoti nei tikrieji kariuomenės kariai. Matant kaip buksavo Šaulių atkūrimas v3 laikais, LKA sėkmė buvo tikras stebuklas. Šaunuoliai.

– Iš kur sužinojai apie eRepublik?
– Į eRepublik mane pakvietė mano žmona, o iš kur ji sužinojo, tiesą sakant būtų visai įdomu pasiklausti. Pradžioje žiūrėjau šnairai, bet paskui įsivažiavau su verslais ir pradėjo patikti. Tolimesnę minčių eigą kaip ir esu jau nupasakojęs.
Kadangi turėjau pašonėje konsultantą, pagrindinių to meto naujoko klaidų pavyko išvengti. Jei bandyčiau ieškoti klaidų, tai gal didžiausia klaida būtų galima laikyti laiką praleistą žaidžiant solo. Negaliu sakyti, kad man tai nebuvo vertinga. Vėliau padėjo kuriant ir aprūpinant šaulius ar remiant kariuomenę. Bet šis žaidimas nėra solo. Jį reikia žaisti komandoje. Tik žaidžiant komandoje eRepublik parodo visą savo jėgą.

– Kodėl vis dar žaidi?
– Geras klausimas. Šiaip mano visas žaidimas banguotas. Kai kyla kažkokia, man atrodanti labai svarbi problema, būna užsikuriu ir einu į trasą. Paprastai reikia matyti, kad esame strigę, neatsiranda, kas išspręstų. Tada aš įneriu į reikalus visa galva, kitus reikalus pastūmęs į šoną. Po to natūraliai prireikia poilsio. Nuo šio pavasario bandau vis pasitraukti iš žaidimo, bet kai atrodo, kad va, jau sakysiu sudie, vis kas nors nutinka.
Noras trauktis labai sustiprėjo po to, kai administratoriai užbanino nacionalines mūsų organizacijas. Bet tada kilo konstitucinė krizė, Dionizo pasitraukimas ir LTB klausimai.

– Priklausai Žvėries diktatūros partijai. Kas lėmė tokį pasirinkimą?
– Manau teisinga būtų pasakyti, kad žaidžiu dėl žmonių su kuriais čia susipažinau. Šiuo metu Žvėries Diktatūra yra savotiška priebėga apolitiškų žmonių.
Esu, kad padėčiau vilkdalgiui ją išlaikyti, gal kada ji imsis iš jos padaryti normalią, rimtą partiją. Būtų visai įdomu pamatyt, kas gautųsi.
Tik tiek, kad šiuo metu ji labiau 2-clicke. Gal niekad tai neįvyks.

– Beveik niekada nesirodai politinėje erdvėje. Kodėl?
– Žinai, vidaus politika yra turbūt liūdniausias dalykas eRepublik. Plius būtent politikai eRepublik yra vienas liūdniausių dalykų, kai susimąstai apie RL Lietuvos ateitį. Vis tik pas mus ilgą laiką didžioji politika priklausė jaunimui. Dalis tikri vaikai, kita dalis studentai. Jei tai, ką matau eRepublik yra viskas ką chebrytė sugeba išspausti, yra baisu ir liūdna. Vadinasi, naujoji karta, į kurią tiek lūkesčiu kažkada buvo dedama, nelabai ką iš esmės pakeis.
Jei nekrypt į lankas ir atsakyt, kodėl vis tik pats į tai nenėriau – neturėjau tam laiko. Realiai eRepublik yra tiek visko veikti ir tas veikimas gerokai prasmingesnis, nei pjautis dėl niekų seime su žmonėmis, kurie nežinia kokiais tikslais ten ėjo, ir juo labiau nelabai ką supranta. Jei jau skiri savo laiką žaidimui, norisi nuveikti ką nors prasmingo ir naudingo. Todėl politikavimui laiko neturėdavau.
Mano nuomone, eRepublik šiuo metu yra viso labo karinis žaidimas. Kuriame bent jau man įdomi politika apsiriboja užsienio politika, o tai vėlgi tiesiogiai susiję su karyba. Kažkada buvo galima sakyti, kad tai ir ekonominis žaidimas, deja to nebėra. Užsienio politikoje ir karyboje yra tikrai daug veiklos, jei tai yra daroma normaliai ir siekiama maksimumo. Vidinis politikavimas paprastai yra tik rietenos, kurios dar nieko nepastatė, bet nemažai yra sugriovusios. Per politikavimus susikiršinam viduje ir tiek.

– Papasakok šiek tiek apie save realiame gyvenime.
– Paskutiniu metu pradėjau rimčiau slėptis.
Mano veikla – teisė+IT. Metų, berods, trisdešimt šeši ar trisdešimt septyni. Kaip bebūtų liūdna, turbūt vienintelis hobis kažkiek gyvas šiuo metu yra eRepublik. Gal dėl to ir sunku iš čia išeiti. Dabar toks laikas, kai visa galva įnėręs į darbus. Beje, seni žmonės kalba, kad artinasi pasaulio pabaiga. Reikia pasiruošt ir tam.

– Apibūdink save kaip žmogų – kokių savybių turi?
– Tai, kad aš kaip ir visi – nors prie žaizdos dėk. Kokios dar neigiamos savybės?
Išties, nemėgstu apie save kalbėti tokiais rakursais. Geriausia kai kalba kiti. Va vieno testo, kurį neseniai dariau rezultatas: infj-tipas
Šiaip esu sąžiningas, doras žmogus ir tai labai vertinu kituose žmonėse. Esu analitiškas, šią savybę pardavinėju, tai man ji kaip ir teigiama. Manau, turiu neblogą intuiciją gyvai bendraudamas su žmonėmis, tai man irgi padeda gyvenime.
Neigiamos savybės? Esu pelėda, tai labai apsunkina reikalus ryte. Plius gyvenimą apsunkina ir tai, kad esu linkęs įnikti į vieną kokią veiklą. Jei dirbu, tai sunkiai sekasi pramogaut, bet už tai turiu rezultatus darbe. Jei žaidžiu, tai gaunasi tai, ką rusai vadina "zapoj".
Komandiškas, čia gal labiau teigiama. Gal todėl žaidžiant eRepublik norisi čia komandiškumo ir sunkiau suprasti tuos, kurie į save orientuoti. Idėjiškas, galiu dėl idėjos ar principo, kuriuo tikiu, įgyvendinimo gana ilgą kelią nueiti ir tai tikrai nebūtinai gerai.

– Jei reikėtų apibūdinti save kaip gyvūną, kokį išsirinktum?
– Šiaip mano antra pusė gal kiek nustebs, bet lai atsakymas bus vilkas. Priežastys gana paprastos. Pirma, dėl atsargumo – nors RL galiu pasirodyt ekstravertas, bet realiai labai renkuosi su kuo bendrauti. Antra, esu gaujos žmogus, vienam man dažniausiai prastai sekasi.

– Kokios trys vertybės Tau yra svarbiausios gyvenime?
– Spontaniškai – gebėjimas užbaigt ką pradėjai, sąžiningumas, optimizmas. Manau, tai dalykai, kurie yra svarbūs ilgalaikei sėkmei.

– Ar esi toks pat žaidime ir RL?
– Buvo metas, kai labai mėgdavau roleplayint. Mano naudojamas vardas eRepublik realiai yra vieno veikėjo, už kurį kažkada seniai seniai žaidžiau, ir kurį tikrai mėgdavau paroleplayint. Bet vėliau nustojau tai daryti. Nemaža dalimi dėl nesusipratimų, kurie kartais kildavo susidūrus su kitais, to nedarančiais žaidėjais. Tiesiog taip paprasčiau.
O dabar tai net nepajėgčiau to daryti, nes smegenys per dieną išsiplauna kaip reikiant, džiaugiesi jei pajėgi apskritai ką parašyti. Roleplayint galima, bet sunkiai įsivaizduoju save tai darant tokiam žaidime kaip eRepublik. Nors neabejoju, kad turime tokių žaidėjų.

– Ar esi patriotiškas?
– Vienas lengviausių klausimų atsakyti – taip. Todėl, kad Lietuva yra mano namai. Čia galbūt būtų galima plėstis, bet esmė manau pasakyta.
RL patriotiškumą suvokiu kaip meilę savam kraštui, kuriame gimei ir užaugai. Panašiai kaip namai, kuriuose praleidai vaikystę, ilgainiui pradeda kelti sentimentus. Žinoma, nesakau, kad patriotiškumas yra vien sentimentai, tai ir atsakomybės už savo kraštą jautimas, siekis jį stiprinti, kilus reikalui jį ginti. Manau, kad patriotai yra ta kategorija žmonių, kurie daugiau padarys šalies labui nemąstydami apie savo kišenes ir gerbūvį. Todėl liūdna yra matyti šių laikų polinkį atsiriboti nuo patriotizmo, žiniasklaidos bandymus paversti tai viena iš baisiausių nuodėmių, suplakt tai su radikalumu, nacizmu. Visos šalys gyvos tol, kol turi kritinę masę patriotiškų žmonių. Kuo kaimyninėje šalyje mažiau patriotų, tuo geriau tavo šalies patriotams.
eRepublik kažkas panašaus, tik masteliai kitokie ir skiriasi motyvacija krutėt į priekį. Čia motyvacija yra labiau sportinis noras laimėti.

– Kokia istorine asmenybe labiausiai žaviesi?
– Neturiu kažkokio konkretaus favorito, gal todėl, kad mano nuomone, net kontraversiškiausi ar nepopuliariausi gerai žinomi veikėjai nėra vien blogai ar vien gerai. Aš linkęs įdėmiau pasižiūrėt į visus, kurie gyvenimuose sugebėjo kažko reikšmingo pasiekti. Nesvarbu, ar tai revoliuciją moksle padaręs mokslininkas, ar dvasinis lyderis, ar kas panašaus į Gaddafi.
Kad neturiu konkretaus favorito, kažkiek charakterizuoja ir mane. Aš kiekvienu nauju klausimu esu linkęs vertinti tuos pačius žmones iš naujo ir taip siekti priartėti prie objektyvumo. O favoritizmas kažkaip arčiau religijos ir nekvesčionuojamų aksiomų, kas man gana svetima, nors ir tų dalykų vertės automatiškai neneigčiau.


– Kokiu posakiu dažniausiai vadovaujiesi?
– Yra tokia frazė, kuria vadovaujuosi kas dieną, baigiantis darbo dienai, kai pasirodo kolega nusiteikęs pavežėti namo. Dažniausiai ta frazė skamba iš jo lūpų: "Хватит пылится в офисе сраном" Kažkas iš serijos: „Užteks dulkes rinkti sušiktam ofise“.
Gal nelabai gražus tekstas, bet tai tiksliausias įmanomas atsakymas į šį klausimą. Tai frazė numeris vienas.

– Kokį žaidėją pasiimtum kartu į negyvenamą salą?
– Yra toks vienas aštriadantis žaidėjas, tai jį aš ir pasiimčiau. Vilkdalgį.



Ankstesni interviu su: Lariox, iPSiArt, Migasss, Robinas, asirgitawe, Akviliutte, ZygaLTU, SealOfStar, Funnyte, Nukainotas, pararam, pokstasq, DrMonte, dSoKre [En/Lt], gliookas II

Tolesniam laikraščio vystymui, didesnei motyvacijai ir mano darbingumo pakėlimui kviečiu paremti mano laikraštį "Pokalbiai su miestiete" bet kokia materialia forma 😉

Už laikraščio "Pokalbiai su miestiete" prenumeratą susimokėjo šie gerbėjai:

❤ iPSiArt 8000LTL (Day 1680) ❤
❤ Mindziuss 2000LTL (Day 1680) ❤
❤ Kalnu Karabachas 1000LTL (Day 1680) ❤
❤ merkasz 5000LTL (Day 1681) ❤
❤ djpacuk 5000LTL (Day 1681) ❤
❤ Migasss 11111LTL (Day 1696) ❤
❤ djpacuk 5000LTL (Day 1697) ❤
❤ Edgarassx 5 Gold (Day 169😎 ❤
❤ saslykas 5 Gold (Day 169😎 ❤
❤ XVIII 6000LTL (Day 1699) ❤
❤ MindeSuminde 2000LTL (Day 1704) ❤
❤ Edgaras Mzk 5 Gold (Day 173😎 ❤
❤HEXaminas 2000LTL (Day 1761) ❤
❤ vilkdalgis 7 Gold (Day 1790) ❤

Ačiū JUMS!
Šilto ir ramaus vakaro!
Su šypsena,
miestiete