Join the new world

'Pasaulis keičiasi' - sakė Jozefina Petrauskaitė iš Klumpakojų kaimo Mažojoje Lietuvoje. Toks senolės pastebėjimas atvėrė akis ne tik jos kaimynui Petrui Kirminui, sesers sūnui Laimonui Palaimai, bet ir Purslo redakcijai.

'Tokiame pasaulyje žmones pradeda kamuoti vertybių krizė: jie pasimeta, nebežino, kas yra vertingiau - eit kept batonų ar liet bazuką' - dėstė Jozefina.

Purslo redakcija nusprendė detaliau panarplioti vertybių temą. Prie pilno arbatos puodelio ant stalo ir tuščio viskio butelio po stalu kalbėjomės su jau minėta J. Petrauskaite iš Klumpakojų kaimo Mažojoje Lietuvoje. Prisijungti prie diskusijos taip pat pakvietėme turbūt populiariausią žmogų šiandienos spaudoje, daugkartinį eLietuvos Respublikos prezidentą Gliooką II iš prezidentūros.

Purslas (P): Pabaikite sakinį: 'Dovanotam arkliui Gliookas II...'
Gliookas II (G): ..į snukį nespjauna.
Jozefina (J): Neveizėk, vaike, niekas šiais laikais arklių nedovanoja...

P: Kuri iš šių lietuvių patarlių tamstoms arčiausiai širdies ir kodėl:
- A Džiaugiasi kaip senmergė berną gavusi.
- B Girtam ir avelė - panelė.
- C Iš mėšlo virvę veja.
G: C
J: Man tai ta, kur apie berną, patinka. Vat, kad berną taip dabar... (mirkčioja Gliookui II)

P: Politinio egyvenimo klaida?
G: Gimimas. Tai atnešė man tiek skausmo, taip sužalojo...
J: Nenuėjau balsuoti per paskutinius prezidento rinkimus. Dabar širdis taip blaškosi šalia prezidento sėdint, kaip seniai jau nesiblaškė. (mirkčioja Gliookui II)

P: Skubi į prezidentūrą spręsti skubių karo reikalų, tačiau kelią pastoja a.a. Jogailos šešėlis. Ką darai?
G: Atsakinėju į jo klausimus, bet labai nenoriai ir kas antrą paignoruodamas.
J: Uždegu žvakutę, padedu gėlytę ir sukalbu tris Sveika, Marija. Sakiau, kad pasaulis keičiasi. Vat mūsų laikais tai Jogaila gyvas buvo. O dabar - tik šešėlis...

P: Koks yra amoraliausias transcendentinio egyvenimo moralas?
G: Poelgio moralinę vertę sudaro ne rezultatas, kuris iš to poelgio laukiamas ir ne poelgio principas, kurio motyvą sąlygoja laukiamas rezultatas. Dėl to tik dėsnio paties savaime supratimas, o ne laukiamas rezultatas sudaro jos valios pagrindą, kurį vadiname moraline. To gėrio nereikia laukti iš rezultatų, jis yra pačiame žmoguje, todėl reikia vadovautis valios principu, t.y. aš visada privalau elgtis taip, kad galėčiau taip pat norėti, kad mano maksima taptų visuotiniu dėsniu. „ Elkis taip, kad tavo valios maksima visada galėtų kartu būti visuotinio įstatymų leidimo principas“, kaip sakė I. Kantas.
J: (mirkčioja Gliookui II)

P: Linkėjimai Purslui ir skaitytojams:
G: Kantrybės, ištvermės ir malonesnio brainwash'o.
J: Nebūt senmergėm. Iš savo patirties sakau. Nebūt.

Dėkojame pašnekovams.