Graži tu mano brangi TĖVYNE..

Day 1,686, 04:31 • Published in Lithuania Lithuania • by Akviliutte
Sveiki mano nuostabieji e-Lietuvos žmogučiai,


Senokai jau berašiau. Šį kartą, kaip ir praeitus du strapsnius, tęsiu tą pačią mintį. Manau, tai svarbu ir aktualu kiekvienam tikram lietuviui. Rašysiu šį straipsnį ne kaip KM ministrė ir ne kaip KM ministerijos straipsnį. Tiesiog pabandysiu pasibelsti į Jūsų kiekvieno asmeniškai širdį ir bandysiu pabudinti tikrą patriotą kovojantį už Lietuvą.

Už šio straipsnio idėją noriu dar kartą padėkoti iPSiArt bei ZygaLTU, kuris mane išmokino, kaip paimti BH medalius.

Dabar pasakysiu, kodėl šiems žmonėms noriu padėkoti. iPSiArt dalinosi su manimi muzika, kad KM radijas būtų įdomesnis, turtingesnis, kad radijuje skambėtų kuo įvairesnio žanro muzika. Tad vieną dieną išsikalbėjome apie dainuojamąją poeziją. ZygaLTU mane išmokė paimti medalį. Tačiau užvakar naktį, kai bandžiau tai pakartoti, beja jau ketvirtąjį kartą, tuo metu- supratau, kad kas iš to BH, jei mano divizione Lietuva pralaimi ir aš jau, kad ir kaip stipriai beisistengčiau, kad ir ką bandyčiau padaryt, nebegaliu Lietuvos ištempti į laimėjimą. Mano pastangos buvo bevertės, nors ir turiu BH medalį, tačiau čia jis man mažai reikšmės teturėjo. Tad net buvo gėda kažkam girtis.

Todėl šių dalykų paskatinta noriu jums priminti vieną svarbų žmogų, kuris kovojo už Lietuvą ne ginklais, o dvasia ir kūryba. Tad pamaniau, jog ir šis straipsnis turi būti būtent toks, kuris paskatintins Jūsų drąsą, Jūsų karingumą, Jūsų meilę Lietuvai





Maironis



LIETUVA BRANGI

Graži tu, mano brangi tėvyne,
Šalis, kur miega kapuos didvyriai:
Graži tu savo dangaus mėlyne!
Brangi: tiek vargo, kančių prityrei.

Kaip puikūs slėniai sraunos Dubysos,
Miškais lyg rūta kalnai žaliuoja;
O po tuos kalnus sesutės visos
Griaudžiai malonias dainas ringuoja.

Ten susimastęs tamsus Nevėžis
Kaip juosta juosia žaliąsias pievas;
Banguoja, vagą giliai išrėžęs;
Jo gilią mintį težino Dievas.

Kaip puikūs tavo dvarai, tėvyne,
Baltai iš sodų žalių bekyšą!
Tik brangią kalbą tėvų pamynę
Jie mūsų širdis mažai ką riša.

Kaip linksma sodžiuos, kai vyturėlis
Jaukiai pragysta, aukštai iškilęs,
Ar saulė leidžias, ir vakarėlis
Ramumą neša, saldžiai nutilęs.

Bažnyčios tavo ne tiek gražybe,
Ne dailės turtais, ne auksu žiba;
Bet dega meilės, maldos galybe,
Senųjų amžių gyva tikyba.

Kai ten prieš sumą visi sutarę
Griaudžiai užtraukia "Pulkim ant kelių",
Jausmai bedievio vėl atsidarę
Tikėti mokos nuo tų vaikelių.

Graži tu, mano brangi tėvyne,
Šalis, kur miega kapuos didvyriai!
Ne veltui bočiai tave taip gynė,
Ne veltui dainiai plačiai išgyrė!




Tikriausiai iki skausmo žinomas eilėraštis kiekvienam. Nesumeluosiu pasakiusi, kad šis eilėraštis vienas gražiausių iš daugelio Maironio kūrybos. Kodėl pasirinkau būtent šį eilėraštį? Visa širdimi myliu Lietuvą, nors esu svetur RL, tačiau visa širdimi sergu už kiekviena e-Mūšį stebiu kaip kovoja mūsų didieji kariai. Ir visgi kartais pastebiu, kaip mes sumenkinam Lietuvą, jos didybę. Vieni kitus smerkiam už padarytas skriaudas.
O jeigu imtumėme ir atleistumėm vieni kitiems nuoskaudas ir žengtumėme vieningai, stipriai ir kovotumėm kaip viena darni tauta. Partijų nesutarimai, nepasitikėjimas vieni kitais – tai menkina mūsų tautą.
Pradėkim viską iš naujo, ženkim naują žingsni e-Lietuvos istorijoje, parodykim pasauliui, jog esam viningi, stiprūs ir nepalaužiami, kovokim už kiekvieną lietuvį vieningai.

Šiuo straipsniu noriu parodyti, jog aš savo straipsniais siekiu ir sieksiu atkreipti dėmėsį į mūsų šalies garbingą praeitį, kad tai sustiprintų mūsų dvasią, garbę ir orumą ateityje.

Šiuo straipsniu noriu parodyti, kokiais keliais ir vingiais mes keliavom, kad semdamiesi iš praeities, mes galime nuveikti didžius darbus e-Lietuvos ateityje padarydami ją dar turtingesnę ir didingesnę. Maironio eilės bene taikliausiai gali atsklesiti šias mūsų tautos vertybes.





Maironis

Maironis (tikroji pavardė Jonas Mačiulis, 1862 m. spalio 21 d. Pasandravio dvare, Šiluvos valsčiuje, Raseinių apskrityje. – 1932 m. birželio 28 d. Kaune) – kunigas, profesorius; XIX ir XX a. lietuvių romantizmo poetas, parašęs tokius Lietuvoje žymius kūrinius kaip „Trakų pilis“, „Lietuva Brangi“ ir daugelį kitų.

Biografija

Gimė laisvųjų valstiečių šeimoje, tėvas buvo mažaraštis, bet iniciatyvus valstietis. Namie įgijęs pradinių mokslo žinių ir pramokęs lenkų kalbos, 1873 m. įstojo į Kauno gimnaziją, kurią baigė 1883 m. 1883–1884 m. studijavo literatūrą Kijevouniversiteto istorijos ir filologijos fakultete. 1884 m., atsižvelgdamas į tėvų norą, įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1888 m. ją sėkmingai baigęs, toliau tęsė mokslus Peterburgo dvasinėje akademijoje, kurią baigė 1892 m.
1893–1894 m. ir 1909–1932 m. dėstė Kauno kunigų seminarijoje, 1909–1932 m. seminarijos rektorius. 1894–1909 m. – Peterburgo dvasinės akademijos profesorius; nuo 1903 m. – teologijos daktaras. 1922–1932 m. Kauno universiteto, (nuo 1930m. Vytauto Didžiojo universitetas) Moralinės teologijos katedros vedėjas. 1923–1924 m. 1932 m. suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas

Kūryba

Rašyti pradėjo mokydamasis šeštoje klasėje. Pirmuosius eilėraščius jaunas poetas rašė lenkų kalba; vėliau šiuos bandymus jis sunaikino. Reikšmingiausia kūrybos dalis – lyrika. Remdamasi šia romantizmo apraiška vystėsi XX a. Į pusės lietuvių poezija. Nemažai eilėraščių virto liaudies dainomis, kai kuriems muziką parašė Juozas Naujalis, Česlovas Sasnauskas.
1885 m. Žvalionio slapyvardžiu „Aušros“ laikraštyje pirmą kartą išspausdintas eilėraštis „Lietuvos vargas“ (vėliau pavadintas „Miškas ir lietuvis“, o paskutinėje redakcijoje „Miškas ūžia“). 1891 m. išspausdinta pirmoji Maironio knyga – „Lietuvos istorija, arba apsakymai apie Lietuvos praeigą“, pasirašyta Stanislovo Zanavyko slapyvardžiu. Ši knyga buvo tiesioginis jo studijų Dvasinėje seminarijoje vaisius.
Teologinių studijų metu jis mažai besireiškė poetine kūryba. Maironio slapyvardžiu poetas pradėjo pasirašinėti studijuodamas Peterburgo dvasinėje akademijoje. 1895 m. pasirodė Maironio eilėraščių rinkinys „Pavasario balsai“.
Kūrybai darė įtakos to laikmečio lenkų, rusų poetų darbai – Adomo Mickevičiaus, J. Kraševskio, J. Slovackio, Aleksandro Puškino, Michailo Lermontovo, taip pat kunigų seminarijos dėstytojo Antano Baranausko „Anykščių šilelis“.
Po 1905–1907 m. revoliucijos sumažėjo poeto kūrybinis aktyvumas.




Ačiū, kad skaitote. Ačiū, kad domitės

Graži tu, mano brangi tėvyne,
Šalis, kur miega kapuos didvyriai!
Ne veltui bočiai tave taip gynė,
Ne veltui dainiai plačiai išgyrė!

Pagarbiai Akviliutte

P.S.- Tiems kas nesuprato šio straipsnio esmės: aiškiai kalbama, kad pakelti kovingumo dvasią... Kad nustotumėme pyktis ir savo kovas perkeltumėme į kovas dėl regijonų, o ne tarpusavio peštynes. Nes pastaruoju metu daugėja straipsnių, kuriuose yra drabstomasi purvais vieni ant kitų, bet kovose su kitomis šalimis karts nuo karto Lietuva pralaimi...