[SD] Šalių "ekonominiai potencialai"
kleitas
Laba visiems,
Realus gyvenimas pasiėmė savo duoklę, tad straipsnis jau vėluojantis.
Buvo prašymas apžvelgti šalių ekonomines galimybes/potencialą. Pati idėja tapo iššūkiu, o jos įgyvendinimas priminė Sizifo darbą. Tad pateikiu Jūsų teismui savo darbą. Į asoliučias tiesas nepretenduoju, vargu bau ar ko naujo pasakysiu, bet tendencijas įžvelgti galima.
Kiek kuri šalis turi pinigų – tokios informacijos nesužvejoti. Pristatau surinktus duomenis, kiek į šalių iždą per parą apytiksliai suplaukia lėšų bei kaip įvairūs faktoriai tam turi įtakos. Pateikiamos dvi šalių rangavimo lentelės: pagal bendrą įplaukų kiekį ir pagal įplaukų dalį, tenkančią vienam šalies gyventojui. Nemenkos skaičių paklodės (nemėgstu skaičių vien tik griozdiškose lentelėse), todėl aiškumo dėlei jas paspalvinau (kam skaityti, jei tik užmetus akį vaizdas išryškėja). Principas paprastas: kuo intensyvesnė spalva, tuo parametras didesnis (didesni mokesčiau, daugiau gyventojų ir pan.).
Duomenų šaltiniai: žaidime pateikiami duomenys (šalių Economy ir Adminstration skiltys) bei egov svetainėje esanti informacija.
Paaiškinimai:
- e‘piliečių skaičius. Egov svetainėje ir žaidime nurodomi e‘piliečių skaičiai ženkliai skirias, tad palikau abiejus. Beje, šiuos žaidimo duomenis dabar galima rasti ir egov svetainėje, tad visoms šalims duomenys nuskaityti tuo pačiu metu. Labiau linkusi remtis egov svetainėje pateikiamais e‘piliečių skaičiais. Kodėl – greičiausia tai bus sekančio straipsnio tema.
- Surinktos pajamos. Tris vakarus tuo pačiu paros laiku nuskaityti šalių ižduose turima valiuta (ji visoms šalims bendra, tik pavadinimai skiriasi). Ši informacija taip pat yra egov svetainėje (atitinka žaidime esančią), kelių šalių trūkstami duomenys susižvejoti žaidime. Šalių paros įplaukos – skirtumas tarp dviejų gretimų dienų ižde esančių pinigų, atsižvelgiant į tuo metu pasirašomus mpp bei atliekamus pervedimus (imliausia laikui dalis – sugaudyti visus galus, kas kurios šalies seime vyksta). Pateikiama dviejų parų surinktų mokesčių vidurkis, keletui šalių teko apsiriboti vienos paros duomenimis. Ir atitinkamai paros įplaukos buvo dalinamos iš e‘piliečių skaičiaus.
- Bonusai. Tai šiuo metu turimi šalių ginklų ir maisto bonusai. Karai vyksta, nėra nieko pastovaus – kelių šalių situacija per šias porą dienų spėjo pasikeisti.
- Mokesčiai. Šalyse nustatyti mokesčiai – pagrindinis įplaukų į šalių iždus šaltinis. Importo mokesčiai išskirti atskira grafa. Kalbama, kad iš jų nepatenka pajamos į šalies iždą. Bet ar tikrai?
Smalsumas privertė pasidairyti kiek plačiau. Gal bus įdomu ir Jums? Atsirado dar dvi grafos:
- Darbo užmokestis. Minimalus nustatytas šalyje ir šalų darbo rinkose siūlomas. Darbo rinkų duomenys vienos paros senumo, imtas maždaug trečias pasiūlymas nuo viršaus.
- Q7 tanko kaina. Šalių turgų duomenys dviejų parų senumo, imtas maždaug trečias pasiūlymas nuo viršaus. Šiuo metu atsiradus misijoms tankų kainos pakitę, tačiau lyginimui gal ir nepamaišys.
P.s. šie kai kurių „mirštančių“ šalių duomenys gana egzotiški.
Šalys pagal paros įplaukų į šalies iždus sumą
Šalys pagal paros įplaukų, tenkančių vienam e‘piliečiui, sumą
Pastebėjimai:
- Mano nuomone labiausia šalies įplaukas apsprendžia nustatyti mokesčiai (korta, kuria kiekviena šalis gali sužaisti kaip tik širdis geidžia), toliau seka turimi bonusai (šalių geopolitinė padėtis pasaulyje bei karinis potencialas) ir šalies e‘piliečių skaičius (turima, ką turima).
- Importo mokesčiai. Sunku pasakyti, svarbūs jie ar ne. Kaip ir antroje lentelėje viršuje susigrupavusius ryškios šių mokesčių spalvos (didesni mokesčiai) sakytų, kad į juos nereiktų vis dėlto numoti ranka, bet... kartu tose šalyse didesni ir kiti mokesčiai. Gal Jums kils kokių minčių?
- Krizė, krizė, krizė... Yra šalių, kur naujų darbo pasiūlymų praktiškai nėra (darbo užmokesčio grafoje pilkos spalvos), likę labai seni pasiūlymai, pateikti iki šalyje nustatyto darbo užmokesčio minimumo keitimo. Arba siūloma minimali alga.
Kad nereiktų blūdinti po skaičių paklodes, kelių mums svarbių šalių duomenis ištraukiau atskirai.
P.s. Dėl Baltarusijos. Manau, kad sąlyginai „dideles“ jos įplaukas į šalies iždą lėmė intensyvūs pastarųjų dienų karai (gali būti buvęs stambus resursų užpirkimas???).
Dėkui už dėmesį.
k.
Comments
Puiku, informatyvu, idomu - didelis VOTE
geras
stai ka turiu omeny sakydamas statistikos departamentas! didelis aciu
liuks🙂
- Mano nuomone labiausia šalies įplaukas apsprendžia nustatyti mokesčiai
o mano nuomone, tai lemia populiacija, kuo daugiau zmoniu, tuo daugiau perkamosios galios bei daugiau bonusu, o turedamas tai gali laisvai manipuliuoti mokesciais
Galime gal kiek "pasidžiaugti", kad statistikoje eLietuva paimta be savo bonusų, tad jos rezultatai gal kiek pagerės sugrįžus į savus regionus. Manipuliacijos mokesčiais nepakeis rezultato iš esmės. Lurk gerai pastebėjo - svarbiausia čia yra perkamoji galia, kurią nusako gyventojų skaičius.
Mes pripratome gyventi prie atvirkštinės ekonomikos, kai tereikėjo gaminti, o dabar tenka pradėt galvot ir kam tai parduoti. Bet valstybės pajamos nėra vienintelis gerovės rodiklis. ELietuva visada buvo stipri savo vidine infrastruktūra užtikrinančia ne valstybės, o piliečių pajamas.
vote
Šiaip mano nuomone buvo grindžiama antrąją lentele (įplaukos vienam gyventojui), bei trečiąją, kur tik kaimynai....
Ir..sąmoningai įkelti du skirtingi rangavimai...jei kam būtų įdomu - skirtingai pažvelgti ir savo nuomonei susidaryti...
Kaip minėjau nepretenduoju į absoliučias tiesas ar teigiu, kad tai pagrindinis rodiklis ...
Puikus darbas, pagarba! Galima būtų kada nors pavystyti importo mokesčio temą. Kaip pasirodė man asmeniškai, didesnio importo šalys surenka daugiau pinigų ne dėl didesnio importo tarifo (kadagi su 99 % jokio importo praktiškai neegzistuoja - jis nuostolingas), o atvirkščiai - pramoninės šalys yra linkusios apsaugoti savo rinkas nuo užsienio prekių konkurencijos.
O kiek šalis turi pinigų, tai sudėjus iždą ir nac. banko likutį susidaro visai neblogas vaizdas, nors ir ne 100 % tikslus.
vote