Join the new world

Sveiki piliečiai ir pilietės,

Taigi tęsiu savo mintį iš e- Lietuvos istorijos, kuri yra neatsiejama mūsų dalis ir seka mus per amžius. Galime sakyti, jog tai fiksija, ar koks kitoks prasimanymas. Tačiau kaip bebūtų, mūsų istorija užima labai didelę svarbą mūsų e- Gyvenimui. Tai mūsų dalis, kuri turi ir didelę reikšmę. Todėl, kad ją žinodami galime iš jos mokytis ir nekartoti tų pačių klaidų, kaip kad darė mūsų e-senoliai, ar pasimokyti senolių išminties.

Savižudybė ar didvyriškas išsigelbėjimas? Štai kur klausimas...

Tikriuasiai kiekvienas žinote ir prisimenate tą istoriją apie Pilėnus. Margirį, kuris po ilgą laiką trukusios Pilėnų e-piles apgulties, nematydamas kitos išeities ir nenorėdamas patekti priešui į rankas susidegino, kartu su visais buvusiaisiais pilyje e-žmonėmis.

Daugelis istorikų šiais e-laikais ginčyjasi: ,,Ar visgi čia buvo savižudybė ir- visgi galėjo Margiris nesusideginti ir kovoti toliau iki paskutinio. Jis nepadarė visko ką galėjo. Tačiau armija buvo labai didelė, gerokai didesnė nei buvo žmonių pilyje. Po ilgai trukusios apgulties buvo daug sužeistų e-pilėniečių, taip pat ne paslaptis, kad buvo ir vaikų ir moterų, o per ilgą laiko tarpą seko ir maisto atsargos. Tai visgi ar tikrai buvo išeitis?
Kita dalis e-mokslininkų ir aiškina ne nebuvo kito pasirinkimo. Jie privalėjo arba eiti į nelaisvę (į priešo rankas), arba susisidėginti. Tai didvyriškas pasitraukimas iš e-gyvenimo.

Žiūrint iš kitos pusės dauguma e-psichologų labai skeptiškai žiūri į šį istorinį įvykį, kaip buvo sureikšminta savižudybė. Nes žiūrint į mūsų e-Lietuvos istoriją savyžudybių palyginus yra nemažai ir net ganėtinai nemažai. Taip pat galime išskirti tokius pavyzdžius kaip: Kalantos susideginimas e-Kauno miesto sodelį. Už laisvė susikibus stovėjome Vilniuje prie e-Televizijos boksšto sausio 13-ąją, o į mūsų žmones mojavo e-Rusijos ginklai bei Tankų vamzdžiai. Dalis net žuvo po jų vikšrais ar buvo sužeisti (dėl šių įvykių yra taip pat daug ginčų, tačiau kaip visgi tada buvo ir ar tikrai taip buvo kaip yra sakoma, aptarsime vėliau).

Mano požiuriu žiurint: ar tikrai buvo neįmanoma nieko? Grįžtant prie Margirio istorijos. Visgi tais e-laikais, jeigu vieną pilį užpuldavo, ji pranešdavo kitai, jog yra užpulta, degindama kuorus, kuriuos pamatę kitos pilies e-žmonės galėjo apsisaugoti ir pasiruošti užpuolimui priešų, arba padėti tai piliai, kuri buvo užpulta tuo metu gintis. Tuo labiau manau galėjo padėti gintis, nes e-Pilėnų pilis buvo užpulta gan netrumpą laiko tarpą, tuo labiau, kad tuo laiku pilių buvo tikrai nemažai aplinkui. Tačiau kodėl nei vienos iš aplinkinių e-pilių žmonės nesuskubėjo į pagalbą... Išsigando? Ar suveikė tas faktorius:,, Ne mano namas dega, o kaimyno"?. Gal trūko vieno ryžtingo entuziastingo žmogaus, kuris galėtų įkvėpti kovai? Ar dar kokia kita priežaistis?
Vargu ar dabar galėtumėme atsakyti į šiuos klausimus. Tuo metu, nors ir mokėjo žmonės rašyti runomis,kaip kad minėjau praeitame straipsnyje savo , tačiau ar visgi tokių įvykių apgultyje imsis kas užrašinėti įvykius, kas tuo metu vyko. Juk gi rašymas užtrukdavo tikrai nemaažai laiko. Taigi te galime atsakyti į šiuos klausimus tik patys sau: Kaip mes patys elgtumėmės tokioje situacijoje?
* Ar pasiduotumėme kaip Margiris? Ar didvyriškai susidegintumėme kaip Margiris?
* Ar jei būtumėme kaimyninėje pilyje, ar skubėtumėm e-draugui, e- kaimynui į pagalbą ir padėtumėm apsiginti?
Šatai kur klausimas?

Taigi e-Lietuvos piliečiai ir pilietės. Baikim stoviniuoti pakampėmis. Imkim kardą į rankas ir pradėkime žaisti iš peties. Lai mūsų vardą mini ne vien senosiose e- Kronikose, tačiau ir šiais laikais. Tebunie mūsų garbingas vardas skamba per visą erepublik. Čia nereikia nei susideginti, nei kokios baisios armijos bijoti. Esame tikrai drąsi, stipri e-valstybė, kuri gali nuversti kalnus jei tik to panorėsime. Tad kelkim e-Lietuvos žmonės tankus į rankas. Nereikia mums bombų, kad būtumėm nugalėtojais, mes turim daug didesnius ginklus: ištikimybę draugui, turim drąsą, turim stiprybę, esam protinga šalis, esam galinga šalis.
Tad tuo pasinaudodami siekim savo užsibrėžto tikslo. O, kad vieną ar du kartus nepasisekė, dėl to nereikia mesti žaidimo ir traukti į erepublik R.I.P.
Vienykimės broliai ir seserys, juk esam e-Lietuviais gimę. ir parodykim e- pasaliau, kaip reikia iš tiesų kovoti.

Noriu dar kartą padėkoti iPSiArt, už įkvėpimą straipsniui, bei už informacijos, bei minčių pasidalinimą. Taip pat noriu šį kartą dar ir padėkoti Nukainotas, kuris taip pat šiek tiek prisidėjo prie šio straipsnio minties ir idėjos atsiradimo mano galvoje.Štai tas puikusis jo straipsnis, įkvėpęs mane.
Ačiū ir Jums mieli skaitytojai už Jūsų VOTE ir SUB., nes kitaip kažin ar norėtūsi rašyti straipsnius.
Šį kartą tiek... Ir iki kitų kartų...

Pagarbiai Akviliutte