Gliookas užkniso juodai

Day 1,315, 16:41 Published in Lithuania Lithuania by Nacionalistas

Visų pirma norėčiau padėkoti už pasitikėjimą dar vienai (jau 17-tai) kadencijai seime. Aš liksiu ištikimas savo principams ir idėjoms, nepulsiu sekti paskui minią ir šlovinti kokį tai vadą, kaip dabar madinga, o išliksiu kritiškas ir reikalausiu teisingumo.

Ši kadencija nusimato kaip niekada sunki – seime yra vos keli pritariantys mano idėjoms, mažokai pasimatė ir bendraminčių, bent jau viešuose pokalbiuose. Paprastai tenka diskusijoje iš karto kalbėtis su 3-5 oponentais, kas daro kadenciją seime sudėtinga, reikalaujančią šiek tiek nervų, tačiau dar įdomesnę ir (manau) kaip niekad reikalingą.

Kuo dabartinis seimas kitoks, negu buvo prieš tai? Dabar nebėra rimtų partių karų, bent jau aš juose nedalyvauju. Kažkada buvo Sąjūdis vs Solidarumas, buvo LLS vs liberalai, buvo LNP vs Solidarumą. Dabar aš pats ne visai tapatinu save su partija (nors ir laikau save LNP nariu), o ir pačios LNP pozicija šaliai svarbiais klausimais yra skystoka(kaip ir beveik visų partijų).

Neslėpsiu, paskutines kelias savaites oponuoju mūsų visų šlovinamam prezidentui. Man nepatinka situacija, kuomet CP kėdėje sėdi powkinas2, tačiau dar labiau nepatinka tai, jog visi jo išsišokimus toleruoja arba palaiko, o jis yra užkėlęs galvą taip aukštai, jog jaučiasi visiškai nekontroliuojamas. Štai puikus to pavyzdys seimo chate:


Gliookas yra gana neblogas viešųjų ryšių specialistas ir jis tai puikiai pritaikė mūsų visuomenei. Jis to net neslepia. Dabar turime naują diktatorių, kokio dar mūsų šalis nėra mačiusi – prezidentas yra visiškai nevaržomas, jis gali daryti ką nori. Visi jam drįstantys oponuoti paverčiami pajuokos objektais. Visuomenė ir partijos, suviliotos kariniais pasiekimais (tarsi gliookas pats vienas būtų viską padaręs) užmerkia akis prieš tos pačios visuomenės naikinimą iš vidaus.

Prezidentas, kuris siunčia ant trijų raidžių Lietuvos piliečius, negali tinkamai atstovauti Lietuvos tarptautiniame lygmenyje. Taip jis diskredituoja mūsų valstybės ir lietuvių tautos vardą. Prezidentas, mano nuomone, turėtų būti tautiečio, o ypač naujoko pavyzdys, o ne žemiausia grandis moraliniu lygmeniu. Pagalvokite - turėjome babyboomą. Apie erepublik išėjo straipsnis delfyje. Mūsų gretos galėjo pasipildyti daugybe puikių žmonių, aktyvistų, kurie tikisi čia surasti rimtą socialinį žaidimą. Visgi mūsų prezidentas tokius žmones iš karto atbaidė. Išsilavinęs žmogus pagalvojo, jog čia susirinkę mažvaikiai. Tuo tarpu Latvioje erepubliką žaidžia(ar žaidė) net dabartiniai seimo nariai.

Ką apie Lietuvą gali pagalvoti rimti sąjungininkai, jeigu mūsų prezidentas į savo šoutus meta nuorodas su virusais?

Blogiausia, jog niekas nežino kaip su tuo kovoti. Tą turėtų daryti mūsų partijos, tačiau jos nenori Rimtos Partijos likimo. Jos vienaip ar kitaip toleruoja gliooko elgesį, o tai yra tas pats, kas jo elgesio pripažinimas ir pateisinimas. Kita vertus partijos net negali rimtai pasiruošti ir parengti impachmentą prezidentui, suderinus veiksmus. Prezidento šalininkai ar jo multis(?)-mergina patys paleidžia impachment įstatymą dėl juokų, taip užkirsdami kelią impachmentui tam tikrą dienų skaičių. Prisiminkime paskutinį impachmentą: Seimo chate aš iškėliau idėja, kad gliookas nėra toks jau geras prezidentas(tiesa pasakius išvadinau jį nuliu). Sekantį rytą matom, jog jo multis(?)-mergina iškelia impachmentą ale šiaip sau. Impachmentas nebuvo rimtai pagrįstas, dėl to jis žlugo(nors trūko visai nedaug). Gliookas dabar sėdės dar kažkiek tai dienų.


Kas bus, jeigu tai ir toliau vyks?

Ilgesnis diktatūros laikotarpis sąlygos, jog normalūs žaidėjai praras viltį kažką keisti ir: 1. Pasitrauks į emigraciją 2. Pasitrauks į twoclikinimą 3. Pasitrauks iš erepubliko. O jeigu atsiras rimta opozicija gliookui ir ji bus ir toliau gesinama tokiais pat metodais – tai gali sąlygoti radikalų pasipriešinimą – balsavimą prieš visus įstatymus, masišką atsisakymą paklusti, anarchistinį ėjimą prieš sistemą ir vyriausybę – vos ne virtualų pilietinį karą. Jokiu būdu nesiūlau to imtis, tačiau nenustebčiau, jeigu jis būtų pradėtas naudoti kada, nes pilietis ar tai seimo narys kito pasirinkimo nebeturi, kuomet yra visiška diktatūra, netgi neleidžiant suorganizuoti impachmento. Radikalūs opozicijos malšinimai priveda prie tos pačios opozicijos (veiksmų) radikalėjimo.

Gliooko diktatūra palietė ir tautos išrinktą seimą. Dėl jo pastovaus spaminimo betikslių žinučių (pvz 50 smailų, lytinius organus, šnekėjimą apie homoseksualistus ir pan) pasiūliau atskirti prezidento instituciją nuo seimo, paliekant prezidentą su seimu bendrauti per seimo pirmininką (kas yra normali praktika valstybėje). Visgi toks pasiūlymas nesulaukė pritarimo dėl objektyvių priežasčių – trūksta žmonių, kurie būtų aktyvūs, kad galėtų greitai perduoti informaciją. Kaip alternatyvą pasiūlė DrMonte – išrinkti Seimo pirmininka(SP), kuris į prezidentą žiūrėtų kaip į eilinį seimo narį (ty trintų lauk jo spamą, nuiminėtų už prasižengimus voice ir pan). Tačiau greičiausiai tai priklausys nuo to, kokį SP išrinksime. Būkime realistai – SP bus pro-gliookiškas, greičiausiai vienas iš jo asmeninio fan klubo narių. Juk SP rinkimuose gali dalyvauti vyriausybė, kurią paskyrė pats gliookas, kurios yra ne tiek jau ir mažai. Šalia to eina visas gliooko fanklubas, kuris nulems trolio SP išrinkimą. Visgi tikiuosi, jog taip nebus.

Demokratinėje visuomenėje daugiau mąstančių žmonių sukuria geresnę santvarką, daugiau galvų ištaiso vieni kitų klaidas ir taip visuomenė ir valstybė tobulėja. Aklai sekant paskui diktatorių, vadą, fiūrerį ar dar ką nors žūsta individas, žūsta žmogus. Kažkada teko priešintis liberalams ir solidarumui, kuomet buvo peršama beribės laisvės idėja, žmogus su valstybę neturintis nieko bendro. Dabar jau tenka priešintis diktatūrai ir masėms, kurios aklai seka paskui savo „vadą“.

Lietuvos piliečius siūlau kritiškai pažiūrėti į tai, ką daro kiti, turėti savigarbos ir nesileisti žeminamiems. Nebijoti kritikuoti, nes tik kritika ir reali opozicija veda prie tobulėjimo. Partijoms rekomenduočiau prižiūrėti viešąją erdvę, daryti spaudimą prezidentui nustoti trolinti, o jeigu reikės – imtis ryžtingų, bet pamokančių sprendimų.

Bonusas: Seime pilietybės klausimas.

Erepublike yra dvi institucijos, kurios rinkimu būdu išreiškia tautos valią – seimas ir prezidentūra. Norint, jog jos sutartų tarpusavyje paprastai yra sudaromi vidiniai susitarimai, kuriuos priima seimas. Tokia praktika buvo plačiai naudojama ištisus metus. Visgi dabar paskirtas VRM vadovas, dėl kurio sąveikos su seimu nebuvo balsavimo, kuris nėra išrinktas tautos, nurodinėja seimui ką daryti ir kaip elgtis. Tai būtų dar nieko, jeigu klausimas būtų savaime suprantamas, tačiau dviprasmiškuose klausimuose mažų mažiausiai reikėtų pateikti argumentaciją dėl sprendimo. To paprašiau aš ir DrMonte, kartu panaudojant kodinį žodį siekiant apsaugoti seimo narius nuo klaidingo sprendimo priėmimo. Atsaką matome – labai rimtą ir argumentuota, itin tinkamą seimui.


Galiausiai seimo narys makaarov nusilenkė diktatoriui ir suteikė pilietybę kitataučiui, taip spjaudamas į veidą mūsų rinkėjams, laisvei ir demokratijai. Tik po ilgų diskusijų, necenzūrinių žodžių pavyko išsireikalauti paaiškinimo kodėl yra suteikiamos pilietybės kitataučiams, tačiau balsavimo vis tiek nebuvo. Darosi aišku – seimo kadencija bus sunki, su daugybe konfliktų, pastoviu trolinimu, spaminimu ir įžeidinėjimais.
Mūsų šalies konstitucijos 3 straipsnis:

Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių.
Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.



Pagarbiai,
Nacionalistas