Legenda apie demoną ir Hadą

Day 2,503, 15:38 • Published in Lithuania Lithuania • by Bardachiokas.

Seniai seniai, Hadas neapsikentęs gana ilgu taikos laikotarpiu, į Žemę sugalvojo pasiųsti demoną, jis kėlė chaosą, žmonės buvo apimti panikos. Deja, po kelių savaičių ir po daugybės beprasmių aukų, mirtingieji susiėmė ir užspietę į kampą subadė it rietį, kas su kardu, kas su šiaip nusmailintu pagaliu. Hadas siuntė ir antrą, ir trečią, po ketvirto kritusio demono jis suprato, kad tai tapo neveiksnu, „nejaugi tie kirminai mane pergudraus?!NE!!!!“ - sušuko Hadas. Aš kirminų padermę naikinsiu pasyviai, bet efektyviai. Kas pasiduos pagundai, tas mirs lėta ir skausminga mirtimi.

Pavertė jis demoną neįtikėtino grožio mergina, apkrėtė visomis lytiškai plintančiomis ligomis ir sviedė iš po požemių į paviršių. Pasirodo žemė nėra tokia puri, todėl teko sviest antrą kart, šį kart užsimojo stipriau! Tik šast, pasigirdo driokstėlėjimas, ola pradėjo trupėt, o ir demono jau nematyt, liko tik pramušta skylė oloje. Kaip ir minėjau, žemė ne sniegas, todėl kylant į paviršių veidą sudraskė akmenys, visas grožis dingo, Hadas pagalvojo, „nafik, antro nekursiu, patikrinsim vyrų seksualines aistras, tegul susiranda kokį uždangalą veidui...“

Štai demono kelionė prasidėjo, ieškojo vyrų, kurie nori patenkinti savo seksualines aistras su demonu merginos kūne. Ilgai ieškot nereikėjo, prie krioklio žvejojo bernelis, kyšt, myšt ir gonorėja, antram sifilis, bet va trečias... Tamsaus gymio vyrukas, kurio vardas buvo GoronGom, jis ne tik neužsikrėtė, bet ir sėkmingai apvaisino demoną. Ilgai laukt nereikėjo ir jiems gimė dukra, tfu, sūnus. Augo jis greitai, mėgo bulves ir ožkas. Laikui bėgant GoronGom prisiminė, kad jo sūnus neturi vardo, paprastai jį prisikviesdavo sušnypštus. Pavadino jis sūnų Karamramu.

Tuo tarpu demonas toliau vykdė Hado užgaidas. Laikui bėgant ėmė sklisti kalbos, kad visi pergulėję su šia mergina (išvaizda apgaulinga) krito kaip lapai, todėl vyrai susilaikė, atmesdavo jos pasiūlymus, kiti net bandė kooperuotis ir sudegint ją gyvą, deja, visiems stigo drąsos.

Hadas bijojo, kad ir šis planas tapo nebeveiksniu, todėl atšaukė demono misiją ir kaip atlygį davė rinktis, toliau tarnaut jam, ar grįžt į žemę ir ten nugyvent likusį laiką. Demonas pasirinko žemę, Hadas ne kvailas, nepaliks palaidų galų, bet savo žodį privalėjo tęsėt. Todėl sugalvojo, pavertė demoną stručiu, paleido į žemę gyvent.