Join the new world

Sveika eLietuva,
Su jumis sveikinasi Ekonomikos Ministerijos apžvalgininkas Rimas63!

Pristatau jums straipsnį apie ūkį ir bites, o jei rimčiau, apie įmonių atsiperkamumą ir pelningumą. Pirmoje dalyje kalbėsime apie žaliavų fermas.

Kažkaip visi įsivaizduojame, kad pradėję verslą, kasdien tapsime vis turtingesni ir turtingesni. Įsigyję įmonę kasdien turėsime kažkiek pelno iš jos. Ar tikrai taip yra? O gal mūsų įsivaizdavimas yra kiek klaidingas? Pamėginsiu skaičių ir grafikų pagalba padėt atsirinkt ką verta daryti ir kodėl, o ko nereikėtų.
Iškart sakau, kad mano pateikti skaičiai ir išvados skirsis nuo daugelio kitų, pateikiamų gamybos pelningumo skaičiuoklėse. Priežastis viena - visose skaičiuoklėse neįvertinami pinigai, investuoti tų įmonių įsigijimui, tobulinimui. Tos skaičiuoklės gali būtinaudingos tiems, kas jau investavo pinigėlius į įmonių pirkimą. Kelio atgal jie jau nebeturi - belieka gaminti. Mano pasvarstymai daugiau skirti tiems , kurie tik galvoja apie būsimą savo verslą. Taigi šis straipsnis daugiau apie įmonių atsiperkamumą.
Verslo esmė yra sukurti pridedamąją vertę. Tai yra sukurti produktą, kurio vertė būtų didesnė , nei sąnaudos, tą produktą kuriant.

Sąnaudas sudaro trys pagrindinės dalys:
1. Į įmonių pirkimą ir tobulinimą investuoti pinigai.
2. Darbo užmokestis, mokamas darbuotojams, bei darbo mokestis, kurį mokame patys dirbdami.
3. Žaliava.

Trumpai apie kiekvieną:

Steigdami, tobulindami įmones išleidžiame pinigus, todėl natūralu, kad išleisti pinigai per tam tikrą laiką turėtų grįžti investuotojui, t.y. kiekvieno pagaminto produkto savikainoje yra dalelė investuotų pinigų (taip vadinami amortizaciniai atskaitymai).
Kokia suma atsiduria vieno gaminamo produkto savikainoje jau priklauso nuo pagaminamos produkcijos kiekio (turimų darbuotojų skaičiaus, šalies turimų bonusų, įmonės tipo ). Kuo daugiau pagaminama produktų, tuo mažesnė suma investuotų pinigų tenka vieneto savikainai.
Skaičiuosime, kad investuojame tik akcijos metu (žaliavų įmonėms netaikysime, nes akcijos būna nereguliariai ir labai retai). Investicijos į sandėlius yra neįskaičiuotos.
Manau, kad skaičiuoti, jog investuoti pinigai turi grįžti per 2metus (tai pakankamai ilgas laiko tarpas erepublikoj), nebūtų per drąsu.

Darbo užmokestis nėra pastovus dydis ir keičiasi priklausomai nuo aplinkybių. Šiuo metu žaidimo informacija teigia , kad eLietuvoje vidutinis darbo užmokestis yra 65.21Lt (bučiau linkęs tuo suabejotI). Darbo užmokesčio dydžiui įtakos turi šalies turimi bonusai, bet tiesioginės priklausomybės nėra. Tiesiog , kai darbuotojas gali pagaminti daugiau produktų (kai šalis įgyja papildomai bonusų) samdytojas gali mokėti didesne algą ir jei yra darbuotojų trūkumas, rinka verčia didinti algą ir bandyti pervilioti darbuotojus iš kitų įmonių. Jei darbuotojų netrūksta, alga gali ir nesikeisti. Ir vėlgi, šaliai praradus bonusus, samdytojas dažnai būna nebepajėgus mokėti ankstesnę algą ir ją mažina, bet baimindamasis prarasti darbuotojus ir tikėdamasis, kad tai tik laikini sunkumai, gali to ir nedaryti. Antra priežastis ir tikriausiai pagrindinė yra pinigų ‚plovimas‘, naudojant job market. Kitaip tariant legalus būdas persimesti nelegalius pinigus į savo žaidėjo paskyrą.
Ieškantys darbuotojų, šiuo metu siūlo atlyginimą apie 26.00- 26.50cc. Taigi tokiu ir remkimės skaičiavimuose.

Žaidime yra du žaliavų tipai: maisto žaliava (FRM) ir ginklų žaliava (WRM).




Pirmiausia patarimas. NesugalvokitE pirktI šių (perbrauktų) įmonių. Tai kaŽkoks erepublik nesusipratimas, gal dar likęs iš tų laikų, kai auksas kainavo gerokai daugiau. Kam pirkti įmonę už 3000cc, jei už 10G (2040cc) gali nusipirkti gerokai pajėgesnę įmonę su galimybe samdyti darbuotoją. Arba kam pirkti įmonę už 8500cc, jei pigiau - už 35G (7140cc) gali nusipirkti gerokai našesnę įmonę su galimybe samdyti iki 4 darbuotojų.
Nors tiek maisto, tiek ginklų žaliavų įmonės kainuoja vienodai. Pagaminamas nevienodas kiekis produkcijos (tai priklauso nuo šalies turimų bonusų). Darbo užmokestis irgi panašus, o pagamintos žaliavos pardavimo kaina skiriasi maždaug dvigubai (!?). ir ji yra labai panaši visose šalyse (nors bonusai ir algos skiriasi).

Maisto žaliava parduodama po 0.02-0.03 cc. Vidutiškai 0.025cc
Ginklių žaliava vidutiškai kainuoja 0.05cc

Pažiūrekime kokia gaunasi produkcijos vieneto savinaika ir kokia pardavimo kaina:













Išvados akivaizdžios - prie dabartiniu FRM kainų, eLietuvoje su jos originalias regionais ir turimais 2 maisto bonusais, uždirbti galima tik vienu variantu. Perki žuvų ūkio įmones ir dirbi pats. Žinoma, galima naudoti ir Plato dovanotus grūdų ūkius. Nedidelis pelnas garantuotas ir nesvarbu kiek bonusų turi šalis, o ir neinvestavome savo lėšų jų pirkimui. Tačiau grūdų fermas naudoti tinka, jeigu jums nėra aktualūs patirties taškai. Kita vertus po divizijų reformos xp taupymas neteko prasmės.
Samdant darbuotojus , viską „suvalgo“ darbuotojų alga. Net jei šalis turi maksimalius bonusus. O perkant aukštesnio lygio įmonę (elnių ūkį) ir dirbant tik savininkui, viską „praryja“ amortizacinai atskaitymai- per didelė investicija vieno produkcijos vieneto vertei. Nebent šalis turi daug bonusų, tačiau pelningiausia - žuvų ūkis.











Išvada panaši kaip ir su FRM gamyba. Naudingiausia dirbti tik savininkui. Samdomų darbuotojų alga „atima“ visą galimą uždarbį. Galima pirkti tiek aliuminio kasyklas, tiek gumos (kaučiuko) plantacijas. Aliuminio kasykloms investicija mažesnė, taigi sumžėja savikaina. Verta nepamiršti, kad ir pagamintas kiekis mažesnis. Taigi bendras pelnas panašus. Pelnas samdant darbuotojus įmanomas tik tuomet, jei šalis turi 5 bonusus, kas eLietuvoje sunkiai įmanoma.

Dabar pažiūrime i turgų. Trūkumo nei FRM nei WRM tikrai nėra. Tuos kiekius pagamina ne vien patys ūkių savininkai dirbdami savo įmonėse. Parduoda ir tie, kurie samdo darbuotojus. Bet juk 4-5 bonusus, kur tai apsimoka, turi tik maždaug 10 šalių. Natūraliai kyla klausimas: kodėl gamina ir pardavinėja žemesnėmis kainomis nei pagaminimo savikaina? Atsakymo aš nežinau. Manau priežastys yra nebeekonominės.

Straipsnį parengė EM apžvalgininkas Rimas63.

Laukite tęsinio.



Ekonomikos Ministerijos naudingos nuorodos
EM Statutas
eRepublik analizatorius
eRepublik statistika

Ekonomikos Ministerijos naudingi straipsniai
[EM] Treniruočių kontraktas
[EM] Taupymas ir išlaidų mažinimas
LPB vėl startuoja
Mokesčių analizė
Rinkos kainų pokyčiai