Join the new world

Sveiki, mieli žaidėjai,

Kaip ir žadėjome, kartu su ambasadorių pagalba, šiuo metu spausdiname straipsnius, šiek tiek supažindinančius su Lietuvos istorija bei kultūra, kitose šalyse. Didelė padėka mūsų CP ZygaLTU už pagalbą rengiant šį straipsnį. Apačioje pateikiame lietuvišką versiją, juk ir patiems įdomu prisiminti mūsų tradicijas bei šiek tiek istorijos. 🙂

Lietuvos istorija

Lietuvos vardas pirmą kartą buvo paminėtas 1009 metais, Kvandlinburgo analuose, kai lietuviai nužudė misionierių Šv. Brunoną. Tuo metu mes buvome pagoniška valstybė ir nenorėjome jokių įsiveržėlų. Karai su kitomis valstybėmis (Livonijos ordinu ir kitomis) privertė Lietuvą susivienyti, žmogus, kuris tai padarė, buvo pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas. XIV-ame amžiuje Lietuva tapo viena didžiausių Europos valstybių valdant Gediminaičių dinastijai. Lietuvos teritorija driekėsi nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Dabartinės Ukrainos, Baltarusijos ir kitų valstybių teritorijos priklausė LDK. 1410 metais jungtinės lietuvių, lenkų, totorių ir kitų tautų pajėgos įveikė kryžiuočius viename didžausių to meto mūšyje. Lietuvių kunigaikštis Vytautas panaudojo totorių naudojamą atsitraukimo strategiją ir įveikė vokiečių riterius su gan mažais nuostoliais. 1569-aisiais Lietuva ir Lenkija įkūrė ATR. Tuo metu ši valstybė buvo viena liberališkiausių pasaulyje ir leido susikurti trims nacionaliniams judėjimams - lietuviškam, ukrainietiškam ir gudiškam. 1605-aisiais Salaspilio mūšyje 3,800 lietuvių įveikė 14,000 švedų (istorija kartojasi čia, a?). ATR išliko iki tol, kol buvo padalinta Rusijos, Prūsijos ir Austrijos 1772-1795-ais metais. Tai vyko nepaisant to, kad 1791-ųjų gegužės 3-iosios Konstitucija buvo pažangesnė už prancūziškąją. Nuo to laiko įvyko keli sukilimai, tačiau Lietuva žemėlapyje atsirado tik po Pirmojo Pasaulinio karo. Nepriklausomybė buvo paskelbta 1918 Vasario 16. Dėl nepriklausomybės Lietuva kovėsi su bolševikais bei bermontininkais. Galiausiai karai pasibaigė ir Lietuva tapo laisva bei pripažinta Tautų Lygos. Nepaisant to, istorinė Lietuvos sostinė, Vilnius, liko okupuota lenkų. 1923-iaisiais po sukilimo Klaipėdos krašte Lietuva atgavo savo pagrindinį jūrų uostą. 1926-aisiais Antanas Smetona tapo prezidentu, tais metais prasidėjo autoritarizmo laikotarpis. Po Antrojo Pasaulinio karo Lietuva buvo okupuota Sovietų Sąjungos. Laisvinimosi procesas prasidėjo po “perestroikos” ir Sąjūdžio įkūrimo. 1990-ųjų Kovo 11 dieną Lietuva paskelbė nepriklausomybės atkūrimą. Nepaisant to, Rusija nenorėjo paleisti Lietuvos ir 1991-ųjų Sausio 13 keturiolika neginkluotų civilių žuvo po Sovietų tankais, gindami svarbius objektus Vilniuje. Šiais laikais Lietuva yra viena iš ekonomiškai sparčiausiai augančių šalių Europoje. Mes patyrėmė daug sunkumų, mūsų laukia dar daug išbandymų, tačiau svarbiausia yra tai, jog esame laisvi.




Virtuvė

Turbūt žinomiausias lietuviškas patiekalas yra cepelinai. Jie gaminami iš bulvių ir mėsos, dviejų pagrindinių lietuviškos virtuvės ingridientų. Kiti pagrindiniai patiekalai yra vėdarai (bulvės su mėsa troškinti kiaulės žarnoje), Žemaičių blynai (bulviniai blynai su mėsos įdaru). Kitas svarbus lietuviškos virtuvės aspektas yra alkoholis. Taip, mes dievinam ir gaminam nuostabų alų, bet tai nėra pabaiga! Midus - degtinė su medumi yra vienas tradicinių gėrimų. Jo stiprumas yra tarp 20 ir 70 laipsnių. Vynas Lietuvoje daromas iš juodųjų serbntų ar vyšnių. Tradiciniai nealkoholiniai gėrimai yra aguonų pienas, geriamas per kūčias, spanguolių kisielius bei gira. Žinomiausi desertai - šakotis bei šimtalapis. Jie išties sunkiai gaminami bei yra nuostabiai skanūs!










Nacionaliniai drabužiai

Nors Lietuvoje yra susiformavę keli etnografiniai regionai, kurie skiriasi kai kuriais kultūriniais aspektais, tarp jų - ir tautiniais drabužiais, tačiau drabužių elementai panašūs visoje Lietuvoje. Tautiniai drabužiai niekada nebuvo lyg uniforma: tai buvo išeiginis drabužis, kaskart keičiant įvairias jo dalis ir ieškant naujų jų derinimo būdų. Vyriškų tradicinių drabužių komplektas bendras visai Lietuvai. Pagrindinės aprangos dalys – marškiniai, kelnės, liemenė, sermėga, juosta, galvos danga, apavas. Moterų drabužius dažniausiai sudarydavo - marškiniai, sijonas, prijuostė, liemenė, juosta, taip pat galvos apdangalas. Mergaičių ir ištekėjusių moterų galvos apdangalai būdavo skirtingi. Moterų tautiniai drabužiai daug įvairesni už vyriškus. Juose daugiau raštų, spalvos įvairesnės, drabužis savo dalimis turtingesnis. Kasdienis valstiečių tiek vyrų, tiek moterų apavas buvo iš liepos karnų pintos vyžos.




Lietuvių tautiniai rūbai šiandien 🙂





Simboliai

Trys pagrindiniai Lietuvos simboliai yra: vėliava - geltona (saulė), žalia (laukai), raudona (kraujas); istorinė vėliava, o dabar vytis (raitelis raudoname fone) ir Gediminaičių stulpai, jų dinastijos simbolis.








Šventės

Neskaitant svarbiųjų valstybinių švenčių, Lietuva taip pat turi kelias labai žmonių mėgstamas, smagias tautines šventes. Viena jų visai neužilgo (birželio 24-osios išvakarėse) - tai Joninės (Rasos). Rasos buvo senųjų lietuvių švenčiama saulėgrįžos šventė, trumpiausia naktis metuose, po Lietuvos krikšto ji buvo susieta su šv. Jono krikštytojo diena ir pavadinta Joninėmis. Tačiau paprindiniai šventės elementai išliko tie patys - laužų kūrenimas, vainikų pynimas, paparčio žiedo ieškojimas, šokinėjimas per ugnį.








Kita smagi lietuvių nacionalinė šventė - Užgavėnės. Tai žiemos šventė, kurios tikslas yra išvaryti žiemą ir prisikviesti pavasarį. Seniau per šią šventę būdavo vengiama sunkių darbų, nes vyraudavo įsitikinimas, kad jeigu sunkiai per Užgavėnes dirbsi, tai „per visus metus nebus poilsio, nepabaigsi darbų”. Šventė švenčiama likus 7 savaitėms iki Velykų. Ši diena tarsi karnavalas, vaikai tą dieną užsideda įvairiausias kaukes, vaikšto pas kaimynus prašinėti saldumynų. Svarbiausias Užgavėnių patiekalas - blynai. Pagrindinis momentas - šventės veikėjų Lašininio ir Kanapinio kova, Morės deginimas. Lašininis vaizduoja sotumą, persivalgymą. Jis – storas, su lašinių gabalu burnoje, kartais su kiaulės galvos kauke. Kanapinis – liesas, apdriskęs, skrybėlę susijuosęs kanapių pluoštu, nuspurusiais ūsais, o rankose – ilga lazda Lašininiui išvyti. Kanapinis su Lašininiu paprastai stumdosi, grumiasi, kol galiausiai Kanapinis nugali. Visa tai simbolizuoja nenorinčios pasitraukti žiemos kovą su žmonių išsiilgtu pavasariu. Morė – tai vaisingumo dievybė, kuri sudeginama lauže tam, kad vėliau atgimtų. Su ja „išvaromas“ susikaupęs blogis, kartu ir įkyrėjusi žiema.








Lietuva žaidime

Žaidime mes nesam nei stipriausia, nei silpniausia šalis. Mes esame vidutiniokai, pagal egov.4you.info esame 21-mi pagal padaromą žalą. Nemažai mūsų stipriausių žaidėjų turi Lenkijos pilietybę dėl “bonusų”. Mūsų stipriausi kariniai būriai yra Lithuanian Shadows (jie taip pat turi padalinį pirmos ir antros divizijos kariams) bei The Unit. Abu jie yra gerai organizuoti ir samdomi. LEO ir Geležinis VIlkas yra labiau tinkami ne tokiems aktyviems žaidėjams ir žaidėjų masei. Lietuvos Karo Akademija koncentruojasi tik ties jaunaisiais žaidėjais. Lietuvoje yra penkios didelės partijos, kitos į top5 nepretenduoja. Didžiausia partija yra Lietuvių Nacionalistų Partija su 178-iais žaidėjais. Be abejo, pas mus yra nemažai apolitiškų asmenų, kurie nepriklauso jokiai partijai. Šalis yra praktiškai pasidalinusi į du politinius frontus, kurie ištisai riejasi, taičiau kai iškyla reikalas kovoti, žmonės susivienija ir kovoja petys į petį. Tai, manau, padaro žaidimą įdomesnį tiems, kas domisi politika : )

Už Lietuvą!


Iki kitų kartų,
KM komanda