PASLAPČIŲ KAMBARYS

Day 1,967, 10:22 • Published in Lithuania Lithuania • by ZIGMANTAS SIERAKAUSKAS


...Šiandien, po varginančių savaitės darbų, pagaliau ištrūkau iš slegiančio miesto gniaužtų ir vykstu į savo pamėgtą gamtos kampelį, į savo šeimos vilą, kuri jau keletą kartų priklauso Sierakauskų giminei. Vila įsikūrusi labai gražioje vietoje, ant jūros kranto ir iš visų pusių apsupta pušynų. Viloje labai grynas ir sveikas oras. Kai ištrūkstu iš miesto ir atvykstu į vilą, pradžioje man oro būna kiek per daug. Nuo jo grynumo truputėli svaigsta galva, bet po kurio laiko priprantu ir pilna krūtine kvėpuoju, be galo gaiviu, jūros ir pušų oru. Čia man labai patinka pailsėti nuo miesto šurmulio. Čia galiu atsipalaiduoti ir užsiimti veikla, kuri teikia man malonumą...

...Šitoje vilos dalyje paskutinį kartą lankiausi labai seniai. Bet vieną dieną nenumaldoma vidinė trauka mane paskatino ateiti būtent į šią pastato dalį. Čia nebuvau gal jau dvi dešimtis metų... Atvėriau seniai darinėtas, masyvias, nagingo meistro sumaniai išpuoštas, ąžuolines duris, ir iš skausmo sucypė vyriai. Žengiau vidun ir prieš mano akis atsivėrė iki skausmo pažįstamas vaizdas: visos kambario sienos, nuo grindų ligi lubų, nustatytos knygų lentynomis. Lentynos sumaniai išpuoštos įvairiais, akį džiuginančiais, raštais. Jos pilnos senovinių knygų, dokumentų, žemėlapių, raštų ritinių ir senovės civilizacijas menančių artefaktų. Kambario pakraštyje išdidžiai stovi masyvus raudonmedžio rašomasis stalas, išpuoštas įvairiais raižiniais, ir tą pačią akimirką užplūdo prisiminimai: prieš akis iškilo mano senelio vaizdas. Jis stovi palinkęs prie masyvaus stalo, rankoje laiko žvakidę, kuri mena dar Cezario laikus, ir blausioje žvakės šviesoje, studijuoja senovinius žemėlapius ir šūsnis įvairiausių raštų. Senelis tokiais momentais atrodydavo labai didingai ir paslaptingai, o aš aštuonmetis, stovėdavau nuošaliai, kambario pakraštyje, ir stebėdavau jį darbo metu, bijodamas net kvėptelt, kad mano išleistas garsas nenukreiptų senelio dėmesio nuo jo užsiėmimo ir, kad kuo ilgiau nenutrūktų šis magiškas vaizdas. Vaikystėje man atrodė, kad tai atvaizdas iš kokios senovinės pasakos apie burtininkus ir įsivaizdavau, kad senelis užsiima paslaptingų užkeikimų kūrimu...



Prie šio stalo sėdėjo dar mano prosenelis, kuris buvo tarpukario Lietuvos karininkas. Prosenelis dalyvavo visose nepriklausomybės kovose su lenkais su rusais ir su bermontininkais. Taip pat jis dalyvavo Klaipėdos krašto atgavimo operacijos planavime. Jei šis stalas galėtų kalbėti, manau išgirstumėm labai įdomių istorijų apie anuos laikus. Bet deja stalai nekalba, o žmonės, kurie galėtų tai papasakoti, sparčiai nyksta...
Prosenelis stalą perleido mano seneliui, kuris didžiąją gyvenimo dalį praleido, kasinėdamas senovės civilizacijų miestus ir tyrinėdamas tų civilizacijų rašytinį palikimą. Tad mano domėjimasis senovės paslaptimis tikriausiai yra tendencingas. Po senelio mirties, vietos prie šio stalo, mano tėvas neužėmė. Mano tėvas labiau mėgo finansų rinkas, negu, kaip jis mėgo sakyti, „kapstytis praeityje“. Aš taip pat dvi dešimtis metu sekiau tėvo pėdomis, kol vieną dieną neužėjau į paslapčių kambarį...

Bet šie įvykiai vyko prieš daugelį metų. Dabar gi jau aš pats braukiu dulkes nuo savo senųjų akinių, užsidedu juos, uždegu, vaškinę žvakę iš natūralaus bičių vaško. Bites jau keletą kartų auginame savo dvare. Žvakė, stovi, dar mano senelio pamėgtoje žvakidėje, kuri skaisčiai degdama, skleidžia malonų kvapą ir blausiai apšviečia, nuo senatvės pageltusius lapus, kuriuose aš kreipiuosi į tave, mano mielas drauge:

Sveikas, mano mielasis skaitytojau. Praleidęs šiek tiek laiko epasaulyje, pastebėjau, kad eLietuvos eistorijos rašytinių šaltinių nėra labai daug. Pasiknaisiojau truputi po dulkėtas knygų spintas, tačiau didesnio istorijos lobyno neaptikau. Tada man kilo mintis atgaivinti tai kas, kaip tikriausiai daugelis manote, yra pražuvę po gausiu istorijos dulkių sluoksniu.

Kreipiuosi į tave, mano mielas drauge, norėdamas iš eistorijos užmaršties prikelti garbingą ir didžią mūsų eprotėvių praeitį. Kartas nuo karto, papasakosiu tau, apie istorinius įvykius, kuriuos jau užpustė laiko smiltys. Mano drauge, sužinosi, kaip kovose užgimė ir sunkiai kraują liejo, dėl mūsų laisvės, eprotėviai, kad iki šiol turėtume savo brangiąją eTėvynę. Savo ištikimosios plunksnos pagalba, priminsiu tau svarbiausius mūsų eTėvynės istorijos įvykius ir svarbiausias asmenybes. Nebus pamiršti nei prezidentai nei paprasti piliečiai. Iš istorijos glūdumų prikelsiu istorines asmenybes, kurios stovėjo pirmosiose kovinės rikiuotės gretose, ir piliečius, kurie liejo kraują ir prakaitą antraeiliuose frontuose, bet kurie buvo ne mažiau reikšmingi eLietuvos raidai. Šitame kelyje man padės, mano prosenelio ir senelio surinkta, biblioteka.

O iš tavęs, mano mielas skaitytojau, nepriklausomai nuo tavo rango, amžiaus ar politinių įsitikinimų, tikiuosi visokeriopos pagalbos mano pasirinktame kelyje. Visi, kurie pamenate šiame pasakojime aprašytus įvykius, rašykite man asmenines žinutes. Šis prašymas galioja ir būsimiems rašiniams. Būsiu dėkingas už menkiausia informacijos kruopelyte. Prisidėkite prie istorijos išsaugojimo. Eikime, petys į petį ir kartu palikime rašytinį paminklą mūsų didingiems eprotėviams.

Ką gi, mano mielasis skaitytojau, savo grublėta ranka braukiu tirštus dulkių sluoksnius nuo senovinių manuskriptų*, foliantų*, inkunambulų* ir pradedu savo ilgą ir nepaprastą, ir tikiuosi tau, mano drauge, įdomią kelionę, eLietuvos istorijos labirintais...

!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
„...Pirmieji lietuviai įsikurė šiame žaidime dar prieš įkuriant eLietuvą. Buvo jie išsisklaidę po daug ešalių. Tačiau pagrindinis susibūrimo centras buvo eUK, kur buvo įkurta lietuvių partija - LT-United. 4-5 pagal dydi Britanijos partija, tačiau jos nariai buvo labai neaktyvūs, kadangi pamatę, kad žaidime nėra eLietuvos jie iš jos išeidavo. Ir tada atėjo ši diena...“

Nuoroda į rankraštį: http://www.erepublik.com/en/article/elt-pradzia-916459/1/20
!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!

Štai ką aptikau tarp senovinių savo senelio raštų. Ši trumpa dokumento ištrauka parodo labai įdomų dalyką: pasirodo ne visada mes turėjome savo eLietuvą. Pirmieji mūsų eprotėviai epasaulyje atsirado dar gerokai prieš eLietuvos susikūrimą. Gyveno ir dirbo svetimų ešalių gerovei ir stiprybei. Batsiuvys be batų, eLietuvis, be eLietuvos. Taip, mano drauge, ne visada mūsų ateitis atrodė tokia šviesi, kaip šiais laikais. Šiuo metu turime savo nepriklausomą ešalį, savo ekariuomenę, savo eprezidentą, savo eseimą, savo espaudą. Turim visas valstybinęs institucijas, kurių reikia laisvai ir nepriklausomai evalstybei. Tad branginkime ir saugokime tai ką pradėjo kurti mūsų protėviai ir ką sukūrėme iki šiol...

Aptikęs šį seną dokumentą, pradėjau ieškoti epiliečių, kurie dar atmena anuos laikus. Paieškos ne iš kart buvo vaisingos. Didžioji dalis, mano kalbintų, dokumente aprašomus laikus atmenančių esenolių, tuo metu buvo neaktyvus arba jau paliko eRepublik. Tik vienas senolis daugiau mažiau atsiminė anuos laikus ir sutiko pasidalinti savo atsiminimais, bet, kad ir kaip bebūtų gaila, tas senolis šiuo metu turi sveikatos problemų ir jo atsiminimų užrašymas nusideda neapibrėžtam laikui. Naudodamasis proga, linkiu jam kuo greičiau pasveikti. Šiai dienai tiek, mano mielasis skaitytojau...

*******************************************************************************************************************
Tėvynė – tai šventas žodis, kuris atplėšia mokslininką nuo knygos, atitraukia valstietį nuo arklo, valdininką nuo rašomojo stalo ir surenka visus prie vienos vėliavos, į kurią jie žiūri didvyrio drąsumu ir kankinio pasiaukojimu.
F. Šileris
********************************************************************************************************************
Paaiškinimai:
*INCUNABULAS (lot. Incunabula – lopšys, vystyklai) – ankstyviausio spaudos laikotarpio knyga nuo pirmųjų Johanno Gutenbergo spaudos darbų (apie 1446) iki 1501 01 01.
*FOLIANTAS [vok. Foliant 1. pusės popieriaus lapo (lot. folio, in folio) formato knyga, dažn. senovinė;
2. stora didelio formato knyga.
*MANUSKRIPTAS – (lot. mamuscriptum=manus-ranka + scriptus-parašytas) – rankraštis, dažniausiai senovinis.

Širdingai dėkoju:
Akviliutte‘i už avatarą ir piešinį.
Nexrow už kažkada parengtas ir išleistas žurnalistikos paskaitas.

Su nuoširdžia pagarba tau,
mano brangusis skaitytojau,
ZIGMANTAS