Komentarus apžvelgus arba žvilgsnis iš toliau
ForumuKarys
Idėja apie šį straipsnį ėmė suktis galvoje kai paskaičiau pusę komentarų po rinkiminiais partijų straipsniais. Tiesą sakant komentarai tokie pat baisūs kaip ir baisus pasaulis mažam vaikui, pirmą kartą atėjusiam į viešą vyrų pirtį.
Ką gi aš pamačiau paklausite? Pamačiau visiškai bereikalingus pykčius ir švaistomą laiką ginčijantis su savo oponentinėmis partijomis.
Kodėl tai yra baisu? - manęs paklausite. Todėl, kad už kurią partiją balsuosite ir kuri turės daugumą yra visiškai nesvarbu. Lygiai taip pat nesvarbu kokias sultis gersite: Cido, Kubuš ar Elmenhorster. Visos jos (partijos ne sultys) yra patriotiškos ir dirba Lietuvai. Visos partijos turi pakankamai kompetetingų žmonių, kurie užimtų valdančiuosius postus.
Kas valdys šalies iždą Moderatas, Nacionalistas ar Solidaristas yra nesvarbu. Visi jie gali padaryti klaidų kaip ir visi jie gali jų nepadaryti.
Vienintelis partijų kertinis skirtumas yra planai dėl šalies ateities. T.y. su kuo planuojami karai (ar taika), nes visas žaidimas pagrinde remiasi į vieną dalyką: karą ir pasaulio dominaciją.
Truputi gaila, kad to dar nematome, tačiau ne tai svarbiausia. Svarbiausia, jog pykčiai, kuri partija geresnė yra beprasmiai. Tai, kad pats asmeniškai jai priklausai jos nepadaro vertesnės už kitas.
- Forumu Karys
Comments
Čia, sakyčiau, nėra viskas taip paprasta kaip atrodo. Yra žymiai blogiau. Kiek man tenka matyti, partijos paprastai yra puolamos ne dėl skirtingų pažiūrų, o neva gynybiniais/prevenciniais tikslais.
Pavyzdžiui, pilietis A išsako kritiką piliečio B veiksmams. Kritikuojamasis pilietis B turi savo partiją, kuri 95-100% atvejų supras savo nario kritiką kaip tiesioginę grėsmę partijos įvaizdžiui, o tai yra jiems visiems, t.y. susitapatina su piliečiu B (savu). Tokiais atvejais piliečio B partijos nariai solidarizuojasi prieš "išorinę grėsmę" (svetimą). Kaip grėsmė suprantamas tiek pilietis A, tiek labai dažnai ir jo partija (ypač jei matoma ženklų, kad piliečio A partija jį palaiko, o jis ne šiaip koks išsišokėlis). Kadangi partija A dažniausiai nedaug tesiskiria nuo partijos B, tai savo partietį palaikys ir ji. Tada užsisuka begalinis ratas, mūsuose vadinamas partijų karais.
Jau trečius metus mirkstu šitoj baloj, teko ne vieną partijų karą matyti, ir gana atsakingai galiu pasakyti, kad tai neišvengiamas procesas, kadangi idijotų visada buvo ir bus. Paprastai jie sudaro daugumą - net ir tarp labai protingų žmonių. Visi iki šiol buvę partijų karai yra palaikomi baimės (kurios akys didelės), kurios vedami protingi idijotai rašo ilgas paklodes, o durni idijotai šmeižia ir įžeidinėja komentaruose. Bet tiek durni idijotai, kiek protingi yra savo paties susitapatinimo su savo partija kaliniai.
Procesas tikrai nėra iš maloniųjų niekam. Nebent absoliučiai mažumai žmonių, kurie supranta viso to neišvengiamybę, turi humoro jausmą ir bėgioja nuo vienos pusės prie kitos su malkom beigi degiuoju skysčiu, arba tiesiog sėdi fotely ir griaužia popcorną.
galima ir sėdint fotely nemačiom porą malkų mestelt 🙂
geras nick
v