Join the new world

Kol šiuo metu saulėtoje Meksikoje esu užstrigęs jau šešias dienas ir čia būsiu užstrigęs dar bent keturias (viso to priežastis galėsite sužinoti kai ateis tam laikas), nutariau pratęsti savo anksčiau aplankytų valstybių apžvalgą. Važiuojam!

Ankstesni šio ciklo straipsniai:
Kelionė aplink pasaulį [1]. Pirmieji įspūdžiai
Kelionė aplink pasaulį [2]. Pirmoji rimtesnė kliūtis
Kelionė aplink pasaulį [3]. Kaimyninių valstybių aplankymas

Kovo 31 diena. Po jaudinančios viešnagės Ukrainoje kitos stotelės pasirinkimas buvo iš dviejų variantų. Iš karto žinojau, kad tolimesnis kelias drieksis į pietus, taigi teko rinktis tarp Bulgarijos ir Rumunijos. Nuspręsti nebuvo sunku. Kodėl? Dar neseniai kovojau pats prieš Rumuniją, todėl jų valdžia tikrai neturėjo manęs pamiršti. Aišku, vėliau ar anksčiau šią valstybę teks aplankyti, tačiau dabar geriau jau rinktis Ukrainos sąjungininkę Bulgariją. Vien dėl to, kad prašantis pilietybės asmuo yra iš draugiškos šalies. Taip ir buvo padaryta.



Keletas minučių laiko skyrimo susiražinėjimui su atsakingu asmeniu iš Bulgarijos, taip pat šioks toks svarstymas dėl mano kandidatūros ir po paros laiko aš jau visateisis Bulgarijos pilietis. Prasidėjo tinkamo mūšio paieškos. Tuo metu nors bulgarai ir buvo užėmę nemažai svetimų teritorijų, tačiau tiesioginio karo neturėjo su jokia kita valstybe. Teko tenkintis pasipriešinimo karu, kurį sukėlė ta pati Ukraina. Tik po kelių parų pagaliau Išlauktas tinkamas momentas ir jubiliejinis BH medalis už jau skirtingą dešimtają šalį pasiektas. Triskart valio!

Balanžio 5 diena. Po Bulgarijos kita laikina mano stotelė tapo jau anksčiau minėta Rumunija. Iš tiesų kito varianto nelabai ir turėjau. Kaip ne kartą jau minėjau, stengiausi, kad aplankyta kita šalis būtų praėjusios kaimynė, o žinant tokią situaciją, kad Rumunija tuo metu buvo skersai užstojusi kelią į pietų pusę, tai nori nenori teko bandyti gauti šios šalies pilietybę. O tai padaryti išties nebuvo lengva.



Tuo metu pristatinėjant save ir siekiant tapti kokios nors šalies piliečiu, nurodydavau, kad mano originali šalis yra Lietuva. Vienais atvejais tai tikrai padėdavo, o šįkart, manau, tai padarė meškos paslaugą. Kai dabar pagalvoju, gal dėl to, kad jie dar neužmiršo prarastos iniciatyvos siekiant išsaugoti mūsų originalias žemes netolimoje praeityje. Jų valdžia buvo gana sunkiai sukalbama, vengdavo atsakinėti į mano žinutes, o jei atsakydavo, tai tik po kurio laiko. Tai tikrai erzindavo, tačiau viskas baigėsi sėkmingai. Rumunija tapo vienuolitka mano aplankyta šalimi. BH medalis pasiektas netikėtai labai lengvai, žinant, kad pasirinkau mūšį prieš Lietuvos sąjungininkę Lenkiją. Giliai širdyje tikėjausi tikrai sunkesnės kovos, tačiau užteko tradicinės jau tapusios 4kk žalos.

Balandžio 6 diena. Sekančios mano stotelės buvo tikras saldainiukas. Dabar jau galiu išduoti mažą paslaptį, kad šis laikotarpis buvo pats lengviausias per visą kelionės laiką. Per penkias dienas aplankytos net keturios balkanų valstybės! Pirmąja iš jų tapo Serbija.



Jei kada prašysite pilietybės balkanų šalyse, tai žinokite, kad tik vienetai iš jų turi kokias nors anketas. Daugumoje iš jų užtenka tiesiog pateikti prašymą ir jei norite pagreitinti procesą paprasčiausiai susisiekite su viršesniais piliečiais. Dėl šio punkto Serbija buvo išimtis ir joje dar reikėjo užpildyti ir atsakyti į iš anksto paruoštus klausimus, tačiau kitose to net nereikia. Pilietybės prašymo pateikimas, anketos užpildymas, atsakingų asmenų informavimas – tai pagrindiniai punktai visiems piliečiams kuo greičiau gauti Serbijos pilietybę. Taip ir buvo padaryta. Taip pat surastas mūšis prieš Bosniją ir Herzogoviną, sukalta reikiama žala ir visi planai įgyvendinti.

Balandžio 7 diena. Po Serbijos buvo planų brautis dar toliau į pietus, tačiau žinant, kad ten tokios nepatikimos valstybės savo regionų atžvilgiu kaip Albanija, Juodkalnija ir kitos, nutariau nerizikuoti. Geriau išlaukti tinkamo momento kada jos sustiprės, o ne dabar vargais negalais gauti jų pilietybę ir po to jas kam nors ištrynus, jose užsibūti ilgesniam laikui nei planuota. Man to nereikia. Taigi vadovaujantis tokia logika mano tolimesnis kelias vėl kyla į šiaurės pusę taip skersai maišant Europą ir sutinkant tryliktą aplakytą šalį Bosniją ir Herzogoviną.



Kaip jau minėjau, su balkanų šalimis dėl pilietybės klausimų jokių rūpesčių nekildavo. Jos gan operatyviai ir greitai nutardavo priimti mano pilietybę negaišinant tiek mano, tiek ir savo brangaus laiko. Ne išimtis buvo Bosnija ir Herzogovina. Pilietybė priimta neprabėgus nei porai valandų. Sutikimas gana šiltas ne tik straipsnio komentaruose, tačiau ir sulaukta asmeninių žinučių. Tiesa, ne tik piliečių iš Bosnijos ir Herzogovinos. Netikėtai parašė vienas albanas, esantis savo valstybėje iš viršesnių postų ir teigiantis, kad laukiamas aš Albanijoje. Tai buvo gana malonus gestas. Tačiau šįkart paaiškinta, kad kelionės planai kol kas aplenkia šią šalį ir ateityje būtinai aplankysiąs ją. Jis palinkėjo sėkmės ir pasiūlė savo pagalbą ateičiai, jei kada jos prireiks. Malonu, tiesa?

Balandžio 8 diena. Keliaujame toliau ir susidūriau su tam tikromis problemomis. Pagal kelionės idėją ir mano logiką kita aplankyta šalis turėtų tapti Kroatija, tačiau tuo metu ją intensyviai trynė kitos valstybės. Dėl šios priežasties aš pabijojau keltis jau į minėtą šalį ir bandyti laimę. Pasirinkau tiesiog saugesnį variantą – Vengriją.



Ir dėl šio sprendimo nei kiek neapsirikau. Dabar tiksliai nepamenu, tačiau berods Vengrijos seimūnai mano pilietybę priėmė per kokias dešimt minučių. Nespėjau net informuoti vengrų valdžios apie mano tikslus bei planus. Va čia tai greitis! Tiesa, su tinkamo mūšio paieškomis sekėsi šiek tiek sunkiau. Šiaip ne taip rastas pasipriešinimo karas, kuriame sukalta reikiama žala Venngrijos pusėje, išleistas straipsnis ir jau keturioliktoje valstybėje visi planai įvykdyti. Keliaujame toliau ir metas vis dėlto aplankyti vos prieš kelias dienas praleistą Kroatiją. Tačiau tai buvo mano viena iš didžiausių klaidų. Nors Kroatijos pilietybę gavau pakankamai greitai, tačiau po to sekusios aplinkybės apvertė viską aukštyn kojomis. Bent trumpam balkanų apgultis baigėsi, o priežastis dėl ko taip nutiko, sužinosite jau kitame straipsnyje. Iki greito!