Bailiai mes ar ne bailiai?

Day 2,639, 03:12 • Published in Lithuania Egypt • by freshass


Sveiki. Per visą savo parašytų straipsnių istoriją buvo vos keli, kuriuose atsispindėjo mano subjektyvi nuomonė. Didžiojoje daugumoje buvo grindžiamasi patikrintais faktais ir kiek įmanoma išsakyta objektyvi nuomonė remiantis įvairiais šaltiniais. Tačiau šis straipsnis šiek tiek kitoks. Tai grynai mano asmeninė nuomonė, kurią iššaukė pastarųjų mėnesių ir dabartinės valdžios veiksmai. O tie veiksmai tiek manęs, tiek tikiu, kad ir didžiosios mūsų visuomenės netenkina.

Turbūt sutiksite, kad norint laimėti ne tik mūšį, bet ir karą, būtinas tarpusavio supratimas. Turi būti tam tikra grandis tarp valdžios ir paprastos visuomenės, kuri nemato ir nežino užkulisinių peripetijų. Jei kokiame nors slaptame pokalbių kambaryje sprendžiami svarbūs valstybės reikalai, tai tokia strategija neturi būti palikta užmaršty kelių veikėjų žinioje. Anksčiau ar vėliau tai turi būti atskleista ir paprastiems Lietuvos piliečiams, kurie sudaro 99% visos šalies populiacijos. Nebūkime šnipai savo valstybėje ir neslėpkime grandiozinių planų. Tebūnie – jie nepasiteisins, nepavyks, tačiau nors bus žinoma dėl ko mes kovojame ir eikvojame savo resursus.

Lietuvos skilimas jau prasidėjo. Vertinant ne tik teritorijų mažėjimą, tačiau ir, galima sakyti, vientisos kariuomenės nebūvimo. Šiuo metu mes esame susiskaldę ir patys nežinome ko mes siekiame. VIename mūšyje nurodama kariauti vienoje pusėje, kitame – kitoje. Dažnai pasitaiko ir tai, kad mūšiui jau įpusėjus keičiami planai. Dėl ko, kaip, kas tai iššaukė? Lietuvos piliečiai turi tai žinoti ir aiškiai matyti viso to priežastis, o ne patys ieškoti ir bandyti aiškintis šią painią situaciją. Užteks žaisti užkulisinius žaidimus. Pradėkime bendrauti, pradėkime siekti bendro tikslo, o ne kaip šunys stengtis vieni kitiems pakenkti.

Šiuo metu Lietuva išgyvena ne pačius geriausius laikus. Tai tiesa. Tam galima priskirti keletą priežasčių. Pasirinkti nepalankūs bonusai, kurie skatina ir vilioja mūsų arčiausius priešus. Taip pat Lenkijos užsienio politikos metamarfozės keičiant kryptį ne mūsų naudai. Tačiau pagrindinė priežastis, kaip jau minėjau anksčiau, tai bendravimo tarpusavy nebuvimas. Prieš kurį laiką dar rengdamas straipsnių ciklą „Lietuvos karai“ nuodugniai ištyrinėjau beveik triejų metų Lietuvos istoriją, teko bendrauti ne su vienu žinomu Lietuvos piliečiu, teko rinkti informaciją iš daugelio jau dabar užmirštų straipsnių. Tuo metu buvo viskas kitaip. Nors pasitaikydavo įvairių nesusipratimų bei išimčių, tačiau priešai prisėdę prie bendro tikslo tapdavo draugais. Mūsų žemėse gyveno rumunai, rusai, švedai ir kiti nelaukti svečiai. Tekdavo kurti įmantrius planus, o kai jie nepavykdavo, beveik nuleisdavome rankas. Tačiau tas žodis beveik daug ką reiškia. Atsikeldavome iš naujo, pasisemdavome naujų jėgų ir vėl kibdavome į darbus. Išvarėm mes ir rumunus, ir rusus, apturėjom epinių mūšių ir karų, buvome galingi. Tiek teritorijų gausa, tiek ir tarpusavio supratimu. O kas dabar?

O dabar mes esame bailiai. Ar tenkina jus tokia bailio rolė? Ar patinka jums kalti už Švediją, Baltarusiją ar kitokią šalį, kad tik išneštume savo sveiką kailį ir tyliai tupėtume su vienu regionu apišarvoję nepraeinamomis sienomis? Manęs tai ne. Kad ir koks šis žaidimas tapo jau nuvalkiotas, tačiau bailiu būti nesinori. Duokite aiškius nurodymus apsaugoti savo žemes ir aš kalsiu kiek tai leis galimybės. Dar neseniai buvo galvojama, kad neapsisaugosim nuo rumunų. Apsisaugojom? Apsisaugojom. Vienybėje yra jėga. Pralaimėkime mūšį garbingai ir priešindamiesi, o ne bėgdami nuo mus persekiojančių priešų ir galų galiausia kai būsim įsprausti į kampą, vistiek pralaimėsim. Tačiau tada pralaimėsime kaip pilkos bailios pelytės, o kitu atveju išnaudodami savo visą potencialą ir besipriešindami naujiems priešams pralaimėjimas nebus toks ir skaudus.

Laikas mums būti ištrintiems. Seniai laikas. Per daug mes tapome arogantiški. Pamiršome kaip reikia siekti bendrų tikslų. Mokame tik džiaugtis ir prisiminti dar neseniai okupuota Rusija, kada vienu metu pagal teritorijų dydį buvome didžiausia pasaulio valstybė, tačiau nepagalvojame, kad ir tada mes buvome bailiai. Prisiartinus amerikiečiams mes dėjome į kelnes ir nešėme kudašių, tačiau kai kurie tik ir teprisiminė okupuotą Rusiją. Ištrynėme Rusiją, pamokėme Maskvą! Nu ir kas? Atvedėme amerikiečius į Europą, galima sakyti padėjome jiems užimti estus, o patys vėl nėrėme į krūmus. Gana save apgaudinėti! Nebebūkime silpnavaliai ir nusileiskime ant žemes. Nesame mes galingi, tačiau žiūrint į praeites įvykius nesame ir bailiai. Nepamirškime, kad aš, tu ir mes esame lietuviai ir turime kovoti už savo žemes. Valdžia, atsibūskite ir liaukitės kažko bijoję. Diplomatiškai nesigauna, tai kelkime ginklus ir nustebsite kiek vienybė gali padaryti! Lenkai galingi, tačiau ar mes kitokie?