Join the new world

Šias savaites vyko darbas dviem kryptimis – naujų ambasadorių paieška ir pokalbiai su įvairiomis šalimis dėl jų ir Lietuvos tarpusavio santykių perspektyvų
Dėl pirmosios krypties – mūsų pesimizmas, deja, pasiteisino – URM darbuotojų ratas nedidėja taip sparčiai, kaip norėtųsi. Žinoma, URM komandą papildė patyręs ambasadorius JAV Vodee, tačiau tikrai lauktume daugiau savanorių, galinčių prisidėti prie vienos svarbiausių valstybės gyvenimo dalies – užsienio politikos kūrimo ir įgyvendinimo. Esate ambicingi? Norite savo šalies pergalės? Norite matyti Lietuvą pergalingą, stiprią, gerbiamą valstybę? Ieškote kas tai gali padaryti? Tuomet pažvelkite į veidrodį ir pamatysite asmenį galintį solidžiai prie to prisidėti. Ir nereikia aiškinti „aš norėčiau, bet...“ Liaukimės tikėję, kad kažkas kitas turėtų daryti tai, ko mes norėtume ar apie ką svajojame.



Kalbant apie antrąją veiklos kryptį, darbo čia netrūko. Jau Seimo chate buvo pristatytos ir išsamiai aptartos peripetijos dėl MPP su Latvija, dėl ko ne po vieną kartą vyko pokalbiai tiek su Latvijos, tiek ir su JAV vadovais. Čia reikėtų pažymėti, kad MPP pasirašyta ne tik iš emocinio prieraišumo ir kaimynų atžvilgiu, bet ir dėl kelių svarių priežasčių. Visų pirma, nepriklausomai nuo Latvijos narystės aljansuose, latviai yra vieni aktyviausių ir ištikimiausių mūsų sąjungininkų. Antra, ne visi latviai mano, kad būti su Lietuva ir Estija skirtinguose aljansuose buvo geras sprendimas (bet mes kažkada juk irgi pasirincome CoT, kai latviai ir estai nuėjo į TWO, ar ne?). Trečia, geri santykiai ir pasirašytas MPP su Latvija mums atveria ir gerus santykius su JAV, kuri buvo labai sunerimusi dėl mūsų šalių santykių. Po pasirašyto MPP su latviais galima praktiškai bet kada rašytis MPP su JAV , jei tik to, žinoma, mums reikės.

Su JAV buvo aptartas ne vien Latvijos klausimas, bet ir dviejų šalių bendradarbiavimas, kokius aljansus ketina rinktis Lietuva, karų Skandinavijoje ir santykių su Rusija klausimai. Diskusijos buvo vaisingos, abi šalys suprato viena kitos pozicija, JAV pažadėjo nesiimti ir nepalaikyti kokių nors priešiškų veiksmų Lietuvos atžvilgiu.

Įvyko gan įdomus apsikeitimas nuomonėmis ir ilgesnės diskusijos su Švedijos CP, kuris dar kartą pakartojo sklandančią informaciją apie tai, kad mūsų seni geri priešai – Asgardo aljansas ketina išsivaikščioti. Švedija siūlo Lietuvai ateityje bendradarbiauti ir gyventi taikiai... Šis klausimas nėra toks paprastas ir, tikėtina, nepriklausomai nuo to, kas Lietuvoje ar Švedijoje bus išrinktas nauju CP, pokalbiai ta tema tęsis.



Lenkija ir Baltarusija. Prezidentas skyrė didelį dėmesį bendravimui su Lenkija ir jam pavyko pasiekti, susitarimą, kad Lenkija perleistų Lietuvai ir užimamą Bresto regioną, kuriame buvo Lietuvai reikalingas maisto (elnių) bonusas, su sąlyga kad lietuviai savarankiškai sukels RW šiame ir dar viename iš Lenkijos regionų. RW kėlimas pavyko sklandžiai, sklandžiai pavyko ir paleisti NE įstatymą pirmniesiems. Deja Baltarusija užsitikrino LETO ir ASTERIA prio savo mūšiui ir po aršių pusantros paros trukusių kautynių atsilaikė prieš Lietuvos puolimą. Kalbant apie tolimesnes Baltarusijos – Lietuvos karo perspektyvas, ateitis gana miglota iki kol Lietuva aiškiai neapsispręs dėl savo narystės aljansuose, nes Baltarusija, pati būdama silpna, turi vienus geriausių MPP, kurie pagal skaičių vos nusileidžia Lietuvai (Lietuva – 10 MPP, Baltarusija – 9), o pagal jų kokybę(t.y. šalių karinę jėgą) - galbūt ir lenkia. Vienas klausimas – kas sugebės labiau užsitikrinti nuolatinį sąjungininkų palaikymą – Lietuva ar Baltarusija. Žvelgiant iš optimistinės pusės – tautiečiai juk skundėsi nuobodžiu gyvenimu ir karo poreikiu. Tai kaip ir gavo ko ieškojo, argi ne taip?





Po švelniai tariant drąsių (diplomatine kalba pavadinkime taip) Lenkijos CP pareiškimų apie sąjungininkus ir jų vaidmenį, netruko ateiti ir atsakomoji reakcija – Lenkijos CP gavo temp.baną – (norintys gali pasigrožėti) . Tačiau, tiek RL tiek ir žaidimuose įžūlius pareiškimus daro arba bepročiai, arba drąsūs avantiūristai, jaučiantys teisę tą daryti ir likti nenubaustiems (ne bano prasme, bet kitomis, sakykime taip - daug svarbesnėmis). Ir įrodymų, kad Lenkijos CP ne šiaip trolino ilgai laukti nereikėjo. Visų pirma, Lenkija pasirašė MPP su Vengrija , lygiagrečiai visame pasaulyje nuskambėjo pasirašytas NAP tarp Serbijos ir Ispanijos bei Lenkijos , kuriuo Serbija palaipsniui grąžina Ispanijai visus originalius jos regionus. Lygiagrečiai vyksta derybos ir su kitomis šalimis, tačiau jau šiandien garsiai kalbama apie tai, kad, ko gero, formuojasi aiški ašis: Lenkija/Ispanija – Serbija – Vengrija – Slovėnija. Ir dabar vienu svarbiausių klausimų tampa kurlink pasuks tokios šalys kaip Rumunija, Graikija ir Argentina – ar prisidės prie šios ašies ir žaidimas taps neįdomus dėl jos dominavimo, ar kursis stipri atsvara šiai ašiai. Laikas parodys ir kaip išsidėstys būsimieji aljansai, ir ar Lenkijai neteks sumokėti už savo CP avantiūrizmą... Kita vertus, istorija juk nugalėtojų neteisia, ar ne?

Gerokai sunkesnės nuotaikos vyrauja AURORA aljanse. Ne taip seniai AURORA vadovybė paskelbė optimizmu nedvelkiantį kreipimąsi į savo karius, pažymėdami kad aljansui atėjo sunkios dienos. Po garsiųjų Lenkijos CP pareiškimų ir grįžtamosios piktos reakcijos, ir vėliau prasidėjusio Lenkijos –Vengrijos – Serbijos flirto, AURORA aljanso nariai patiria vieną pralaimėjimą po kito. Tas paaiškinama ir gerokai susilpnėjusiu AURORA bendradarbiavimu su SIRIUS, kaip ir išryškėjusiais įvairiais nuomonių skirtumais tarp aljanso narių. Viename iš analitinių straipsnių bandoma aiškintis kokios šiuo metu problemos visgi yra lemiamos – santykiai su SIRIUS, komunikacija aljanso viduje, ar skirtingi narių interesai ir srovės aljanso viduje? Iš interviu galima spręsti kad ko gero pastaroji problema yra didžiausia, nes kol Bulgarija, Makedonija, Venesuela inirtinguose mūšiuose bando kovoti dėl teisės likti ar atsirasti pasaulio žemėlapyje, Vokietija kariauja puolamuosius karus Skandinavijoje, Italija tuo tarpu neslepia proSirius orientacijos ir tikėtina jungsis prie naujojo lenkų-vengrų-serbų aljanso. Gal tuomet, matant šias tendencijas ir nebekeista, kodėl Auroros kovotojai nuteikiami pesimistiniam scenarijui ir teigiama kad „aljansui bet kuriuo atveju atėjo sunkūs laikai“.




Pietų Amerikoje subyrėjus šio žemyno šalių susitarimui, ASTERIA ir LETO šalys toliau skina pergales.


Visų pirma, Lietuvos sąjungininkė ir AURORA narė Venesuela patyrė vieną smūgį po kito. Šiuo metu visiškai aišku, kad jos puolimas buvo puikiai parengto ir darniai suveikusio plano dalimi, kada ją vienu metu užpuolė Portugalija, Peru, Kolumbija, RW sukėlė Brazilija. Venesuelos teritorija liko padalinta tarp 4 ASTERIA/LETO šalių ir jos ateitis lieka neaiški, juo labiau kai į pagalbą atėjo Serbija. Šalies viduje kilo reakcija, kadangi prezidentas ignoravo Venesuelos mūšius pagrindinį dėmesį skirdamas tiems sąjungininkams, kuriems gyvybiškai svarbu buvo turėti/atgauti regionus Kongreso rinkimams. Todėl Kongrese inicijuotas nepasitikėjimas CP. Prezidentui pašalinti pritrūko 1 balso (17:9) itačiau įtampa nesumažėjo ir matyt išliks iki kitų CP rinkimų

JAV okupavo paskutinį Kubos regioną. Šios šalies kongresas balsavimu išreiškė valią prisijungti prie LETO aljanso ir buvo suplanavęs AS, tačiau dėl JAV puolimo pastarojo surengti nepavyko.

Nepaisant išaugusios įtampos tarp Čilės ir Argentinos, tiesioginių karo veiksmų tarp šių šalių taip ir neprasidėjo. Čilė prarado dalį savo bonusų (vaisių ir gumos regionus), ir paskelbė NE Peru, bandydama padėti Venesuelai. Tačiau Peru, kontroliuodama užimtus Venesuelos regionus liko neištrinta, ją nuo Čilės skiria Kolumbija. Čilės padėtis ganėtinai komplikuota, nes jei ji ir toliau norrėtų padėti Venesuelai ir skelbti karą arba Kolumbijai, arba Brazilijai, su kuriomis ribojasi, užkariavusi jų teritorijas, be abejo susidurtų su stipriausia epasaulio šalimi Serbija, kontroliuojančia strateginį Gvianos regioną. Todėl Čilė daro „ėjimą žirgu“ ir šiuo metu organizuoja... AS į Indiją. Koks tikrasis šio AS tikslas – turbūt pamatysime artimiausiomis savaitėmis...




Iš įvairių šaltinių sklinda tos pačios žinios – Asgardo aljansas, išgyvenęs ne vienerius metus ir ne vienerius priešus, panašu kad artimiausias mėnesiais užbaigs savo egzistavimą. Pasak Švedijos ir Rusijos prezidentų, Suomija linkusi sukti savo keliu. Švedija, kuri paskutiniu metu aktyviai bendradarbiavo su Rusija ir prieš kelias dienas pratęsė Smalando ir Scania regionų nuomos sutartį, dabar ieško sąlyčio taškų ir su Lietuva, siūlydama keisti mūsų šalių santykius. Tuo tarpu 4 šalys: Vokietija, Danija, UK ir Olandija prieš kelias dienas pasirašė Šiaurės Jūros Apsaugos Paktą (North sea Protection Pact) . Taigi, akivaizdžiai susidaro stiprus blokas, galintis pretenduoti į bonusinius Skandinavijos regionus.

Tuo tarpu užsibaigęs karas tarp Asgardo iš vienos pusės bei Olandijos, UK ir Vokietijos – iš kitos pusės atrišo rankas Suomijai imtis aktyvių veiksmų. Šiuo metu ji sėkmingai puola Estiją, kuriai apsiginti nuo agresoriaus bus tikrai nelengva, nes ROOT aljanso galimybės suteikti bent kiek ženklesnę paramą yra ribotos.

Tuo ir baigsime eLietuvos ir epasaulio užsienio politikos apžvalgą. Tikimės, kad ji Jums buvo naudinga.