Join the new world

Sovietinės reokupacijos metais pabalčio šalys buvo sovietizuojamos, buvo masiškai keliami rusų ištisos šeimos į aneksuotas žemes, taip buvo norima paspartint nutautinimo procesą. Visa tai truko apie dešimt metų (buvo intensyviausiai keliami gyventojai, bet rusai ir jų šeimos gyvent į pabalčio šalis buvo keliamos iki pat 1990~). Pažiūrėjus su kokiomis problemomis dabar susiduria Ukraina, kalbu apie hibridinį karą, mes vis atsigręžiame į savo kiemą, ar mums tai negresia? Mums, lietuviams, NE! Latviams ir estams visai kitokia situacija, pas juos kur kas daugiau rusakalbių, todėl kam mes turime būti dėkingi už tai?

1944~1953 vyko ginkluotas pasipriešinimas okupantams. Lietuviai kovėsi petis į petį prieš okupantus, buvo sakoma, kad dienomis sovietai valdžiu buvo, o naktimis lietuvių partizanų. Jie laimėt ir iškovot nepriklausomybės nesitikėjo, jie norėjo parodyt kapitalistiniams vakarams, kad Lietuva buvo aneksuota ir, kad turi vykdyt Atlanto chartijos nutarimus. Vakarai tai matė ir žinojo, bet nesiryžo veltis į didesnes derybas dėl Baltijos šalių laisvės, galbūt nenorėjo net matyt to. Viltis išliko gyva iki paskutinio partizano kraujo lašo. Partizanai buvo ta jėga, kuri paruošė dirvą mūsų laisvei. Kaip sakoma, šaknys karčios, vaisiai saldūs.



Partizanai mane visad žavėjo, man gėda už tuos, kurie nežino dėl ko jie kovojo ir koks buvo jų vaidmuo mūsų nepriklausomybės atžvilgiu. Reikia žinot, kad jie ne vien kovojo, bet ir rašė. Apie jų kūrybą ir bus šis konkursas, manau, kad tikrint jūsų žinias yra žema, bet pasinert į jų kūrybą bus dieviška.

Konkurso taisyklės:
*Surandam jums labiausiai patikusį partizano sukurtą eilėraštį, pageidautina ketureilis.
*Siunčiam juos man arba ZIGMANTAS SIERAKAUSKAS
*Prizas nei didelis, nei mažas, viso labo 1000cc