Join the new world

Kadencijai artėjant į pabaigą, noriu apžvelgti pagrindnius darbus ir pasidalinti porą minčių ateičiai.


Porą kartų susitikime derėtis, atrodo sutarėme dėl visko, kas aktualu, parengėme sutarties projektą – su juo galite susipažinti čia. Paprašius lenkų pateikti savo nuomonę ar pasiūlymų sutarčiai, nebuvo jų sulaukta. Tačiau del susiklosčiusių aplinkybių, sutarties pasirašymas atidėtas sekančiai kadencijai. Taipogi, galų gale, atgavome Sudovos regioną, tad galėsime turėti 40 narių seimą, neužimant svetimų regionų.


Santykiai su Latvija pastarosiomis savaitėmis ėmė klostytis optimistiškai. Kaip ir sakiau, kadencijos pradžioje latviams pateikiau pasiūlymą dėl taikos, į kurį latviai niekaip nesureagavo. Tačiau vėliau, Latvijos politinėje vadovybėje irgi įvyko pokyčių. Netiesiogiai sužinojus, kad naujoji vadovybė nebūtinai nusiteikusi kovoti bet kokia kaina iki pergalės ar mirties, pradėjome kalbėtis ir po nuoširdžių pokalbių praėjusį savaitgalį susitarėme, kad galime paversti karą TW.

Esminės TW sąlygos – abi pusės pralaimi puolimus atakuodamos priešininko regionus. Jei netyčia regionas yra užimamas, laimėtojas turi sulaukti autoatakos, o užimtame regione turi būti sukeltas sėkmingas RW. Tuo pačiu metu negalima turėti daugiau nei 1 užimto regiono. Puolant regionus taikiniu imami regionai be bonusų (siekiant sumažinti galimą žalą dėl prarastų regionų).

Latvija norėtų palaikyti TW dėl kai kurių priežasčių, kurių susitarėme su Latvijos vadovybe neviešinti ir neaptarinėti. Iš pradžių, latvių prašymu sutarėme bent jau savo šalyse neviešinti ir susitarimo dėl TW, tačiau per šią savaitę tapo aišku, kad deja tai sunkiai įmanoma. Pirmiausia todėl, kad pagal senus įpročius, piliečiai, kurie neįeina į abiejų šalių politinę vadovybę, kala mūšiuose tada ir ten, kur to visiškai nereikia ir priešingai – nelabai kovoja tada, kai reikia laimėti. Analogiškai ir su sąjungininkais – pastarieji lyg tyčia kovoja tada, kai reikia pralaimėti ir sunku sulaukti jų pagalbos tada, kai reikia apsiginti. Iš pradžių galvojome, kad problemos yra tik su latvių sąjungininkais ir galbūt jų veiksmuose galima įžiūrėti trolinimo ar klastos, deja po poros mūšių įsitikinome kad ne ką geresnė situacija su mūsiškiais, o užvakar teko net kovoti už Latviją vengiant nereikalingos pergalės. Žinoma, regiono užėmimas neprieštarautų sutarčiai ir nebūtų joks pažeidimas, bet tai nebūtų protinga, atsižvelgiant į abiejose šalyse esantį butthurtą vieni kitų atžvilgiu – tai ir vėl pakurstytų aistras ir tikrai nepaverstų šito TW ramesniu ir prognozuojamu. Ir galų gale – susitarimai daromi todėl, kad ir patys jų laikytumėmės ir galėtume reikalauti to iš kitų. Tai susiję ir su mūsų reputacija, ir ne tik latvių akyse, todėl mes laikysimės sutarties, o kaip bus toliau – tegu sprendžia būsimas CP.


Kažin ar dar liko nepastebėjusių, kad adminai įvedė oro mūšius. Greičiausiai tai ir yra žadėtasis atnaujinimas, kuriuo adminai žadėjo sulyginti senų tankų ir ką tik įsiregistravusių naujokų galimybes. Pasaulio spaudoje buvo gausybė nuomonių ir diskusijų tuo klausimu, ir visgi šiame atnaujinime yra ir gerų, ir blogų momentų. Gerų eilinį kartą mažiau. Taip, naujokų ir tankų galimybės iš pradžių buvo lygios jėgos prasme. Tačiau nelygios jei vertinti sukauptus resursus, nes senieji tankai pirmosiomis dienomis puolė investuoti į ranko oro mūšiuose auginimą išleisdami tam tūkstančius EB, kurių, žinoma, neturi joks neseniai registruotas naujokas. Todėl jau dabar, praėjus porai savaičių aiškiai matyti žalos skirtumai, kuriuos gali padaryti tą patį FF skaičių sukalantisb standartinis EB nenaudojantis pilietis, ir supertankai, užsikėlę rank. Vėliau, įvedus treniruoklius oro mūšiams (ką adminai irgi pažadėję), tas skirtumas išryškės dar labiau. Taigi, teoriškai – lygios galimybės, praktiškai – vien lygių galimybių duodant nuo pradžių po 0 strength neužtenka. Bet yra kaip yra. Blogoji dalis ir ta, kad įvedus Maverick packą, atėjo iš tiesų blogi laikai žemesniųjų divizijų žaidėjams, ir jei anksčiau koks vidutinis žaidėjas galėjo tikėtis laimėti medalį, dabar jam praktiškai nebeliko šansų atsilaikyti prieš netikėtai į žemesnes divizijas peršokančius D4 tankus, kuriems tose divizijose reikia sukalti daug mažiau FF tam, kad iškovoti medalį – realiai skaičiuojant sanaudas, apsimoka labiau kovoti ten, nei D4. Tačiau ką daryti tų žemesnių divizijų žaidėjams? Mest žaidimą ar klikint? Ar investuot į oro mūšius, kurių ateitis irgi nėra iki galo aiški, mat juose kovojant žaidėjo XP auga nepaisant to, kokius packus iš Plato pirksi. O tai reiškia – peršoksi į aukštesnes divizijas su visom iš to išplaukiančiom pasėkmėm. Bet ar oro erdvėje tapsi vienu iš oreivių elito?

Įvedus oro mūšius pasikeitė ir mūsų žaidėjų elgesys. Ir tai labai atsispindi mūšiuose. Anksčiau drausmingai kovoję ir bandę tempti roundus dabar žaidėjai bando dalintis roundus ir medalius ir kartais gaunasi, kad laimim medalius, tačiau pralošiam roundus ir taškus. Mano nuomone, investuoti į ranką oro mūšiuose tikrai reikia, medaliai irgi nekenkia, tačiau būtina pirmiausia išmokti kaip valstybei paskirstyti savo FF nesukišant visko į oro mūšius (nes kas trauks sausumą, kuri irgi taškus duoda?), o antra – ne pasidalinti kas kada ims medalį, bet susitarti visiems kartu kada bandom traukti kurį roundą, nes visų oro mūšių nelaimėsim, bet gerai pasistengę, galim pasiskaičiuoti taip, kad laimėtume svarbiausius mums roundus sausumoje ir ore ir laiku surinktume reikalingą skaičių taškų.

Štai ir viskas, žinau kad 90% jūsų bus patingėję viską perskaityti, tad specialiai jums įmetu kažko įdomesnio: