Tikrieji Latvijos užpuolimo motyvai

Day 953, 14:41 Published in Lithuania Lithuania by Intrud3xas
Praeitame straipsnyje gana aštriai pasisakiau prieš Latvijos užpuolimą ir kilo įnirtingos diskusijos apie tai, ar Lietuva turėjo teisę pulti. Visų šių įvykių metu pajutau, jog dalis lietuvių, nors ir dalyvavo kare, nėra nusiteikę prieš latvius. Neabejoju, jog ne vienas klausia savęs, ar kariauti su broliais latviais buvo teisingas poelgis.

Pirmiausia, manau, jog vienintelė priežastis, dėl kurios buvo užpulta Latvija - tai noras pakariauti, išjudinti sustingusią visuomenę ir galbūt sukelti gyventojų pagausėjimą. O visos kalbos apie saugumą ir grėsmę yra tik pretekstas, paremtas vien miglotomis spėlionėmis iš serijos "kas būtų, jei būtų". Niekas negalėjo žinoti, ar Latvija būtų atsisukusi prieš mus, ar ne. Manau, kad mes buvome skolingi Latvijai ir parodydami, jog nepamiršome jų pagalbos ir esame dėkingi, privalėjome kantriai palaukti jų tolesnių veiksmų. Buvome skolingi ne dabartinei Latvijos valdžiai, kuri elgiasi neapdairiai, bet tiems latviams, kurie mums dalino ginklus pavojaus metu, kurie kėlėsi į Lietuvą, kad padėtų gintis nuo lenkų ir tuometinei Latvijos valdžiai, kurios dėka mes pajėgėme blokuoti Lenkijos atakas.

Latviai neparodė mums jokio priešiškumo, tačiau mes stebėjome jų veiksmus, ir, suradę pretekstą, juos užpuolėme. Bet kas mes tokie, kad kištumėmės į jų reikalus ir juos teistume?

Net jei Latvijos MPP su Lenkija kėlė kokią nors grėsmę, tai sprendimas sunaikinti Latviją toli gražu nebuvo geriausias būdas apsisaugoti nuo tos grėsmės. Tai buvo tik pretekstas tam, kad galėtume paįvairinti savo eGyvenimą bei pakelti šalies gyventojų skaičių bei kitus rodiklius. Nors asmeniškai abejoju, kad dirbtinai sukeltas karas su draugiškais kaimynais gali padėti pritraukti naujų žaidėjų (kol kas jokio pagausėjimo ir nesimato), tačiau aš galiu suprasti šiuos motyvus bei pripažįstu prezidento teisę į tokį sprendimą. Nepripažįstu tik vieno dalyko - aburdiškų aiškinimų, jog Latvija buvo užpulta siekiant apginti Lietuvą nuo tariamos grėsmės. Atvirkščiai - sprendimas užpulti Latviją tą spėjamą grėsmę padarė visai realia ir Lietuva tapo mažiau saugesnė.

Koktu, kai Lietuvos valdžia dedasi didžiuoju broliu, teisingai nubaudusiu mažąjį broliuką už išdykėlišką elgesį. Dar kartą klausiu - kas mes tokie, kad teistume kitus?

Taip pat man nepatinka lietuviai, vadinantys save patriotais ir šaukiantys, jog Latvijos MPP su Lenkija buvo "spjūvis į veidą" Lietuvai. Oi, oi, kokie mes svarbūs ir kaip mus visi turi gerbti ir į mus atsižvelgti, atsiklausti leidimo, ar mes neprieštaraujame tam ar anam veiksmui. Juokinga. Latvijos reikalas, su kuo ir kodėl jie pasirašinėja MPP ir jie neprivalo niekam aiškintis. Bet tokiems "patriotams" patinka pavaidinti išdidžius bei įžeidžius "kovotojus už Lietuvą", nors iš tiesų savo elgesiu ir kalbomis jie aiškiai parodo, jog svarbiausia jiems ne Lietuvos gerovė ir garbė, o asmeniniai idealai ir iškreiptas požiūris į vienybę.

Aš galiu pateisinti, kai žmonės nori veiksmo, nori kariauti ir tai daro, kai bene vienintelis kelias yra užpulti brolius latvius. Aš turiu teisę tam nepritarti ir raginti visus išlaikyti virtualią santarvę su kaimynais, lygiai kaip jūs turite teisę į savo kitokią nuomonę.

Bet aš nepateisinu, kai žaidimo metu yra prarandama savigarba, dedamasi tuo, kuo nesama ir pradedama roleplay'inti kažkokius nesąmoningus ir prisigalvotus dalykus.

Todėl, broliai lietuviai, suvokite, jog Latviją puolėme ne kaip tėvynę ir jos garbę ginantys šventuoliai, o kaip veiksmo ištroškę žaidėjai.


P. S. Jei ši tema jums jau atsibodo, tai niekas neverčia skaityti ir tuo labiau rašinėti komentaruose. Juk kai užsukate į muziejų ir jums ten nuobodu, tai jūs paprasčiausiai išeinate, o ne puolate į muziejaus lankytojų knygą rašyti, kokie atsibodę jums yra eksponatai 🙂



Nukainotas