Join the new world

Kompetencija – tai yra gebėjimas atlikti konkretų darbą. Be abejo, apibūdinti šią sąvoką yra lengva, tačiau ji skamba gana subjektyviai. Sunku ją pritaikyti kalbant apie konkretų žmogų. Juk kiekvienas iš mūsų kompetencijos turėjimą įsivaizduojame skirtingai ... Kokiu atveju kompetencija yra geriau pastebima – paties žmogaus ar pašalinių kritikų? Kodėl svarbu ją tinkamai įvertinti?

Aristotelis yra pasakęs: „amicus Plato, sed magis amica veritas“. Turbūt niekas nesuprantat lotyniškai? Išvertus šias eilutes į lietuvių kalbą, posakis skambėtų taip: „Platonas – draugas, bet tiesa – dar didesnis draugas“. Kitaip tariant, tiesa yra pats didžiausias turtas, kurį kiekvienas iš mūsų turėtume turėti. Tačiau daugumai žmonių yra sunku objektyviai įvertinti save, t.y. jie patiki melu, kuriuo gyvena ir stengiasi eikvoti savo laiką tiems dalykams, kurių nesugeba padaryti.

Kiekvienas norime pasiekti daug, bet daug daugiau galime pasiekti tinkamai įvertindami patys save – visą energiją nukreipus į tinkamą pusę, galima padaryti daug daugiau už užsibrėžtus tikslus. Tiesiog reikia save atrasti, o ieškant nereikia užsibūti ties vienu bandomuoju objektu.
Visa tai vyksta paukščių migracijos principu – kai šalta, reikia skristi į šiltuosius kraštus, o kai šilta – grįžti atgal.

Todėl nesustojimas ties vienu, atrodo, vieninteliu veiklos objektu, gali dovanoti daug daugiau nei negrįžtamai prarastas laikas.
Juk Hermanas Hesė yra pasakęs: „Jei šiandien kankinančias bėdas ir reikalavimus iškęsime nors kiek žmoniškiau ir padoriau, tai ir ateitis galės būti žmoniška.“
Norint jas iškęsti, reikia pažinti save, įvertinti savo galimybes (be abejo, kalbam apie tas pačias kompetencijas) ir žengti tolimesnį žingsnį, jog tas žmogiško kelio siekimas būtų vienu laipteliu žemiau.

Kinai turi neblogą patarlę: „Didžiosios malonės sklinda iš Dangaus, o mažosios – iš žmogaus“. Kritika – viena iš pastarųjų „malonių“, kurią gauname iš aplinkinių.
Prieš jos paklausant, neretai reikia įvertinti kritikuojantį žmogų, jo galimybes konkrečioje srityje ir net siekius, kurie slepiasi po galimu „patarimu“.
Bet pažinti save kartais būna lengviau nei kitą žmogų, nes giliai viduje žinai, jog kažką ne taip darydamas, meluoji pats sau. O kitas žmogus – tai tarsi nauja planeta, kurioje dar nė karto neteko lankytis. Gali žinoti, iš ko sudaryta jos dirva, bet kas slepiasi po žemėmis, neištyrinėjus sunku pasakyti.