Karo žaidimai karo išvakarėse

Day 2,120, 03:45 • Published in Lithuania Lithuania • by Mykolas O

Erepublik visų pirma yra karinis žaidimas. Nors ekonomikos, politikos ir žurnalistikos moduliai šį žaidimą paįvairina ir suteikia galimybes realizuoti save mėgstamoje veikloje , bet vis tiek žaidimas orientuotas į karą. Nuolatinį karą dėl resursų, garbės, valdžios, teritorijų, sąskaitų realybėje gražinimo ir noro valdyti pasaulį.

Bet tai tik žaidimas, karo žaidimas, kuris įvairiomis formomis nuolat gundo vaikus, vaikinus, vyrus, o ir nedidelį būrelį moteriškos lyties atstoves. Mes nuolat žaidžiame karą, kas kieme su pagaliu šaudo į esamus ir nesamus priešus, kas per psp tualete naikina vieną civilizaciją po kitos. Kiti išsipaišo ir su dažais šaudosi miške, treti pasirenka karines stovyklas ar savanorišką tarnybą ir žaidžia karą miške. Treti susieja su tuo savo ateitį ir pasirenka aukščiausia karinio žaidimo simuliacijos lygį – įstoja į kariuomenę.

Erepublik karas yra be smurto elementų. Žudai su pigesniais ar brangesniais tankais nesamus priešus, kartais išmeta kokį žaidėja guerrilla lauke, bet visa tai iliuzija. Teritorijos keliauja iš vienų rankų į kitas, net užgrobus visą šalį neprarandi savo turto ir jėgos, geriausiu atveju negauni aukso iš valstybės, bet vaikai ir moterys lieka sveiki, finansinis pamatas irgi. Toks karo žaidimas yra toli net nuo realybės imitacijos, jis nekainuoja. Atsimenu travian‘e kelis rytus, kai dingo ištisi kaimai ir armijos. Streso buvo daugiau, o čia miegi kelis mėnesius ir grįžti į žaidimą. Karas erepublik yra žaidimo pamatas, bet pats karas nerimtas, nekainuojantis.

Nacionalizmo tematika karo žaidimuose ir abejuose Lietuvose. LNP ir kitos partijos, bei kiti kariniai subjektai šiame žaidime akcentuoja meilę ir ištikimybę savo šaliai, jos vėliavai, teritorijai ir atributikai. Kitos šalys daro tą patį, taip galima sukontroliuoti vidinius resursus ir pajungti juos prieš išorinius priešus ar silpnesnius kaimynus. Tai vienas iš vienijančių elementų – kiti būtų verslo asociacijos, kur žmonės susijungę dėl bendrų verslo reikalų arba partijos/organizacijos, kuriose vienija bendros pažiūros, nebūtinai nacionalistiniu pagrindu. Šie dariniai formuoja piliečius ir sukuria iš jų realią jėgą, nes su žmonėmis ne visada yra du plius du yra keturi, reikia juos koordinuoti ir suvienyti, o tam reikia propagandos ir kitų technologijų.

Jeigu jau skaitote iki čia, tai galime su jumis padiskutuoti apie realius dalykus vykstančius pasaulyje. Kad kils pasaulinis karas, kurio degtukas yra Sirijos konfliktas tikimybė yra maža. Bet Rusijos, Kinijos ir Irano interesai ir JAV, kaip pasaulio policininko konfliktas bent jau teoriškai yra labai įdomus. Kai pasaulyje pilna debilų, kurių rankose yra branduoliniai mygtukai, cheminiai ginklai, raketų paleidimų pultai, tūkstančiai kareivių tada ir susimąstai – o kas laukia rytoj, ir koks vaidmuo bus šios mažos šalies, kurioje gyvenam? Taip, Lietuva yra gerame aljanse, taip tai saugi ir suveneri valstybė, bet kaimynai mūsų dideli ir stiprūs. Tada iškyla kitas klausimas – kiek šitų, karą žaidžiančių vyrų ir vaikų, moterų ir senjorų iškeis klaviatūras į ginklus, sotų gyvenimą emigracijoje į sausą duoną Lietuvoje. Kiek iš jų žus veidų į priešą, kiek bėgdami. Tikiuosi, mes to nesužinosim. Bet šių klausimų nebekeliame jau dvidešimt metų ir sotus gyvenimas naikina patriotiškumą.

Šio straipsnio autorius mėgaujasi savo pseudointelektualiais terminais ir nebijo būti nepopuliarus papildantis spaudą teksto sienomis. O gal tik naivumas, kad yra ir čia tų, kuriems ne vis vien.

Iš vasaros miego grįžęs Mykolas O

P.S. Jei norite paremti intelektualią ar tokia apsimetančią spaudą, tai neturtingas išminčius mielai priims kapitalistų paramą.