Join the new world

Sllegeor entuziazmas ir pasitikėjimas savimi buvo palaužtas. Vieną akimirką atrodė viskas liejasi kaip iš gausybės rago, kitą verki kamputyje. Įjungęs loginį mąstymą jis suprato, kad merginos pasirodo klubuose ir dingsta, buvo girdėjęs, kad net klubų savininkai samdo geras šokėjas užtikrinti vyrų lankomumą. Gal tiesiog jos pamaina baigėsi ir ji išėjo namo, kur jos laukia šeima. Bet kodėl tada taip anksti, kodėl ji taip žiūrėjo į jį. Ko ji siekė. Ar tai buvo gundymas ar erzinimas? Ar ji brangiai apmokama mergina ar nenušlifuotas deimantas siekiantis švelnumo? Sllegeor darė ką geriausiai mokėjo – daužė bokso kriaušę iš visų jėgų ir dėliojo mintis. Smūgis po smūgio jis suprato, kad po treniruotės jis nusimaus pirštines, nusispjaus ir ta mergina bus dingus iš jo minčių. Nes jos net nebuvo. Jausmus jis paliks poetams ir šiaip visokiems skystiems tipams su aptemptomis kelnėmis ir riebaluotais plaukais. O jis – kovotojas. Jo pasitikėjimo pilna šypsena grįžo ir apsirengęs paradinę uniformą, jis išėjo atlikti pilietinę pareigą. Balsuoti.

Po ilgos pertraukos turėti seimą, kad ir ne pilnos sudėties buvo didelis pasiekimas šaliai, vėl grįžusiai į politinį žemėlapį. Penkios didžiausios partijos, išlaikiusios bendruomenes ir per okupaciją, iškėlė naujus ir patyrusius politikus atstovauti šaliai parlamente. Sllegeor nelabai domėjosi politika, ėjo į rinkimus tik norėdamas prasiblaškyti, greit pasirinko lapelyje partiją, kurios pavadinimą girdėjo karinio būrio narių pokalbiuose ir įmetęs biuletenį paliko rinkimų palapinę. Politinis aktyvumas buvo vienas iš kriterijų, kuriuos jis norėjo atitikti, nes tikėjosi per ateinančius būrio pulkų vyresniųjų rinkimus taikytis į pavaduotojo postą. Žingsnis po žingsnis į elitą. Žingsnis po žingsnio jis artėjo prie savo karinio būrio stovyklos kai kitoje gatvės pusėje pamatė ją. Jis suakmenėjo ir bandė suprasti ar jam nesivaidena, ar tai tikrai ji, o gal tik panaši mergina. Ji išėjo iš nekilnojamo turto agentūros, lėtai žengė žemyn laiptas link šaligatvio. Sllegeor apsidairė ir jau norėjo bėgti per gatvę, bet suvaldė save, jis nenorėjo apsijuokti jos akyse kaip nekantruolis. Šyptelėjo apsidžiaugęs savo santūrumu ir nutarė pasekti ją.

Mergina ėjo neskubiu žingsniu, elegantiškas paltas ir neryškus makiažas išskyrė ją iš pilko miesto peizažo. Šviesoforas sustabdė ją prie gatvės, Sllegeor stabdė savo žingsnius ir kaip sulėtintame kine pamatė slystantį staigiai stabdantį baltą krovininį autobusiuką, girdėjo jo atsidarančių durelių garsą, matė kelis iššokančius kaukėtus stambius vyrus. Jie pagriebė merginą ir įmetę į autobusiuko vidų įšoko paskui. Trinktelėjo durelės ir autobusiukas nurūko šalutine gatvele į niekur. Sllegeor apsižvalgė, žmonių gatvėse buvo, bet šiame rajone geriau nieko nematyti ir negirdėti, tada ir batonai saldesni, ir dantų daugiau lieka. Tada jis suprato kelis dalykus. Jis turi išgelbėti merginą ir jam reikia pagalbos.

Klubas dienos metu pilstė prastą sriubą ir vaišino batonais. Be naktinių dekoracijų, apšvietimo ir dūmų mašinų tai atrodė kaip tikra skylė. Senesni gyventojai, kurių seneliai jiems yra pasakoję apie valgyklas taip ją ir vadino. Bet klubas išliko vieta, kur gali sutikti tinkamus žmones. Varnėnu prisistatęs žmogėnas už pinigus būtų padaręs bet ką, tiesą sakant tą jis ir darydavo. Jį Sllegeor rekomendavo draugo bičiulis, sakė, kad nelabai patikimas, bet žino beveik viską, kas vyksta Dainavoje. Po jo sparnu vyko magicbuttono gamyba ir prekyba, jis skolino pinigus ir plėšė dideles palūkanas. Konstitucinis teismas jį paskelbė už įstatymo ribų, bet okupaciniame laikotarpyje visi rūpinosi savo reikalais, o ne teise. Sllegeor už susitikimą su Varnėnu sumokėjo tiek, kiek uždirba per kelis mėnesius – stumtelėjo voką, padėtą po meniu per stalą. Varnėnas nepastebimai įsidėjo voką ir pakėlė akis į jaunuolį. „Kuo galėčiau būti naudingas?“

Varnėnas klausėsi labai susidomėjęs. Jis buvo susijęs su prekyba žmonėmis, prostitucija ir aukšto lygio palydovėmis, bet tai ką girdėjo jam buvo naujiena. Jis save laikė gana dideliu žmogumi ir tokį įvykį savo panosėje jis laikė mažu mažiausiai įžūliu. Bet nenorėjo išsiduoti, parodyti, kad nesigaudo savo rajone tai parodyti savo silpnumą. Dauguma gandų apie save jis buvo paleidęs pats, bet tokio, kad nežino ir nekontroliuoja, kas vyksta jis bijojo. Bet neišsidavė. Jis pažadėjo visokeriopą pagalbą ir paskyrė susitikimą po savaitės. „Ateik taip pat pasipuošęs“, šyptelėjo ir nematomu gestu paplekšnojo per kišenę. Atsistojo ir demonstratyviai išėjo iš klubo. Tai stebėjęs vyriškis džipe išsiuntė žinutę – paukštelis grįžta į lizdą, ruoškitės sutikimui.