Join the new world

Rytoj švęsiu savo pusgimtadienį eLietuvoje. Šią puikią ir iškilmingą progą noriu paminėti nuotaikingu straipsniu, kuris naujokams primins netolimą istoriją, taip pat stengsiuos pažvelgti trumpai į pagrindinius praėjus įvykius, savo požiūrį ir pastebėjimus, nepretenduoju į šališką ir faktiškai tikslią istoriją, tai tiesiog vieno liūdininko prisiminimai.
Gimiau gruodį, užsiregistravęs per draugo nuorodą, paskelbtą facebook‘e, matydavau tą nuorodą seniai, bet kadangi neturiu imuniteto kompiuteriniams žaidimams (esu sirgęs travianlige (lengva forma) dabar mėgstu kokią dieną paaukoti civilizacijos kūrimams) tai stengiuosi gana atsargiai rinkti kam skirti savo laisvą ir nebelaisvą laiką. Bet norėjosi kažko naujo. Užsiregistravus, perskaičius pristatomąjį straipsnį, susiradus mokytoją viskas prasidėjo. Kantriai valgiau, treniravaus, dirbau laukdamas penkiolikto lygio, kada nedrąsiai pakariavau, dėl kitokios ekonominės padeties kariauti galėjau tik kas kelias dienas, aukso irgi taip dosniai nedalino žaidimo pradžioje. Pirmasis rimtas konfliktas, kurį išgyvenau buvo prezidento Raigirdo valdymo mėnesį, elatvių okupacija ir kelionė pas kalėdų senelį. Tada eLietuva išsiplėtė, ir tik dėl žmogiškųjų klaidų, kažkas pramiegojo, kažkas kažko nepadarė misija žlugo, bet žaidimas parodė, kad jame pasitaiko ir įdomesnių momentų, patriotiškumo pagautas keičiau taip saugotą auksą į pinigus, kad tik galėčiau padėti eLietuvai savo maža įtaka. Misijai žlugus, pasikeitus prezidentams juo tapo shakalas, nepamenu, ar balsavau už jį, bet šis prezidentas man pasirodė prasčiausias iš visų valdžiusių šalį per mano gyvavimą. Shakalo valdymo mėnesį kilęs karas su eŠvedija, vienintelis, pasibaigęs rimtesniu pralaimėjimu ir Samogitijos netekimu, teko kurį laiką gyventi nepilnavertiškoje eLietuvoje.
Visą tą laiką skaitydavau spaudą, svarsčiau kuo galiu prisidėti, ir ar noriu prisidėti, bet dėl tinginystės ir užimtumo realiame gyvenime nepradėjau politinės karjeros, bet kasdien perskaitydavau spaudą, permesdavau komentarus, susidariau nuomonę apie eLietuvos gyventojus, jų nuomonę, epasaulėžiūrą, veiklą. Pagautas įkvėpimo pats kartkartėmis parašydavau straipsnį, kadangi čia tik ketvirtas, tai grafomanija mane apkaltinti sunku. Kitus straipsnius irgi komentuodavau retai, todėl saugokitės, aš stebiu likdamas nepastebimu, deja, saugotis nėra ko. Mano parašyti straipsniai dėmesio susilaukė, pamalonino mano ego. Kadangi mano studijos (filosofija) tiesiogiai susiję su rašymu ir skaitymu, tai rašyti dažniau tikrai nėra jokio noro. Užsiiminėti politiniais žaidimais, kaip jau minėjo truko laiko, o trololo trūksta talento. Aišku, pradėjau draugams kalbėti apie žaidimą, tuos, kurie parodė suinteresuotumą pakviečiau į žaidimą, ar priverčiau užsiregistruoti, taigi į eLietuvą atvedžiau tris aktyvius žaidėjus, o sesę motyvuoti kasdien pažaisti reikia facebooko žinute, o ji skundžiasi, kad „kavinės“ žaidimas facebooke daug įdomesnis ir paprastesnis ir pastoviai pamiršta pažaisti. O aš tuo tarpu per puse metų pasiekiau ir įpusėjau 24tą lygį, gavau keletą medalių, sustiprėjau.
Grįžtant prie eLietuvos istorijos toliau laikai gerėjo, shakalas gavo baną, solidarizuodamas su epasaulio lyderiais, kurie protestavo prieš pakeitimus ar kažką. Valdžia keitėsi, sekė trijų kokybiškų prezidentų valdymas, Pokstasq, EgdarasMzk, Gliokas II, šie epolitikai vedė eLietuvą į gražesnį rytojų. Sukurtas ABC aljansas, kurio pradžioje buvau ganėtiškai kritiškas kovojo vieningai ir beveik be klaidų, eBaltarusijos okupacija, vieningi baltiški veiksmai sukurė epasaulinį reiškinį. Išsiplėtusios eLietuvos užsimanė eUkraina, prasidėjo dar vienas karas, į kurį įsivėlė eRusija, o per aljansus ir likusios galingiausios epasaulio šalys, eLietuvo tapo vienu iš pasaulinio konflikto tarp ONE ir EDEN/TERRA sąjungų epicentre. Ko daugiau reikia, kad žaidimas taptų įdomus. Daug nesitęsiu kalbėdamas apie istoriją, paliksiu ją metraštininkams, mano alaus veikiama atmintis vis dažniau streikuoja.
Dar vienas reiškinis, pasirodęs man įdomus ir vis svarsčiau parašyti apie tai atskirą straipsnį, bet neprisiruošiau. Trololo ypatybės. Šiame žaidime pirmąkart susipažinau su šiuo reiškiniu, gana tiesiogiai, nes žaidėjas, eLietuvoje pažįstamas kaip Kirilas Briedis yra mano kambariokas, jis ir parodė keliais straipsniais, kaip tai atrodo praktikoje, bei per parūkymo pertraukėles daugiau papasakojo. Trololo judėjimas eLietuvoje man visada patiko, aš už gerą humoro jausmą ir jo plitimą viešojoje erdvėje, net jei humoras peržengia nustatytas moralumo ar etikos ribas, nes kas tas ribas nustato? Pastok ant šieno su vilkais kultas virto dalimi žaidimo kurio pažabojimas virsta trolių šėrimu, kas labiausiai troliams ir patinka. Patinka ir liaudžiai, sveikinu Gliokas II tapus prezidentu antrąkart. Aišku epiliečiams ant kurių nukreipta trololo srovė nepasisekė, bet Baneri, nusipelnei pats. Todėl siūlau į linksmus dalykus žvelgti linksmai ir nešerti trolių. Tegyvuoja žodžio laisvė
Svetimtaučiai eLietuvoje irgi patraukė mano dėmesį. Ypač reakcija į juos iš nacionalistų partijos. PTO dalykas baisus, ir kaip lietuviška patarlė teigia, kiek bešertum vilką (nieko bendro su už vilkai) vistiek jis į mišką žiūri ( ne į šieną ). Todėl rizika išlieka, bet tai socialinis žaidimas,kuriame galimas bendravimas su visu pasauliu ir niekam nepakenkia stiprūs, organizuoti kariai. Tikėkimės, kad karys visada išliks garbingas, o turėti išankstines nuostatas kenkia pasaulėžiūrai. Aišku, svetimtaučių meilė Lelianai kelią grėsmę, bet žinia, virtualus seksas pats saugiausias. Todėl reikia atsargiai teikti pilietybes, bet rizika kolkas atnešė tik teigiamus rezultatus. Bet juk nacionalistas nebus nacionalistu jei bus išskėtęs rankas ir kojas užsieniečiui, vėl gi už laisvę savo įsitikinams.
Pačios politikos nekomentuosiu, nesigilinu, pats patiriu tik sprendimų pasekmes, kaip paprastas pilietis ir kariuomenės narys. Todėl politikos analizes paliksiu kompetetingiems analitikams. Paskutinis punktas nėra nauja idėja, nėra ir kažkas stebuklingo, tiesiog priminsiu Forget about me, atsiradusios ir vėl dingusios sumanymą. Kad žmonėms leidžiantiems kartu virtualų laisvalaikį smagu susimatyti ir prie alaus ar sulčių bokalo. Juolab vasara, pramogų ir susitikimų laikas. Taigi, jei ši mintis susilauks pritarimo, galiu tai organizuoti. Gyvenu Kaune, bet dažnai lankausi sostinėje, todėl manau tinkamos abi lokacijos. Atsiprašau, kad gaišinu jūsų brangų laiką ir pateikiu tokį ilgą straipsnį be paveikslėlių, tiesiog greit mano pusgimtadienis, ir aš užsakinėju muziką. Gražaus žaidimo.


Mykolas O.