Join the new world

Sveiki!

Šiame Lietuvos atgarsių numeryje truputį atsipūsime nuo ginčų, susijusių su prezidento rinkimais, ir pamėginsime susipažinti su šiuo metu labiausiai paplitusiomis politinėmis ideologijomis bei iš jų išsirinkti tą, kuri jūsų pažiūras atitinka labiausiai.

Supažindinsiu jus ne tiesiog su konservatizmu, liberalizmu ir socializmu, kas kalbant apie politikos pagrindus yra įprasta. Kodėl? Tiesiog todėl, kad šios ideologijos šiuo metu nėra paplitusios gryname savo pavidale. Minėtosios ideologijos maišėsi, keitėsi, kol galų gale susiformavo kiek tobulesnės ir šiuo metu labiau paplitusios ideologijos, apie kurias, jau minėjau, ir šnekėsime.

Pradėkime nuo centro ir jame viešpataujančio moderatizmo/centrizmo. Tai yra politinė ideologija, teigianti, jog išankstinis nusistatymas nėra geras dalykas, ir į kiekvieną situaciją reikia žvelgti kaip į naują istoriją bei joje priimti praktiškiausią, o ne ideologija bei išankstiniu nusistatymu pagrįstą sprendimą. Dažniausiai tai - aukso viduriukas tarp dešinės ir kairės. Ta proga tyliai sau pripažinkime - kad ir kaip kartais bandome laikytis ideologijos, kuriai prijaučiame, krypties, giliai širdyje dauguma mūsų yra šiek tiek moderatai/centristai 🙂

Žvilgtelėję į kairę, sutinkame socialliberalizmą, leiborizmą, socialdemokratiją.

Leiborizmo dauguma yra linkę neišskirti kaip atskiros kairiosios krypties ideologijos, tačiau dėl bent jau leiborizmo ištakose egzistavusio ypatingo eilinių darbininkų iškėlimo, paminėjau ir šią ideologiją.

Socialliberalizmas iš visų šių ideologijų yra mažiausiai linkusi į kairę - kartais socialliberalizmas netgi yra vadinamas centro ideologija. Ši ideologija teigia, jog liberalizmą reikia patobulinti tam, tarnaujama būtų ne tik individui, bet ir visuomenei. Taipogi pripažįstama būtinybė valstybei kištis į ekonomiką, bet tik tiek, kiek tai būtina būtinajai socialinei rūpybai užtikrinti, sukurti sąžiningą aplinką konkurencijai. Nepamirštamos ir individo teisės bei laisvės, vertinamas taptautinis solidarumas. Visų šių principų paisymas dažniausiai sukuria ribotos gerovės valstybę, ūkiškai šnekant - valstybė tau suteikia galimybę pragyventi ir reikiamus įrankius tikrai gerovei susikurti, tačiau tą gerovę susikurti turi pats, įdėdamas darbo ir pastangų. Svarbia savybe tampa verslumas, svarbus tampa ir išsilavinimas.

Socialdemokratija yra, ko gera, labiausiai paplitusi kairiosios krypties ideologija. Ji taipogi vertina eilinius darbininkus, pasisako už išvystytą socialinės apsaugos sistemą, kurios vystymui dažniausiai pasitarnauja progresiniai mokesčiai. Rinkos, skirtingai nei radikalesnės socializmo formos, socialdemokratija neatsisako - ją pasitelkia kaip įrankį didesniam socialiniam teisingumui bei didesnei lygybei - vienam svarbiausių socialdemokratijos principų - pasiekti. Tačiau valstybė, kaip jau turbūt supratote, pakankamai stipriai kišasi į ekonomiką, tiesa, čia žmogaus teisės gerbiamos, demokratijos principų paisoma. Socialdemokratijos tikslas - gerovės valstybė, kurioje egzistuoja lygybė, o visuomenė - solidari.

Dešinėje labiausiai paplitęs liberalusis konservatizmas, konservatyvusis liberalizmas (ne, tai ne tas pats), tiesiog konservatizmas, kuris yra, ko gera, vienintelė tradicinė ideologija, išlikusi stipri ir labai panaši į pačią save, bei socialkonservatizmas.

Liberalusis konservatizmas (dažnai laikomas dešiniuoju liberalizmu) yra, jei taip galima pasakyti, labiau atodairiškas klasikinis liberalizmas - praktiškai yra paisoma daugelio klasikinio liberalizmo principų: laisvosios rinkos, individo teisių bei laisvių, mažo valstybės kišimosi į ekonomiką bei kitas gyvenimo sritis, tačiau visi šie principai yra siejami su tradicijomis - pastarosios taipogi laikomos svarbiomis. Galima sakyti, jog liberalusis konservatizmas yra klasikinis liberalizmas, tačiau atsargesnis - užuot ėjus į priekį, labiau stengiamasi eiti reikiama kryptimi.

Konservatyvusis liberalizmas - dar viena dešiniojo liberalizmo forma, tačiau ši yra labiau konservatyvi nei liberali. Ekonomine prasme konservatyvusis liberalizmas yra labai panašus į aukščiau minėtą liberalųjį konservatizmą, tačiau etine ir socialine prasme ši ideologija yra daug konservatyvesnė, jos iškeliamos vertybės - tvarka ir teisingumas (taip, taip - mūsiškė TT - konservaryvieji liberalai, žinoma, su populistinėmis priemaišomis).

Konservatizmas yra ideologija, gerbianti tradicijas, pasisakanti už geriausiu atveju itin lėtas permainas, išlaikant stabilumą ir testinumą. Pasak konservatizmo, valstybė į ekonomiką kištis turi, tačiau tai neturėtų būti daroma taip intensyviai, kaip tai daro kairiosios partijos. Apibendrinant - laisva visuomenė turi vystytis iš lėto, apgalvotai, išlaikydama kuo didesnį praeities atspalvį savyje.

Socialkonservatizmas. Jau kalbėjome apie socialdemokratiją bei konservatizmą. Tai - šių dviejų ideologijų mišinys. Socialkonservatizmas ekonomikos principus skolinasi iš sociademokratijos, o moralinius principus - iš konservatizmo. Taipogi socialkonservatoriai mano, jog valstybė turėtų puoselėti tradicijas visuomenėje.

Radikalių ideologijų taipogi yra pakankamai daug, tačiau jos yra pernelyg prieštaringai vertinamos, tad jas nešališkai apibūdinti būtų sunku arba tam reiktų atskiro pakankamai ilgo straipsnio.



Tikiuosi, šis straipsnis padėjo jums pažinti save iš politinės pusės bei pravers jums eRepublik ar realiame gyvenime, galbūt paskatins imtis politinės veiklos.

Taipogi tam, kad išsiaiškintumėme, kokios politinės pažiūros yra labiausiai paplitę virtualioje Lietuvoje, sukūriau apklausą, kurioje galite sudalyvauti spustelėję ČIA.





Skaičiusiems dėkoja
Ignas Grinevičius