Pasaka apie mergaitę (iš tiesų nei pasaka, nei apie mergaitę) (n-18)

Day 1,259, 10:21 • Published in Lithuania Lithuania • by Mykolas O

Gyveno kaimynystėje mergaitė, linksma, jauna, mėgo visus ir su visais žaisti politinius žaidimėlius, ieškojo draugų, pati būdama gera draugė nieko jiems negailėjo. Kaimynai žinojo jos pomėgius ar trūkumus, vieni gailėjosi, ir nenorėjo leisti jos skriausti, kiti tikėjosi, kad užaugs ir pavirs brandžia moterimi, treti mėgdavo patys paguosti ir pasidžiaugti. Ir štai atėjo pavasaris į šį tikrą/netikrą pasaulį, trys draugai sėdėjo smėlio dėžeje ir kūrė didingus planus. Planai neužsikūrė, buvo dar šalta, o mergaitė atrodė vieniša. Po to nebeatrodė, nes berniukai parodė jai daug dėmesio ir savo įnagius, mergaitė pradingo smėlio dėžėje, o draugai lengvaatlečiai įtempę raumenis rūsčiai šypsojosi ir garbanojosi iš pasididžiavimo prieš sunkiaatlečius. Bėda, kad mergaitė tik viena, o draugų daug, o juk jei nesipriešino, tai sutiko, o jei sutiko, tai beveik rimti santykiai, kuriuose draugai gali ir pradėti trukdyti. Taigi, draugai smėlio dėžeje susitiko vėlei, šįkart jau rimtesni,svarbesni, kas su užkariautu segtuku, kas su trofėjine plaukų sruogą ne iš galvos srities, toliau dalytis pasaulio, kuris matosi pasilypėjus ant smėlio dėžės. Matosi ne tiek ir daug, nes aplinkinių kiemų berniukščiai ne kartą kumščiais parodydavo, kad kai mažas esi ne viską gali sau leisti. Bet paieškoti nuotykių juk smagu, net jei nuotykiai baigiasi tuo, kad aplinkiniai kiemo berniukščiai pasikviečia didesnių draugų ir draugiškai atspardo mažus, išdidžius užpakaliukus. Su užpakaliuko skausmu ir tuščiomis kišenėmis dar galima gyventi, ir laisvai prieinamas mergaites pamiršti, bet ar nebus sugriauta smėlio dėžės didingumo iliuzija? Gal problema, kad ir šie turi didesnių draugų, telefone pilnas sąrašas numeriukų, bet ryšis kažko trūkinėja, gali skambinti, bet niekas neprivažiuoja, ir neparodo, kad šis kiemas svarbus viso kvartalo kontekste. O gal nesvarbus? Juk žaidimai nesibaigia, jie tik prasideda, kai mergaitės draugai, gentainiai ir šiaip svarbūs ir turtingi dėdės užsimano pažaisti ir jiems gali patikti derlingas dėžės smelis su metalo gabaliukais. Ar suspės padėti draugai ir pažįstami, ar neišseks aukso srovės, ar užteks žaislinių šautuvėlių ir mažieji parodys dideliems, kad laikai keičiasi, juk visada malonu parodyti savo vertę, net jei savaitę ir teks pasivaikščioti su mėlyne paakyje. O mergaitė jau vėl keliauja iš rankų į rankas, atsiduodanti tiems, kurie atrodo naudingesni, savo surimtėjimą vis atidedant ateičiai. Smėlio dėžė nemiega, smėlio dėžė ruošiasi naujiems iššūkiams.


Pasakos lieka pasakomis, bet taip pat tai labai rimti pamokomieji kūriniai, kurie pamoko jaunąją kartą etikos, gyvenimo išminties, supažindina su meile, karu ir nuotykiais. Tai pasaulis esantis šalia mūsų ir mumyse. Juk ir berniukai niekada nepamiršta karo žaidimų, keičiasi tik mąstai ir žaislai. Nežinau, gerai ar blogai šis karas, ir kaip atsilieps eLietuvos ateičiai. Gaila, kad kortelė, o ne šalis ir jos gyventojai virsta pagrindiniais veiksniais atnešančiais pergales ar pralaimėjimus. Gaila, kad būdamas laiminčioje komandoje dažniau pralaimi, nei laimi. Gaila, kad šįkart nebus nuotraukų. Su šiuo spaudos modeliu spauda pasidarė mažiau įdomi, ir straipsniai nesunkiai išgyvena nuolat matomi iki pat pabaigos. Negaila tik to, kad tai jau pabaiga.

Mykolas O