Miškas

Day 1,882, 04:01 • Published in Lithuania Chile • by TheUnit GaaN

Kur einam mes su knysliuku neklausinėkit jūs!
O ėjo jiedu aiškintis kodėl miško gyventojai jau kuris laikas medaus negauna. Priėjo jie didelę pilį, kurioje prie apskrito stalo sėdėjo drūti, apkerpėję diedai.
- Kur visas miško medus dingsta? - Paklausė Mikė.
- Jis čia! - Sušuko vienas tūlas, piktų antakių, bei medumi apvarvėjusia barzda, karžygys.
- Kodėl neduodate jo miško žvėreliams?! - Prabilo knysliukas.
- Medų dalinamės su visais. - Atsakė senas klerkas. :
- Tik jam gauti yra keletas taisyklių:
Medaus negaus tie:
1.: kas turi šnipus.
2.: kas yra gauruotas.
3.: kas skleidžia mums nepatinkančius garsus.
4.: kurių čia nėra.
Ir šiaip, medaus dabar turime mažai. Per mėnesį užtenka vos po keletą statinaičių kiekvienam mūsų. Dabar eikite namo ir daugiau čia nesirodykite, trukdote mums valgyti.
Supyko Mikė su Knysliuku ir pažadėjo sugrįžti su trenksmu. Bet pilies valdovai nesibaimino. Tik darė tai, kas jiems įprasta: Godžiai valgė medų, ir kasėsi ten, kur dar pasiekia.
Apsiginklavę miško lapais, saulės spinduliais, piktom akim ir naglumu išėjo abu karalių versti. Įsibrovė į pilį, ir pradėjo vaikyti čia, prie krėslų priaugusius senius. Sujudo pilis, kaip širšių lizdas. Vieni rėkė kaip jiems blogai, kiti miškui skundėsi, kad vagiamas visų medus. Dar kiti bliovė ir grasino. O labiausiai medumi aplipę spruko kiek įmanydami.
Dabar draugai dalins medų. Tik pažiūrėsim ar atiteks šaukštas ir tau, miško žvėreli.