Join the new world

Sveiki, čia mano kūrinio tęsinys. Įvykiai vyksta tuo metu kai latviai niekšingai mus užpuolė. Nebandžiau atspindėti tikslios įvykių eigos. Rašau dėl malonumo, lyg žiūrėdamas kino filmą.

Beje, atsiprašau, jei parašau kartą į savaitę. Tiesiog laiko maža, bet jei Jums ir toliau patiks, bandysiu parašyt dažniau.

►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►

Saulėta, graži diena. Staiga jos tylą perrėžė visu greičiu lekiantis žalias tankas. Riaumodamas it liūtas jis skubėjo į miestą.

-Greičiau, greičiau,- ragino Linksmas.
-Kas yra? - Atsisuko TcTarget,- važiuoju maksimaliu greičiu.
-Matyt užmiršo duris užrakint,- rimtu balsu, sarkastiškai pajuokavo HeDas.
-Jei nepaskubėsim, gali ir namo nelikt,- tarė Devyniaragis.
-Iškaršim žirgo galvas,- tarė 1shakalas, apžiūrėdamas apkabą,- beje, po mūšio beveik nebeturiu amunicijos.
Linksmas apžiūrėjo 1shakalo1 atsargas ir tarė:
-Važiuojam pas Suiną, jis man žadėjo bokalą pastatyti. Teks vietoj to kulkų paprašyt.

►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►

Tuo tarpu Žemaitijos miesto centre vyko intensyvus susišaudymas. Miesto bunkeryje pro šaudymo angą driokstelėjo kurtinantis sprogimas. Didžiulė ugnies salvė nušlavė būrį latvių. Per nepakeliamą mūšio triukšmą pasigirdo griausmingas Raigirdo balsas:
-Užsitaisau, pridenkit!
OneFineDay, iškišęs galingiausią kulkosvaidį, nesustabdomu kulkų spiečiumi vaišino artėjančius latvius.
-Vadim,- sušuko Raigirdas,- ties trečia valanda artėja didokas būrys, jis tavo.

Vadim Polonskij, turėjo retą talentą - jis kartu buvo tiek artileristas, tiek tankistas. Jo pačio sukurtas priešlėktuvinis pabūklas, nekartą apsaugojęs bunkerį nuo priešo lėktuvų, pasitarnavo kaip ir puiki patranka skirta plėšyti latvių kūnelius. Palieptas, jis nukreipė žvilgsnį nuo dangaus ir pradėjo pleškinti priešo pėstininkus.

-Šviežia mėsytė,- sučiapsėjo Addiction,- kaip tik man.
Iš kart po šių žodžių, iš bunkerio pliūptelėjo ugnies kamuolys. Tai ne Raigirdo šūvio salvė, tai grynos, mėsą nuo kaulų atskiriančios ugnies pliūpsnis. Milžiniškas ugnies kamuolys prarijo porą, patylomis bandančių patekti į bunkerį, latvių.

MarekasLTU, atidžiai žiūrėjo į daugybę ekranų, kuriuose matė visą vaizdą aplink bunkerį. Atidžiai peržvelgdamas jis ne tik komandavo iš kurios pusės šaudyt, bet ir palaikė ryšį su kitais bunkeriais.
-Praradom ryšį su naujokų bunkeriu,- su nusivylimo gaidele tarė jis.
-Eh, vargšai,- tarė Raigardas,- beveik visi iš jų - tik šiandien įstojo į kariuomenę.
-Kaip prezidentinis bunkeris? - Paklausė OnefineDay.
Po trumpos pauzės MarekasLTU atsakė:
-Nexrow pranešė jog pas juos dar tylu.
-Duok Dieve jog su jais nebūtų kaip su tuo naujokų būriu,- atsisuko Addiction.
-Kur jau tau, Nexrow, Bil2kas, Nukainotas, Magnus Dux, Baneris, Nacionalistas,- pradėjo vardinti OneFineDay,- jie ne tik geri politikai, jie nuostabūs kariai. Duok Dieve latviams proto, jog neužpultų jų.

Staiga priešais bunkerį nukrito liepsnojantis sraigtasparnis.
-Oi, mano kaltė,- atsiprašė Vadim Polonskij,- per arti prisileidau, bet tiesiog norėjau iš arčiau pažiūrėti į ką aš ten vis šaudau...
Visi nusijuokė ir toliau kibo į ,,darbą".

►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►

-O ką gi mes čia turime? - Nuotaikingai paklausė Linksmas, rodydamas pirštu į kelią.

HeDas pažvelgė ir nusijuokė:
-Pasiklydėlis lenkpalaikis, matyt jam atsibodo gyvent.

Ir iš tiesų, viduryje kelio stovėjo mažas, menko lygio žmogelis lenkiška uniforma. Iš jo žvalgymosi buvo aišku jog jis pasiklydo.

-Tiesiai per jį!- Sušuko Devyniaragis.
-Išbandykim lenkpalaikio kietumą,- sukrizeno Linksmas.
-Nutėškim nuo kelio šį menkutį šapelį,- nusijuokė ir HeDas.
-Patreškim brangiąją Lietuvos žemelę šia lenkiška trąša,- pareiškė savo nuomonę 1shakalas1.
-O gal tiesiog apvažiuojam jį, ką? - Tyliai paklausė TcTarget.
-KĄ?! - Sušuko visi kartu.
-Juk aš dar vakar nuploviau ir nublizginau šį tanką,- su apmaudu balse tarė TcTarget.
-Po viso šito balagano, aš tau pats asmeniškai nublizginsiu šį gražuolį,- pažadėjo 1shakalas1,- PIRMYN!!!

Išgirdęs riaumojantį tanką, lenkų žioplinėtojas spėjo tik atsisukti...

TEKŠT.

Tanko viduje griaudėjo plojimai ir džiaugsmo šūksniai. Ši linksma kompanija, nors trumpam užmiršo visu rūpesčius ir vargus. Jie linksmai kvatojo ir džiaugėsi šiuo nutikimu. Šmaikštaudami jie svarstė kaip dabar turėtų atrodyti šis lenkiškas blynas. Staiga danguje HeDas pamatė didelį raudoną, skrendantį objektą.

-Vyrai, man rodos nujaučiu didelę, raudoną, lenkišką nelaimę...
-To negali būti... Tiesiog negali būti...,- be žado tarė TcTaget.
-Kas ten?- Paklausė 1shakalas1, užsitaisydamas automatą.
-Didelis raudonas taškas danguje,- sarkastiškai atsakė HeDas.
-Na o rimtai,- įsiterpė Devyniaragis,- kas ten toks?
-Niekad negalvojau jog tokį pamatysiu savo akimis...,- nutęsė TcTarget,- tai juk tas išsigimęs lenkas, LK777. Sklinda gandai jog jis botų pagalba, tiesiog pripumpuotas žvėriška jėga.
-Ten jis?- Prisimerkęs į dangų pažvelgė Linksmas.
-Niekas nežino, jis žmogus ar robotas, bet viena aišku - jis netgi vienas yra be galo didelis iššūkis,- suaimanavo TcTarget.
-Jei jis skrenda link miesto, miesto gynybai iškilo didelis pavojus.
-Reikia juos perspėti, tačiau jis skrenda nepalyginamai greičiau už mus.
-Oi ne, jis pradėjo lėtėti,- perspėjo HeDas.
-Jis mums pastebėjo,- tarė TcTarget,- uždaryt bokštelio liuką, kovinė parengtis!
Vos uždarius liuką, pasipylė kulkų kruša.
-Pala, tai jis pilotas ar šaulys? - paklausė 1shakalas1.
-Jis pažengęs visose srityse, tik artilerijos jis beveik netreniravo. Galima sakyti, jog artilerija jo silpnoji vieta.

Kulkų barbenimas pagaliau liovėsi. Visi esantys tanke nustebę viens į kitą žvilgtelėjo. Staiga prie pat jų nukrito didžiulis patrankos sviedinys sudrebinęs visą tanką.

TcTarget prikandęs lūpą iš visų jėgų stengėsi išmanevruoti nuo atlekiančių ugnies kamuolių. Jo, kaip tankisto, įgūdžiai buvo nuostabūs. Jis tiesiog susiliejo su tanku, jautė jį. Išradingai manevruodamas jis išsisuko nuo visų LK777 šūvių. Devyniaragis, puikus artileristas, varpė persekiotoją atsakomais šūviais.
-Priskrisk arčiau, lenkų išpera!!! - Rėkė Devyniaragis.

Staiga iš didelio raudono roboto sušvito daugybę patrankos sviedinių, ir jie vienu metu nulėkė link tanko. Vienas iš šių, mirtį siejančių sviedinių pataikė tiesiai į žaliąją Lietuvos viltį...

►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►

Bunkeryje vyko tikras pragaras. Latviai, jau padedami ir vienu kitu lenku, be atodairos puolė ir puolė bunkerius. MarekasLTU nušovęs į jų slaptavietę bandžiusį įsiropšti latvių menkystą, ėmė komanduoti:
-Labiau dešinį flangą saugokit, ten didesnis judėjimas.
-Duosiu jiems didesnį judėjimą,- sustugo Addiction, priėjęs prie bunkerio angos ir iškišęs ugniasvaidį.
Po didelio pliūptelėjimo pasigirdo čirškesys ir rėkiantys priešai.
-Dešinysis flangas išvalytas,- išdidžiai pareiškė.

OneFineDay pažvelgė į MarekoLTU veidą.
-Kas nutiko?
-Prieš penkias minutes praradau ryšį su penktuoju bunkeriu, dabar nebėra ir šeštojo.
-Gaila, žirgo galvos už tai dar brangiai užmokės...,- su panieka balse ištarė Raigirdas.
-Ką tik dingo ir septintasis bunkeris,- išsigandęs tarė MarekasLTU.
-Kokie velniai ten vyksta,- nusikeikęs paklausė Addiction.
-Kad ir kas ten,- pasakė Vadim Polonskij,- mes atsilaikysim.
-Ką tik nebeliko ir aštunto bunkerio,- sudejavo MarekasLTU.
-Klausykit,- tarė Raigirdas žvilgtelėjęs į bunkerio sieną, ant kurios buvo didelis devynetas,- kad ir kas ten vyksta, tai artėja link mūsų, bet mes esam tikrai stiprūs. Jei veiksime kaip viena komanda, jie prieš mus bejėgiai. Pasistenkime dėl brangiosios Lietuvos.

Vadim Polonskij pranešė:
-Klausykit, priešai nebepuola. Jie tiesiog rikiuojasi eilėmis aplink bunkerį.
-Kokiu tikslu? Negi žada pult vienu metu? Tai ne jų menkom smegenėlėms,- pareiškė OneFineDay.
-Pulkite bailiai,- sušuko MarekasLTU
-Nagi, šunsnukiai, negi norite gyventi amžinai? - Sustugo Addiction.

Staiga pasigirdo tylus dunksėjimas, kuris palaipsniui vis garsėjo. Galiausiai pro latvių ir lenkų kareivių eiles pasirodė didelis, su žmogumi nieko bendro neturintis objektas. Jis buvo didelis ir grėsmingas. Suriaumojęs jis sustojo priešais bunkerį.

-O brangus Admine, kas čia per velnias? - Sušuko MarekasLTU.
-Kad ir kas tai, tai nieko gero nežada,- tarė Vadim Polonskij.
-Kad tave kur... Tai paaiškina bunkerių pražūtį.
-Atidarykit bunkerį,- paliepė Raigirdas.
-Bet, bet...,- pasigirdo bendražygių abejonės.
-ATIDARYKIT!.

Staiga atsidarė bunkerio durys ir latviai išvydo nepaprastai narsų Lietuvos didvyrį, vilkintį geriausiais šarvais ir moderniausiu granatsvaidžiu. Latviai su pagarba žiūrėjo į Raigirdą. Kai kurie atvirai kritikavo lenkų botų išperą LK777.

Staiga užvirė įnirtinga kova tarp dviejų milžinų. Mūšis tarp gėrio ir blogio.

►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►

Gražioje Lietuvos vietoje, netoli miško, ant kelio riogsojo rūkstantis metalo laužo gabalas. Iš šio, dar neseniai buvusio nuostabaus tanko, nieko doro nebeliko. Netikėtai, suskilęs bokštelio liukas sujudėjo. Po kelių akimirkų, jis sujudėjo dar stipriau. Dar po mažos pertraukėlės jis atsidarė ir angos kraštą suspaudė kruvini pirštai...