Join the new world

Lietuvos karinė apžvalga.

Karas yra visa ko tėvas. (Herakleitas)

Retai vartoju protingesnių už save citatas, taip pat retai rašau karines apžvalgas. Bet karas yra pagrindinis eRep žaidimo variklis. Ekonomika, politika, žurnalistika yra tik aplipusios karą ir glaudžiai su juo susijusios. Šią mintį jau buvau iškėlęs viename straipsnyje ir buvau sukritikuotas, jog daug žaidėjų žaidžia ne dėl karo. Taip, asmeniniai pasirinkimai ir gebėjimai lemia kurią žaidimo sritį pasirenka žaidėjas, bet jei nebūtų karo, nebūtų ir tų sričių. Verslas žlugtų, nes kasdienei mitybai užtektų kelių batonų, o savigynai – pistoleto. Spauda pavirstų politikų tribūna ir visi iki užkimimo rėkautų vieni ant kitų, kol atsibostų žaisti smėlio dėžėje, nes jei nebūtų karo tai užsienio politikos neprireiktų, o tarpusavio kivirčai neužaugintų naujų žaidėjų, nes stumti ant kitų įdomų tik iki tam tikros brandos arba jei ant akių ideologijos šydas. Todėl prieš jus populiariosios istorijos apžvalga aprėpianti pagrindinius eLietuvos konfliktus su kaimynėmis.


eLietuva neturi nuolatinių priešų šiame žaidime. Tai lemia ir istorinės aplinkybės ir nuolat kintančios aljansų sudėtys. Tradiciniai priešai kai graikai ir turkai, serbai ir aplinkinės balkanų tautos, rumunai ir bulgarai jų priešprieša jaučiama ir žaidime, ir vienas iš jų žaidimo tikslų yra parodyti pirmumą ir čia. Išsilieti internetinėje erdvėje už nuoskaudas realybėje. Lietuva tokių istorinių nuoskaudų turi, bet yra nelygiavertė priešininkė šiame žaidime savo istoriniams priešams. Bet konfliktų su artimiausiais kaimynais neišvengė.


Kai eLietuva buvo maža ir silpna mergaitė su derlingais laukais kaimynai elenkai nutarė ja pasinaudoti ir derlinguosius laukus pasiimti sau. Jėgų santykis buvo ne eLietuvos naudai ir tik tuometinio CP cawx bei seimo nariu gudrybė atiduoti eLietuvos teritorijas eLatvijai, kad jos neatitektų priešui išgelbėjo eLietuvą nuo ilgalaikės okupacijos. Šis trumpas, bet brangus ir įnirtingas karinis konfliktas buvo pirmas su galingąja kaimyne, po jo sekė dar keli konfliktai, vieną jų sustabdė adminai, dėl elenkų multinimo, kitu atveju eLietuva buvo okupuota ir tik po ilgų kovų pavyko išsigelbėti nuo bendros eLatvijos ir eLenkijos okupacijos. Po šių konfliktų, keičiantis epasaulio aljansams eLietuva pradėjo bendradarbiauti su buvusiais priešais ir jau trys metai, kaip eLenkija yra viena svarbiausių iš eLietuvos partnerių, pilietybės davėja verslininkams ir karinė užuovėja.
Kita eLietuvos kaimynė, realybėje draugiškai ir pašiepiamai vadinama braliukais – eLatvija. Šiame žaidime tai klastinga, nors ir negalinga žaidėja. Jos gebėjimas nesilaikyti sutarčių, smeigti į nugarą, užpulti iš pasalų yra nuolatinis šio žaidimo palydovas ir veiksnys, jį darantis nenuspėjamą. Būdama viename aljanse (Phoenix) su eLietuva ir eEstija ji nutarė padaryti šį žaidimą įdomesnį ir užpuolė eEstiją. eLietuva su eEstija greit užgesino elatvių įžūlumą ir okupavo šalį. Tiesa, nepraėjo nė keli mėnesiai ir eLatvija prisijungė prie eLenkijos okupacinio žygio ir padėjo jiems kovoti prieš eLietuvą, elatviai užėmė Samogitijos regioną. eLatvija nuolat stebina savo poelgiais, tai užpuola eRusiją, nepaskaičiavus jėgų, tai beveik sąjungininkę eBaltarusiją, tai nepraleidžia eLietuvos per savo regionus. Tai nenuspėjamas sąjungininkas, nestiprus, bet istoriškai ir geografiškai artimas, tokia trečia Baltijos šeimos sesuo, ta, kuriai pritrūko išminties.

Kovos su eBaltarusija niekada nebuvo lygiavertės. Ši šalis mažesnė ir silpnesnė už eLietuvą. Ne itin įdomi didžiausiams aljansams su kelių šimtų aktyvių kovotojų, valdoma erusų arba elenkų PTO būrių ji kaip vėjo blaškomas žaislas, eina iš rankų į rankas. Pirmasis garbingas eLietuvos žygis į šią šalį buvo sukūrus ABC, Baltijos šalių aljansą, sukūrus jį buvo nuspręsta užkariauti šią mažą šalį. Žygis pavyko, nors sukėlė didelę nepasitenkinimo bangą šalyje, daug kovotojų kovojo prieš eLietuvą, pyktinosi negražiais valdžios veiksmais. Per beveik visą ABC egzistavimo laiką eBaltarusija daugiau ar mažiau buvo eLietuvos ir eLatvijos vasalė, atidavusi reikalingus regionus šioms šalims. Šiuo metu su eBaltarusija santykiai yra draugiški, nors ir esam priešiškuose frontuose, galbūt, esant taikai su skandinavai bus vėl prisimintas šis nelygus priešininkas.
eRusijos situacija santykių su eLietuva istorijoje yra atvirkščia santykiams su eLenkija. Kažkada tai buvo tvirtas sąjungininkas, apklausose įvertintas kaip geriausia kaimynė, kuria labiausiai pasitiki. Bet tai buvo seniai ir netiesa. Prasidėjus sąjunginei draugystei su eLenkija, eRusija buvo vienu iš pagrindiniu eLietuvos priešu kelis metus ir ši situacija keisdavosi tik keičiantis aljansams ir jų blokams, kai vėl atsidurdavo daugiau mažiau vienoje barikadų pusėje. Dažniausiai su eRusija kovodavo eLatvija, bet ilgą laiką eLietuva buvo okupavus didelę šios šalies dalį (regionai vos keli, bet teritorija didžiulė), vedama tuometinio CP, save titulavusio imperatoriumi Gliooko II, kurio diplomatiniai sugebėjimai, meilė eRusijai, atsidavus žmona ir kiti veiksniai leido gana ilgai išlaikyti šias teritorijas po eLietuvos vėliava. Bet šiuo metu tik Gliooko II mulčiai praskaidrina spaudą, o jis pats paniręs į gilų two clicką. O NAP sutartis su eRusija vėl atgaivino ginčus ir kalbas apie šią šalį, nes ilgą laiką ji buvo primiršta, nes eLietuva kovojo šiaurėje, su eŠvedija ir visu Assgard aljansu.

Pirmieji kariniai konfliktai su skandinavais nebuvo sėkmingi, tuo metu nesant skirtingų divizijų, ne taip greit atsinaujinant HP, negaunant tiek EB ir neturint raketų, bombų ir bazukų mūšių nugalėtojus lemdavo mastercarderiai – žmonės, kurie savo tikrais pinigais pirkdavo auksą, EB ir samdinių būriai, kurie už didelius pinigus darydavo didelę žalą. eLietuva mastercarderių turėjo vos keletą (turbūt nedaugelis prisimena „Kas iš to“ siautėjimą ar Raigirdo tankinimą iš valstybės lėšų) todėl nuolat gaudavo malkų nuo turtingų skandinavų. Bet tie šlovingi laikai baigėsi ir daug žaidimų atnaujinimų, sumažėjęs žuvėdų aktyvumas ir skandinavų nusisukimas nuo eLenkijos lėmė jog jėgos išsilygino, o su sąjungininkų pagalba ir persvėrė jėgų balansą. Šis jau ilgai trunkantis karas buvo naudingas dėl dėkingų skandinavų bonusų, jei jais nereikėdavo dalintis su kitais. Ir tik paskutiniai pralaimėjimai bei sumažėjęs eLietuvos biudžetas lėmė priverstinę taiką ir nepuolimo sutartį. Ir taikos metu galima rašyti apie karų su kaimynėmis istoriją.

Šia istoriniame diskurse paminėti kariniai veiksmai su tiesioginiais eLietuvos kaimynais, bet būtų netaktiška nepaminėti tų, kurie visada buvo išvien su eLietuva, tai trečioji Baltijos šalis – eEstija. Jie nė kart neišdavė, nė kart siaubingai neprisikiaulino. Jų nedaug, bet jie kovingi ir pasiruošę padėti, mes jiems irgi. eLietuvai pasisekė turėti tokius ištikimus sąjungininkus. Sąjungininkai yra viena iš sudedamųjų pergalės receptų dalių, kitos dalys – tai tinkamas pasiruošimas (resursai samdymams, asmeninės piliečių lėšos, MU sankaupos), taip pat tinkama vidinė komunikacija ( vienybė tarp MU ir LK, gebėjimas veikti komandoje, pamiršti nuoskaudas vardan vieno tikslo), taip pat išorinė komunikacija arba diplomatija ( gebėjimas gauti pagalbos iš sąjungininkų, vieniems tai sekasi geriau, kitiems prasčiau ir nuo to priklauso mūšių pabaigos).

Prirašiau beveik tiek pat kiek ir Lariox. Taikos metas tinkamas grafomanijai.Straipsnis skirtai KM ir Ekso rengiamam konkursui. Praeities, kurios neprisimenu šaltinis.
Vietoj išvadų:

Mykolas O.