[LNP] DISKUSIJA: Ar mums tikrai reikia antskrydžio?

Day 2,588, 13:07 • Published in Lithuania Lithuania • by iPSiArt

Diskusiją pradėkime nuo 2 faktų – pirmojo, kad kadencijos pradžio prezidentas uždavė klausimą ką darome dėl AS.

Antrasis faktas – per pastarąjį mėnesį sumažėjęs MPP skaičius. Iš 13 MPP baigėsi 7, nei vienas neatnaujintas ir nepasirašytas. Dar 3 MPP baigsis per artimiausias 3 dienas. Liks 3. Akivaizdu, kad mažinant MPP skaičių, tikimąsi sumažinti AS įstatymui reikalingo maisto ir valiutos kiekį.

Ko gero ir dar vienas faktas: nuo pat kadencijos pradžios niekas nebandė šnekėtis, tartis ir planuoti su būriais – darom AS ar ne, kur ir kada jį darom. Gal kam nors tai naujiena, tačiau vis dėlto, jei tikimąsi iš piliečių kad jie kovos, jie irgi turi tam pasirengti – įsigyti iš anksto ginklų, EB ir visų kitų dalykų. Nes AS nėra paprastas TW – tai reikalauja didelių ne tik pačios valstybės, bet ir žaidėjų resursų ir maksimalių pastangų.

Beje, noriu pastebėti , kad žodžiai “maksimalių pastangų” tai reikštų, ne sukalus savo FF ramiai pasiimti BH, kartu apstaugiant kitą žaidėją bandantį sumušti panašų kiekį ar net daugiau inf ir aiškinant kad “mes nenorime kovoti, kad per greit neužaugintume savo XP ir nepatektume į aukštesnę diviziją”.

Tie žodžiai reiškia, kad reiks kovoti iki galo, sumušant tiek kiek reikia, galbūt net visus savo tankus, EB ir kitus dalykus tiek, kiek užtektų ištraukti roundui tavo divizijoje. Tai reiškia, kad pvz. I divizijoje gali tekti sukalti po 20 ar net 50 milijonų inf visam TOP-5, ir tik vienas iš jų gaus BH. Tokia bus pergalės kaina. Analogiškai - visose divizijose proporcingai didinant žalą. Ar esate tam pasirengę? Įvertinant ir tai, kad greičiau, netgi mūšio metu jau peršoksi į kitą diviziją, kai nekariaudamas būtum ištempęs dar kelias savaites jei ne mėnesius iki jos. Taigi dar kartą klausiu - kiek tarp mūsų tam pasiryžusių žaidėjų? Kreipiuosi pirmiausia į žemesnių divizijų kovotojus. Nes pirmiausia iš šių divizijų atstovų ateidavo, sakyčiau, argumentuoti pastebėjimai kodėl jie negali “pasitaškyti”. Tačiau AS ir yra ne kas nors kita, bet būtent “pasitaškymas”.

Kol kas matau vienintelę realią prielaida sėkmingam pasitaškymui – naujas Plato turnyras būriams. Neabejoju, kad jei toks turnyras atsirastų, stambiausi būriai ir jų žaidėjai tikrai pasitaškytų. Todėl, kad turnyruose susikerta nemažai ambicijų. Asmeninės ambicijos – pasirodyti geriausiai: būryje, divizijoje, Lietuvoje... Būrių ambicijos paimti pirmą vietą kurioje nors divizijoje (ar daugumoje jų, gal net visose) ir tam visokeriopai paskatinti taškytis savo narius.

O ar skatins valstybė norinčius pasitaškyti AS? Ir kuo, atleiskite, skatins? Jei netgi per Plato turnyrus, kur valstybės laimėdavo auksą pagal piliečių sumuštą taškų (PP) skaičių (kas valstybei buvo naudinga, nes duodavo pajamas), Lietuva per visus turnyrus taip ir nesugebėjo įsteigti kokių nors paskatinimų savo piliečiams, išskyrus žodines padėkas?

Bet gal aš neteisus ir yra kokių nors motyvų, dėl kurių piliečiai puls taškytis?


AS ir jo nauda valstybei ir visuomenei

Ne paslaptis, kad didžioji dauguma (statistikos deja neturiu) AS pasibaigia nesėkmingai – tą irgi reikia įvertinti. Nes AS nėra eilinis karas ir užpultoji šalis kaip ir puolantieji bando visomis išgalėmis pasitelkti visus turimus ar galimus sąjungininkus. Todėl bet kurį AS galime laikyti ne eiliniu karu, o dviejų alsansų susidūrimu. Pavyzdžių yra daugiau nei reikia – ir P.Korėjos AS į Šveicariją, ir Argentinos AS į Meksiką, ir Gruzijos AS į Naująją Zelandiją. Kurio rezultatą gali nulemti vienodai tiek veiksmų planavimas, tiek ir šalutinės aplinkybės – pvz. ar turės tą dieną aljansas kitų svarbių mūšių, į kuriuos reikės taip pat koncentruoti dėmesį.

Vienas iš nedaugelio sėkme pasibaigusių AS – Gruzijos invazija užtruko dvi savaites. Nuo spalio 21 iki lapkričio 3 d.

Kitas sėkmingai pasibaigęs AS – Kolumbijos antskrydis į Latviją. Užtrukęs na, tarkim, savaitę. Kuo jis baigėsi ir kiek kainavo – priminti turbūt nereikia



Pabandykime įvertinti AS naudą įvairiais aspektais.

1. Ekonominis aspektas Dabartinis CP ir Vyriausybė mažina MPP skaičių, tikėdamiesi sumažinti AS įstatymo(maisto ir lėšų reikalingų AS surengti) kainą. Tačiau įstatymas sudaro tik mažąją AS išlaidų dalį. Didžiąją dalį sudaro išlaidos skirtos CO – pirmajam mūšiui, o taip pat bent jau 1-ajam RW įveikti, kuris tikrai bus sukeltas. Taigi net ir kukliausiais paskaičiavimais AS kainuos ne mažiau kelių šimtų tūkstančių. O kokia jo nauda?

Juk okupuoti galėsime tik gerokai už save silpnesnę valstybę. Išvada – ją okupavus, pinigų iš mokesčių daug neprisirinksi. Net jei užtruktume ten mėnesį ar daugiau (kuo nelabai tikiu) pajamas iš regionų vargu ar sudarys 10 k. cc. Išleisti šimtus tūkstančių kad gauti kelis tūkstančius?

2. Karinis aspektas Teigiama, esą AS būtų naudingas piliečiams, nes jie turėtų kur pakovoti, prisirinkti medalių ir tai būtų “tikras” karas, o ne nuobodus TW.

Taip, piliečiai per karą tikrai pasirinktų TP, kurių negausi kovodamas kituose karuose. Kita vertus, tam, kad jų prisirinkti, AS nebūtina rengti. Galima susitarus kovoti su Baltarusija, Latvija, pagaliau – su Rusija, jei norime rimto iššūkio. Ir tą galima padaryti be didesnių kliūčių, kadangi mums netekus daugiau kaip pusės savo MPP, labai nedaug MPP turime su tomis pačiomis šalimis. Vėlgi, tai atsiremia į mūsų pačių apsisprendimą su kuo mes draugausime, o ką pasiliksime kaip potencialius taikinius, nes visi kaimynai draugais mums likti negali. O AS kiekvieną mėnesį irgi nerengsi tam, kad veržiantis iš draugų apsupties turėti karą.

Vėlgi, tai būtų gerokai pigesniu ir lengvesniu sprendimu, atsižvelgiant ir į mūsų karo veiksmų ir būrių koordinavimą. Nes gaila, bet LK šiuo metu gali tiesiogiai daryti įtaką tik vienam kariniam būriui. O kalbant apie pastarąją kadenciją, dar neišmokome būrių informuoti

3. Globalus politinis aspektas Žinoma, galime tikėtis, kad AS bus naudingas partneriams, aljansui, etc. Tačiau visų pirma – aljansai persitvarko iš naujo subyrėjus SIRIUS, tai jei tikimės kad mūsų AS bus kažkam ir naudingas, pirmiausia turėtume sau atsakyti - kam (kokiam aljansui) jis turėtų būti naudingas? Su kuo mes planuojame savo ilgalaikius santykius į ateitį? Ar galime šiandien tai aiškiai atsakyti?

Antra, atsižvelgiant į tai, kokio lygio šalis pajėgtume užpulti ir įveikti bei siekti bent porą savaičių veiksmo, nemanau, kad Singapūro, Malaizijos ar Nigerijos, Armėnijos ar panašaus dydžio/stiprumo valstybių įveikimas atneštų kokią nors naudą ar mums padėtų pelnyti tarptautinę šlovę
O gal mes pasiryžę padėti pietų Korėjai išsivaduoti iš Taivanio? Ar ilgamečiams sąjungininkams Venesuelai – iš Peru ir Kolumbijos okupacijos?

O jei nepasirengę, atsakykime pirmiausia sau – kodėl manome, kad aljansas ar sąjungininkai turi padėti mums, kai mūsų tikslas – pasitaškyti pramogai, užuot padėjus okupuotoms šalims atgauti laisvę (arba bonusus – lenkų atveju). Kas svarbiau – pramoga ar nauda?

4. Tautos suvienijimo aspektas Teigiama, kad AS būtų tikru iššūkiu, kuris suvienija tautą. Taip, karai paprastai suvienija visuomenę, bet daugeliu atvejų eLietuva kariaudavo turėdama daugumos arba visos visuomenės palaikymą – nes daugeliui nereikia aiškinti kuo Erepublik skiriasi nuo Farmwille. Tačiau AS nėra tradicinis karas, greičiau – ypatinga, brangiai kainuojanti karo rūšis. Todėl AS organizuotas vasarą greičiau visuomenę suskaldė, nei suvienijo, kada nepasisekus AS, kurio norėjo tik dalis piliečių su CP priešaky, jie pradėjo ieškoti kaltų tarp tų, kurie abejojo to AS tikslingumu nuo pat pradžių.

Žinoma, daug lengviau ieškoti kaltų aplink nei kritiškai žvelgti į savo sprendimus. Bet tiems, kas mano, kad dabar situacija yra visai kitokia, siūlyčiau tiesiog iškelti klausimą – kuo gi kitokia? Mūsų skaičius ir toliau mažėja, kaip ir aktyvių žmonių. Partijos ir būriai ir toliau konkuruoja. AS idėjai pritaria tik dalis piliečių. Tai ...?

Kad ir kaip absurdiškai skambėtų, kol kas vienintele galimybe rengti AS, matau MU turnyro metu, kada piliečiai ir būriai konkuruodami tarpusavyje bus nusiteikę taškytis iki numirimo. Neabejotinai. Kals milijardus savo divizijose reikia to ar ne ir temps mus į priekį. Tada turime šansų laimėti. Gal net ištempti visą savaitę be pralaimėjimų, ypač jei būriai vieni kitus sėkmingai paerzins.Spėju, tada net LK nereiks ypatingai daug CO deginti dėl tų pergalių.
Kiti, alternatyvūs variantai, atrodo ne daugiau, nei teorinės galimybės. Kurių patikrinimas – per brangiai kainuojantis eksperimentas

Kai kas paklaus – OK, eLT visuomenė mažėja. Kokio velnio taupyti tuos pinigus jei galime tiesiog nors kartą pasilinksminti?

Turiu atsakymą ir į tai. „n“ mėnesių buvo kalbama, kad naujokų akademijoms ir būriams reikia finansavimo, tam, kad duotų paskolas savo nariams treniruoklių upgrade‘ui. Kad būriai pasistatytų įmones ir kariams mokėtų didesnius davinius.

Tai, po velnių, padarykime tai. Užuot išleidę šimtus tūkstančių vienos dienos azartui, suinvestuokime į savo visuomenę, į būsimus karius. Juo labiau, kada CP žadėjo, kad bus BB. O jei bus BB – reiškia bus ir į ką investuoti, jei dabar neturime.

Todėl lieku tradicinio – „sausumos“ karo šalininku.

Be jokios abejonės tai, kas parašyta aukščiau yra tik subjektyvi nuomonė. Ir jei turėtmėte kitokių minčių, būtų miela tai išgirsti.