Join the new world

Sveiki. Šiuo metu kuo toliau tuo sunkiau surasti tinkamą valstybę, kurią galėčiau aplankyti. Galima sakyti, kad liko tik nykštukinės valstybės, kurios labai retai turi karų arba yra ištrintos iš politinio žemėlapio. Tačiau tai – mano galvos skausmas ir tai ateitis, apie kurią aprašysiu vėliau, o dabar apžvelkime anksčiau aplankytas valstybes. Važiuojam!

Ankstesni šio ciklo straipsniai:
Kelionė aplink pasaulį [1]. Pirmieji įspūdžiai
Kelionė aplink pasaulį [2]. Pirmoji rimtesnė kliūtis
Kelionė aplink pasaulį [3]. Kaimyninių valstybių aplankymas
Kelionė aplink pasaulį [4]. Balkanų apgultis
Kelionė aplink pasaulį [5]. Sunkiausias laikotarpis
Kelionė aplink pasaulį [6]. Nuo Europos iki Azijos
Kelionė aplink pasaulį [7]. Kartą Pietų Amerikoje

Lapkričio 15 diena. Kaip minėjau paskutiniame savo straipsnyje, trisdešimtoji mane priėmusi šalis Meksika labai greitai suteikė man pilietybę, tačiau joje užtrukau žymiai ilgiau nei tikėjausi ir planavau. Meksikoje užsibuvau net 24 dienas ir tai nebuvo tas atvejis, kai tiesiog buvau užsiėmęs RL reikalais ir negalėjau skirti laiko siekiant ištrūkti iš šios Centrinės Amerikos valstybės. Visą laiką tai mėginau padaryti, bet nesėkmingai. Tačiau viskas nuo pradžių.



Pirmieji sunkumai prasidėjo jau norint suieškoti tinkamo mūšio, tačiau nesupraskite klaidingai. Karų buvo, bet tuo metu Meksika kariavo su Kolumbija ir jų mūšiuose vaikščiojo milijoninės žalos, kurios net mane, pakankamai stiprų pirmos divizijos žaidėją, šiek tiek gąsdino. Sulaukiau, kaip man atrodė, tinkamos progos ir tik pradėjęs kalti prie manęs prisijungė nelauktas svečias. Nors jis buvo beveik dukart silpnesnis už mane, tačiau tą silpnumą atpirko jo atkaklumas ir įžulumas. Sulaukta įspėjančių žinučių, kad palikt BH jam, o tai antraip man bus riesta. Nė velnio! Nors savo sėkme nei kiek neabejojau, tačiau buvo gan neramu dėl galimų big bombs. Jų nebuvo, sukalta virš 25kk žalos, kurios pirmoje divizijoje užtektų bent 10 BH. Tuo tarpu priešininkas su 20kk mūšio gale nuleido rankas. Nežinia ar dėl to, kad baigėsi resursai, ar dėl to, kaip jis pats teigia:

„Le di chance, para que hiciera la BH, estaba tentado en aplicar power visa con 7 millones, pero lei su articulo, hay que darle chance“ (trumpai: aš tavęs pasigailėjau, nes perskaičiau tavo straipsnį)

BH paimtas, tikslai visi įvykdyti, tad metas keliauti toliau, tačiau būtent dabar ir prasidėjo visos nesąmonės. Pagal pirminius planus, kita stotelė turėjo būti JAV, tad paprašiau šios šalies pilietybės. Teko pildyti gan ilgą anketą bei išsamiai atsakyti į pateiktus klausimus. Tai padaryta, kitas žingsnis – informuoti valdžios žmones apie mano siekius. Iš jų pusės – nulis emocijų, tačiau nenuleidžiu rankų. Praėjus penkioms dienoms kada pilietybės prašymas automatškai nutraukiamas užklausą pateikiu dar kartą. Šįkart elgiuosi kiek labiau apgalvotai ir ieškau Lietuvoje žaidėjų, kurie galėtų man pagelbėti gaunant pilietybę. Man padėti pasirengęs tuometinis Lietuvos prezidentas dimention, kuris gerai sutaria su JAV prezidentu Wild Owl. Pažadama, kad pilietybė bus greitai suteikta, tačiau tas pažadas ir lieka tik pažadu. Prabėga dar penkios dienos ir vėl lieku nieko nepešęs. Praradęs jau viltį laimę bandau su jau ne kartą bandyta Čile, tačiau ir vėl viskas atsimuša į akliną sieną. Prabėga dar penkios dienos ir darosi tikrai neramu.

Gruodžio 8 diena. Gan įkyriai vis atakuoju Wild Owl pats ir, panašu, kad tai duoda rezultatų: „pateik prašymą, suteiksim“. Taip ir darau. Galų galiausia iš trečio karto amerikiečiai pilietybę suteikia. Tačiau kas įdomiausia ir vėl paskutinėmis minutėmis. Pagaliau ištrūkau iš Meksikos! Ir dar kartą įsitikinau, kad amerikiečiai yra pasipūtę žmonės. Taip, tai tik mano nuomonė, jūs galite turėti visiškai priešingą, tačiau toks jų elgesys manęs tikrai nesužavėjo.



Gan greitai įvykdęs visus tikslus ir šioje šalyje neišbuvęs net paros dėl greito mūšio radimo, pagal planus keliauju toliau į šiaurę.

Gruodžio 9 diena. O ten manęs jau laukia Kanada. Tiek sutikimu, tiek bendravimu kanadiečiai pasirodė žymiai malonesni ir draugiškesni žmonės. Tai jau džiugina. Ypač po nekokio praeito mėnesio ir sugaištų nereikalingų dienų.



Kanadoje užsibuvau taip pat nemažą laiko tarpą. Tačiau tai buvo sąmoningas veiksmas. Visų pirma, dėl švenčių ir atostogų, o antra, dėl laukiamų tinkamų mūšių. Vienintelė proga kada galėjau pasiekti BH medalį būdavo tada, kada Kanadoje besinuomojančių makedonų regione vykdavo sukilimas. O tai vykdavo ne taip ir dažnai. Na gal dažniau nei maniau, nes keletą tikrai žinau esų praleidęs. Vis dėlto išlaukta proga ir 32-oji valstybė paliekama.

Sausio 7 diena. Keliaujama į jau minėtą Makedoniją, kuri nuomojasi vieną regioną iš Kanados. Tai gan patogu, nes visą laiką stengiuosi, jei tik yra galimybė, kad kita lankoma šalis būtų praeitos kaimynė. Nors Makedonija toli gražu ne Š. Amerikos šalis, tačiau naudojuosi pasitaikiusia proga.



Išleisdamas straipsnį šioje šalyje susilaukiau keletos replikų. Pasirodo, makedonai nenori ir nemėgsta, kai juos vadina Republic of Macedonia (FYROM). Bent trys asmeninę žinutę atsiuntę šios šalies piliečiai prašė pakeisti valstybės pavadinimą ir ištrinti FYROM. Iš pradžių nesupratau kame replės, tačiau labiau pasigilinęs viskas tapo aišku. Pasirodo, tai dėl politinių sumetimų. Turbūt visi žinote, kad anksčiau Makedonija priklausė Jugoslavijos sudėčiai, kuriai iširus Makedonija tapo nepriklausoma valstybė, norinti atsiriboti nuo bet kokių sąsajų su praeitimi. Todėl buvo sukurta nauja valstybė FYROM, dar kitaip Republic of Macedonia. Tačiau taip tai pat vadinasi ir šiaurinė Graikijos provincija. Todėl toks nesusipratimas turi tam tikrų atspalvių ir iki šių dienų. Kas domisi istorija, galite pasidalinti plačiau apie šią situaciją. Taigi truputį nuklysdamas į lankas baigiu savo kelionę šioje šalyje ir keliauju toliau. O kur dabar? Kiek galėjau Šiaurės ir Pietų Amerikas tam kartui išmaišiau, o kitų variantų yra tikrai nemažai. Tačiau apie mano pasirinkimą sužinosite jau kitame straipsnyje. Iki greito!