Geriau negu nieko

Day 1,360, 18:42 Published in Lithuania Lithuania by Fabrikantas

Mane čia atsiviliojusi reklama išdidžiai žadėjo galimybę rinktis iš keturių profesijų (kario, biznieriaus, politiko, žurnalisto), tačiau išsilaipinęs eLietuvoje ir labiau įsigilinęs į žaidimo mechaniką suprantu, kad tas išdidumas toks truputį... aplamdytas, kaip blogai pasirinkusios gyvenimo kelią moters, kurios galiojimo laikas jau yra pasibaigęs.

Ekonomika tarsi ir rinkos, bet kainos visiškai nesuprantamos. Jau rašiau, kad ginklų kainos neproporcingos suminei jų daromai žalai. Jei jau pirkčiau ginklą, tai tik aviaciją arba vikšrus, su jais palyginus trys žemsni Q yra tik pinigų švaistymas.

Beje, skaičiau įdomių straipsnių apie tai, kad pigiausia yra kautis batonais (be ginklo). Suprantama, tokios kovos rezultatas nebus stebuklingas, tačiau jis turės geriausią žalos/kainos santykį. Turiu omeny, jei jūsų tikslas mūšio lauke - tik susirinkti bazūką, tai pigiau tą daryti plikomis rankomis...

Jei gerai suprantu, labiausiai apsimoka kariauti tuomet, kai esi karo dievas, turiu omeny – tai turi būti tavo gyvenimo kelias, turi turėti tam pašaukimą, turi būti profesionaliosios (atlyginamos) kariuomenės dalimi. Racionalu skirti karo resursus elitui (štai Aludaris dalija tankus bent tūkstantiniams), nesitikint, kad subėgs patriotai ir uždaužys priešą batonais.

Pagalvojau (prašyčiau mane pataisyti, jei klystu), kad geriausias pritaikymas bazūkai – pasikabint ją ant sienos. Tuomet agresorius ar sukilelis turės brangesnį malonumą ir, automatiškai, mažiau pergalės šansų? Iš esmės toks planas reikštų, kad karine prasme visuomenė pasidalintų į savyginos rezervą (bazūka ant sienos) ir profesionalią atakuojančią armiją (tankai ir kiti muzikos instrumentai).

Na bet užteks apie karą, šis erep komponentas daugmaž aiškus, jis beveik vienas varo visą epasaulį. Labai gerai suprantu, kad būtent ši nacionalinė idėja ir yra pats geriausias žaidimo monetizavimo svertas...

Paties žaidimo viduje monetos smarkiai pašvinkusios. Jau daugiau nei savaitę stebiu vietinę pinigų rinką. Aukso gali nusipirkti vis pigiau ir pigiau, gramo kaina kasdien nukrenta 8-9 LTL. Bet ji visvien yra aukštesnė už 500 LTL – už kažkokį mistinį skaičių, kuris nepajudinamai karaliauja tarp pasiūlymų parduoti už auksą litus.

Naujokams skirtame ekonomikos straipsnyje kažkodėl teigiama, kad galima spekuliuoti auksu: nusiperki 1g už, sakykime, 570 LTL, o paskui parduodi 500 LTL už 1g ir 70 LTL tau lieka. Tai būtų teisinga, jei koks nors botas supirktų litus, panašiai kaip jis perka batonus. O gal taip ir yra?

Nes tikėtis, kad kas nors kitas susidomės tavo 500 LT už 1g aukso, gulinčiais tarp tūkstančių visiškai į juos vienodų pasiūlymų, yra naivu. Jei kam reikės litų, jis paguldys savo auksą už šiek tiek žemesnę negu pigiausia aukso pardavimo kaina, ir ši nauja kaina gerai matysis, todėl neilgai galios...


(didinasi)

Pagrindinė ekonomikos problema yra perprodukcija. Juodosios ją susiurbiančios botų skylės iškreipia rinkos kainas. Realiai rinka veikia botų siūlomų kainų paraštėse (kai žaidėjai negali laukti, jie kainas nuleidžia, o eidami pamiegoti - jas pakelia). Geriau, negu nieko, bet į tikrą visiškai laukinį rinkos seksą – nepanašu.