Apie karą - mūsų praeitį... ir galimą ateitį...

Day 2,343, 16:37 • Published in Lithuania Lithuania • by iPSiArt

Sveikinu visus Velykų proga ir linkiu pirmiausia tvirtų kiaušinių: jie visada praverčia ir prie stalo, ir ne tik.



O dabar rimtai.

Procesai Lietuvos viduje

Dar prieš keletą mėnesių eLT gyvenimo nebūtum pavadinęs nuobodžiu iki numirimo – na, gal tiesiog rutininiu: kariavome įprastinius permainingus karus Skandinavijos pusiasalyje, (naujokams ir primiršusiems siūlau pasiskaityti freshass istorinių straipsnių archyvą), virė partijų karai tam naudojant arba tokius arba kitokius pretekstus, galų gale viską kas ir kodėl vyksta paprastiems piliečiams paaiškinti pabandė Eksas. Iš jo minčių bei šiame ir kai kuriuose kituose straipsniuose nuskambėjusių komentarų galima buvo daryti išvadas, kad LNP “užsibuvo valdžioje”. Daliai piliečių atrodė kad LNP užgožė SOL (ar kitas partijas), na o opozicijos aktyvas užsiiminėjo tuo, ką ir turi daryti opozicija…

Kadangi LNP nekėlė sau jokių tikslų būti valdžioje, nutarėme vardan šventos ramybės o ir dėl eksperimento kelis mėnesius nebekelti kandidatų į CP ir leisti pasireikšti "mūsų užgožtiems" seniesiems politikos vilkams ir naujiems talentams. Netgi nutarėme nebūti aktyvia opozicija, kad nebūtų skundžiamasi, esą LNP sugudravo praleisdami į valdžią savo oponentus tam, kad būdami opozicijoje juos sudirbinėtų. Neprieštaravome kad mūsų nariai dirbtų valdžios institucijose – valstybė yra svarbiau už bet kokius partinius interesus.

Taigi, galime ramiai pavadinti tą laikotarpį pvz. “100 dienų be LNP”. Praėjo kuris laikas ir dabar, jau atslūgus visoms aistroms, galima dar kartą perskaityti aukščiau mano paminėtus straipsnius ir pastebėti porą faktų.

Lyderiai. Per pastarasias 3 kadencijas nauju lyderiu galima laikyti tik TheUnit Yack. Deja, bet daugiausiai akcentavusi LNP dominavimą, SOL partija savo kandidato per kelis mėnesius taip ir neiškėlė, nors joje tikrai nestinga ir vyresnės, ir jaunesnės kartos žaidėjų, galinčių imtis atsakomybės už valstybės valdymą. Taigi, kalta LNP, ar visgi ryžto ir iniciatyvos trūkumas?

Valdžios aktyvumas Šiandien sukanka 2 savaitės nuo CP rinkimų, o kas nors matė naujojo CP straipsnį? O gal kas nors gali patarti kur būtų galima sužinoti užsienio politikos naujienas, naujienas iš SIRIUS aljanso – kas vyksta, kas planuojama? Anksčiau galiojo nerašyta taisyklė apie tai parašyti kartą per savaitę, bent jau per 10 dienų. Dabar tokią pareigą jaučia tik KM ir NM. No comments.

Spauda. Paskutiniais mėnesiais tam kad papulti į populiariausių straipsnių TOP-5 užteko surinkti 12-15 balsų… Patiems straipsniams suskaičiuoti tikrai užtektų abiejų rankų pirštų, ir ne tik... Jei ne mano aukščiau paminėtų ministerijų straipsniai, kiekvieną savaitę esamos spaudos neužtektų nei TOP-5-tukui užpildyti.

Totalus 2clickas... Žudanti ramybė su apgaulingai lėtai mažėjančia eLT gyventojų statistika… Statistika gali suklaidinti 2clickerį… Bet aktyviųjų nesuklaidins apmirę pokalbių chatai, būrių vadų – misijose dalyvaujančiųjų skaičiai.

Trolinu? Ieškau priekabių, kaltų? Ne. Nes tai neturi jokios prasmės. Kodėl yra taip yra? Atsakymų ieškau pats. Vien gražiais pavasario orais visko nepaaiškinsi, nes tiek pernai, tiek pries 2-3 metus buvo aktyvumo atoslūgis, bet ne viusiškas štilis. Vienas iš galimų variantų – ko gero, perdaug jėgų sudėta, ant kortos pastatyta ir aukų paaukota ant pykčio aukurų, kovojant partijų karuose, į kuriuos įsitraukė daugelis aktyviųjų. Nurimus partijų kovoms, tuo pačiu nebelikus priešų išorėje, visi pasijuto išsekę ir pavargę ir... netekę prasmės, nes viskas, kuo daugelis užsiėmė paskutinius kelis mėnesius (o gal sugebėjo užsiimti?) buvo karas…

Patyrę žaidėjai pastebėtų, kad karas nesibaigia vienu mūšiu. Kariniame žaidime, kurio pagrindinis tikslas ir varomoji jėga yra karas, kariavimas yra varžybos tarp priešiškų šalių, kuriose susiduria ne tik individualūs žaidėjai ir būriai – čia varžosi skirtingos karo strategijos, mūšių ir kovojimo taktikos. Tai yra savotiškas sportas. O sporte pagrindiniu tikslu yra nugalėti priešininkus, bet ne juos sunaikinti (nes nebeliks su kuo varžytis). Patys prisimename kuo virto žaidimas, kai ONE sunaikino EDEN, o vėliau - ir CoT. Nebelikus intrigos, neliko ir kovos azarto. Taika gali būti matoma kaip trumpas atokvėpis tarp karų, bet ne kaip ilgalaikė būsena. Ir ta pati taisyklė galioja ir vidaus politikai.

Matau vienintelę galimybę - kaip nors tą išgyventi tą periodą, tikintis, kad po jo ateis geresni laikai. O jie, neabejoju, ateis, jei mes pasistengsime dėl jų.

Ką dėl to reikėtų padaryti – visai nedaug. Pabandyti perskaityti žemiau esantį tekstą ir pritaikyti ją kariniam žaidimui, vėl padarant tai azartišku sportu. Gal šie principai aktualūs ne vien Užupiui…?



Todėl jei atėjome žaisti, žaiskime. Jei atėjome dirbti, darykime tai. Darykime iš širdies, o jei nenorime daryti - nejauskime pareigos save prievartauti.

P.S. Jei manes kas paklaustų ar aš tikiu dar šio žaidimo ateitimi, tvirtai pasakysiu – žinoma. Šis žaidimas evoliucionuoja, ir ne visada vien neigiama linkme. Pasitaiko tikrai įdomių atnaujinimų, o Plato artimiausiu metu prides dar 4 šalis, ir aš tvirtai tikiu kad tai nebus vienintelės naujos valstybės. Jei būsime kantrūs, sulauksime naujų draugų ir sąjungininkų, praturtinsime savo bendravimą, juk ne dėl “Fight” mygtuko spaudymo šį žaidimą žaidžiame, ar ne?


Vien tik karas valdo mus…?

„Jiems pasiūlė rinktis – gėdą arba karą. Jie pasirinko gėdą, o gavo ir gėdą, ir karą.“ – V.Čerčilis

Vienas iš dalykų, kuris gali padėti mus išgyventi – karas. Nesupraskite klaidingai - aš nesu tas, kuris turi ką nors prieš bet kuriuos mūsų kaimynus – ar tai būtų švedai, ar rusai, ar baltarusiai. Su daugeliu jų teko tiek palaikyti ryšius, tiek plėtoti bendradarbiavimą ar derėtis dirbant URM. Todėl karo priešininkams sakau – mes turime kariauti ne dėl to, kad ko nors nemėgtume. Ir galbūt ne dėl to, kad būtinai ką nors nugalėtume ir gautume bonusų, bet dėl to, kad išgyventume. Visų pirma, karas nors šiek tiek įpūs gyvybės, nepriklausomai nuo to, kuo jis pasibaigtų. Gal pasibaigtų net visišku Lietuvos ištrynimu, tačiau kas sako, kad tai - blogiausias mums įmanomas variantas? Mano nuomone, kova dėl pergalės ar išlikimo galėtų nors kažkiek įpūsti tą išblėsusią žaidimo azarto ugnį. Gal geriau būti ištrintiems kovojant, nei tyliai užsilenkti 2clicke?

Antroji karo priežastis – mūsų strateginiai interesai ir ilgalaikiai tikslai. Paaiškinsiu pavyzdžiais.

Prieš porą dienų Rusijos CP ir vienas įtakingiausių politikų Syrin pareiškė: “Rusija dirba siekdama susigrąžinti savo strateginį buvimą Skandinavijoje”



Ką tai gali nulemti? Gana paprastus, bet mums labai nepalankius dalykus. Tikriausiai pastebėjote, kad pastaruosius pusantrų metų rusai kovojo už skandinavus išlaikydami patikimo sąjungininko įvaizdį. Jį ir išlaikė. Rusija šiuo metu nepriklauso nei vienam aljansui, tačiau aktyviai palaiko ryšius su visais, bandydama atstovauti savo interesus. Paprastai kalbant – Rusija žaidžia savo žaidimą siekdama laviruoti ir manipuliuoti, bandydama nesusipykti su pagrindinėmis šalimis kiekviename aljanse ir būti “geidžiama nuotaka”, kuri brangindamasi sugeba išgauti sau naudos “mažiukų” saskaita. Kadangi Rusija nepuoselėjo ypatingų simpatijų ABC šalims, turi interesų Skandinavijoje, o jėgų pusiausvyra tarp Sirius/proSirius ir Aurora iš vienos pusės bei Asteria ir LeTO – iš kitos yra trapi, Rusija greičiausiai gali bandyti susitarti su Asgardo šalimis, kad ji pasiims 2-3 Skandinavų regionus (Nord Norge, Trondelagą ir dar kokį nors) mainais padėdama Suomijai užkariauti Estijos vaisius ir naftą, o Švedijai – Latviją. Žr. schema:



Kad ir ką galvotume apie latvius ir estus jie nenusipelnė tokio likimo, tai pirma. Antra, jei mes esame sąjungininkai, turime ne tik laukti kitų pagalbos savo karuose, bet ir patys ateiti į pagalbą sunkiu metu. Ir galų gale, trečia – jei vietoje latvių kaimynais turėsime švedus, o mūsų seni priešai turės papildomus bonusus mūsų kaimynų sąskaita, ar mes jausimės saugesni? Kiek ilgai?

Tad... „Balnokim, broliai, žirgus...“

kas nenori kariauti priešo teritorijoje, kariaus savojoje...