[LMS]Už ką kovojame: tada ir dabar + TANKAI IR MAISTAS DOVANŲ
TheUnit MajoNingyo
Laisvė – trapus ir retas talismanas. Jį rasti sunku, o dar sunkiau išlaikyti. Ypač, kai aplink – daug talismanų medžiotojų. Lietuva šį talismaną rado ir jau 24 metus bando jį išsaugoti. Tačiau kiek tai mums kainavo? Kuo buvome kitokie ir ko dabartinei kartai reiktų pasimokyti?
Drąsa – tai ryžtingumas, o ryžtingumas – gebėjimas neatidėliotinai veikti. Tai galintis padaryti žmogus yra nepriklausomas. Todėl tą dieną į gatves išėję žmonės žinojo, jog laisvė jau buvo ranka pasiekiama.
Ne veltui Žiulis Mišlė yra pasakęs: „Laisvė – tai žmogus. Netgi tam, kad paklaustum, reikia būti laisvam; kad pasiaukotum, reikia sau priklausyti“.
Jei nebūtume priklausę sau, išeiti nebūtume išdrįsę. Juk žinojome, kad ateitis priklauso nuo mūsų pačių, jog nieko nebūtume turėję, jeigu nebūtume parodę, kaip to trokštame.
Nebijojom tankų ne dėl to, jog žinojom, kad jie mums nieko nepadarys. Buvome tikri, kad mus suvažinėję tankai nesuvažinės noro išsivaduoti iš priespaudos, kuri vis dar šmėkščiojo virš mūsų galvų.
Todėl jautėmės daug stipresni savo viltimi ir vieningumu, kurių dėka ir pasiekėme paskutinę laisvės pakopą – laisvą valstybę.
Mirtys nebuvo beprasmės
Kad ir koks mūšis būtų, ginklas ne visada nulemia pergalę. Tam reikia tikėjimo tuo, ką darai. Kad ir ką sakytų teroristai, grasindami keršyti už „šmeižtą“ ir „išdavystę“, jie lieka neteisūs. Taip pat buvo ir su Sovietų Sąjunga, kurios valdžia siekė užkirsti kelią prasidėjusiai taikiai revoliucijai. Reaguodami į šį masinį žmonių susibūrimą, jie nepagailėjo nei kulkų, nei tankų vikšrų.
Tą naktį buvo sužeisti 702 žmonės, žuvo 14 įvairaus amžiaus patriotiškai nusiteikusių piliečių.
Tai buvo didvyriai, įrodę, jog ginklo jiems nereikėjo, kad auka kiekviename kare yra neišvengiamas dalykas, tačiau ji neišgąsdina tikslo siekiančių. Ji tik dar labiau pakursto žengti tolyn, jog žuvusiųjų pasiaukojimas nebūtų beprasmis. Beprasmis jis ir nebuvo, nes netektys tik dar labiau suvienijo ir taip vieningą minią nepaleisti galimybės iš rankų, nes ji galėjo greitai ir nebepasirodyti.
Todėl visi jie yra mūsų tautos pasididžiavimas ir kelrodis tiems, kurie nebetiki iškovota laisve.
Dar kartą prisiminkime jų vardus ir pavardes: tai - Loreta Asanavičiūtė (1967 – 1991), Virginijus Druskis (1969 – 1991), Darius Gerbutavičius (1973 – 1991), Rolandas Jankauskas (1969 – 1991), Rimantas Juknevičius (1966 – 1991), Alvydas Kanapinskas (1952 – 1991), Algimantas Petras Kavoliukas (1939 – 1991), Vytautas Koncevičius (1941 – 1991), Vidas Maciulevičius (1966 – 1991), Titas Masiulis (1962 – 1991), Alvydas Matulka (1955 – 1991), Apolinaras Juozas Povilaitis (1937 – 1991), Ignas Šimulionis (1973 – 1991) ir Vytautas Vaitkus (1943 – 1991). Savo veiksmais jie patvirtino Bernhard Moestl pasakytą mintį, kad „tas, kuris sugeba valdyti baimę, jau pusiau laimėjo kovą su priešininku“.
Pamiršome vienybę
Tik ištikus nelaimei suprantame, kiek mums yra svarbus kitas žmogus. Kitu atveju savo tikėjimą laikome uždarę užrakintą giliai širdyje ir į kitą žmogų žiūrime kaip į priešą – konkurentą, galintį mus sutrypti su žemėmis. Nebejaučiame pagarbos vieni kitiems, kurią jautėme tą naktį...
Atrodo, jog nebėra bendro tikslo, kurio turėtume siekti, nors tas tikslas niekur nedingo – jis išliko toks pats, kaip ir tada, kai gynėme laisvę.
Nebeįžvelgiame naujų grėsmių, nebesistengiame galvoti kaip valstybė. Esame slibinas, su daugybe skirtingai mąstančių galvų, todėl ir kojas dedame į skirtingas puses...
Kur veda ši viskam apatiška psichozė? Ar tik ne atgal į priespaudą, iš kurios buvome išvaduoti visai neseniai?
Mūsų valstybė dar jauna, bet žmonės jau gerokai subrendę – dauguma pamiršę, kas buvo seniau, dėl ko buvo lietas kraujas Sausio 13 – ąją, kodėl rinkomės į aikštę bendrai kovai...
Iškovoti laisvę daug lengviau nei ją išsaugoti. Todėl didžiajai kaimynei ir vėl šiepiant iltis, reikia atsisukti vieniems į kitus ir susikabinti rankomis kaip kažkada tai jau esame darę...
Klystame ne dėl to, kad laisvės nereikėjo. Klystame, nes vis dar mokomės būti nepriklausomi. Valstybėje yra daug blogybių, tačiau nėra nieko blogiau, kaip laisvės kovotojų nuvylimas – žmonės mirė ne dėl to, jog viskas būtų lengva ranka paleista. Jie mirė tam, jog pratęstume jų pradėtą darbą, kuriam pabaigos nebus tol, kol bent vienas lietuvis gyvuos šioje žemėje...
KIEKVIENAM KOMENTARUOSE PARAŠIUSIEMS ŠIĄ FRAZĘ: "UŽ LAISVĘ", GAUSITE PO 10 Q7 TANKŲ (LMS NARIAI GAUS PO 20 Q7 TANKŲ) IR 200 q2 MAISTO.
Comments
jokių tankų 🙁 0/10 would not comment again.
Vote 🙂
Blyn, praleidau galimybę parašyti "First" 🙁
Vistiek pirmasis 😉
Tankai ir maistas bus 🙂
tada keičiu į 10/10 😃
o7
UŽ LAISVĘ ir Lietuva 😃
[removed]
UŽ LAISVĘ
"UŽ LAISVĘ"
UŽ LAISVĘ
Už laisvę 😃
UŽ LAISVĘ
Už laisvę o7
Už laisvę!!!
UŽ LAISVĘ
Už laisvę o7
UŽ LAISVĘ
dėkui
"UŽ LAISVĘ"
UŽ LAISVĘ
Už Laisvę
UŽ LAISVĘ
UŽ LAISVĘ
UŽ LAISVĘ
UŽ LAISVĘ
Už laisvę
Už laisvę, nes tankai yra tankai.
Bet straipsnio turinys tai ganėtinai silpnas. Laisvė kaip talismanas? Galima pasitikslinti kuris? ar toks kaip geležinis vilkas per lryto varžybas, ar toks kaip mano beždžionėlė ant kelioninės kuprinės, kuri pasimetė kažkur Turkijoje? Gal talismanas per skambus žodis? gal tik laimės sausainiukas ta laisvė? Pats straipsnio kontekstas dar puse bėdos, iš kur straipsnio autorius galėjo žinoti, kad žmonės tuos tankus matė kasdien, nes rusai juos varinėdavo gatvėmis nuo pat kovo vienuoliktosios ir taip psichologiškai bandė palaužti ir buvo tik laiko klausimas kada. Amerika dar bandė išgauti pažadą, kad nebus panaudota jėga, bet rusai tiesiog laukė, kol amerika pradės audrą dykumoje ir kol visas pasaulis žiūrės ten, bandė sutvarkyti reikalus čia. Pabaigoje jau atrodo, kad autorius kaip verkšlenanti bobutė iš garliavos raudanti išvažiuojančios Lietuvos ir valdžiažmogių. Lietuva pasikeis tada, kai nebeliks kartojančių, kad jai reikia keistis, o žmonės nesistebės, kad kiti elgiasi gerai ir pilietiškai, kai tai taps norma. Bet kol bus virkaujančių, tol jie ras priežastis verkti.
Didelis pliusas nuo manęs. 🙂 Negaliu pakęst žmonių, kurie nesupranta KĄ MES TURIME. Esame laisvi, nuo pat taikiojo pasipriešinimo pradžios aukų buvo ne viena ir ne dvi. Mūsų laisvė pastatyta ant kraujo klano tų, kurie aukojosi vardan tėvynės. Būtų mano valia, istorija būtų privalomas mokslas mokyklose, taip pat kvailų tėvų vaikams būtų aiškinama laisvės sąvoka, aiškinama kiek mes toli nuėjom ir kiek toli dar eisim, jei turėsim sąmoningą visuomenę.
Joks primestas aiškinimas apie sąvokas, ar kažkokie privalomi dalykai nesukurs sąmoningos visuomenės, pilietiško žmogaus. Pats žmogus turi atrasti savo vietą valstybėje, visuomenėje, pats žmogus turi pilietiškai subręsti be ideologijos ir aiškinimo, kokia yra "tikroji" laisvės sąvoka.
Kiekvienas žmogus laisvę supranta savaip, būtent už tą laisvę jis ir kovoja.
Smulkmenos, į kurias giliniesi, priklauso nuo Tavęs paties.... Paminėjau, jog tai retas ir trapus talismanas. Koks skirtumas ar tai yra toks kaip Tavo avataras, ar dar neaišku kas... Kiekvienam savi dalykai yra brangūs ir malonūs... Tai nėra per daug skambus žodis. Visada ginu savo parašytus žodžius, todėl apginsiu ir šį - kadangi Tave jis užkabino, vadinasi, tinkamesnio ir negalėjau atrast 😉 Ar aš straipsnyje rašiau, jog tankus jie matė kiekvieną dieną? 😃 čia jau fantazuoji. Kažką neteisingai supratai... Mykolai, esi neteisus 🙂 Niekas nesikeis tol, kol žmonės nepradės kalbėti. Tik kalbant iškeliama problema į viešumą. Tylint niekas nesikeičia, o istorijoje yra be galo daug pavyzdžių. Vieni iš tokių (akivaizdžiausių pavyzdžių) - moterų judėjimas už lygias teises. Jei jos nebūtų išėjusios į gatves, kas nors būtų pasikeitę? Aišku, kad ne. Tad nereikia sakyti, jog tylėjimas duos norimų vaisių, nes jis niekada jų neduos 😉
UŽ LAISVĘ
tu fainas
😘
UŽ LAISVĘ.
UŽ LAISVĘ
Už laisvę
"UŽ LAISVĘ!"
UŽ LAISVĘ
UŽ LAISVĘ
V
MYKOL neskubek ..kaip sendien atsimenu .. he he ko neprisigalvosi kai..buvom sotus ,socialiai apsaugoti ,bedarbyste kaip tokia , net negzistavo....stabilu...kaip vakare gulsi taip ryte rasi .."PERESTROIKAI" isibegejus .. zydukas pakuzdejo apie Laisve ,...o amzina atilsi Svarelis palaimino .... .... neslepsiu ir as tikejau ka tie velniai ciulbejo.... sako gyvensim dar turtingiau, kaip grafai ..ot ir uzkibo tauta ,vis tas godumas,turto troskimas....eh ..teisingai Viespaties pasakyta ... a paskui patys zinot kaip buvo ... savavaldziavimas ..be isstojimo istatymo ,kad tik pirmi...kraujas ir asaros ... eh viskas per niek ..zydas gudras..vieno nesake,o gal piktuma lietuviams laike nuo seno .. " laisvi turtingi taps vienetai , artimuju saskaita" ..eh ir vel Dievo teisingai parasyta ..o kas dabar?.. prirakino ES grandine.. karst nuo karto numeta tautai kaula ir liepia lot ant kaimyno ....Kaip iseit sios psichozes ? .. aaa tuo paciu keliu kaip ir atejom .. i starto tiesiaja.......
....
UŽ LAISVĘ
UŽ LAISVĘ
UZ LAISVE
UZ LAISVE
uz laisve
UŽ LAISVĘ. UŽ MUS. UŽ LIETUVĄ. o7
UŽ LAISVĘ
UŽ LAISVĘ